Akėčkuoliai (akėčvirbaliai, kuoliukai, dantys)

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką


Akėčkuoliai (akėčvirbaliai, kuoliukai, dantys)akėčių kuoleliai.

Senesnieji – mediniai, dirbami iš kietesnio medžio, dažniausiai ąžuolo, uosio, rečiau beržo, šermukšnio, obels. Vėlesni – geležiniai, kalvio darbo, keturkampiai arba apvalūs. Kad akėčvirbaliai stipriau laikytųsi rėmuose, kartais jų briaunose padarydavo įkirtimus. Akėčiose – 25–32 akėčvirbaliai.

Pasmailinkit akėčkuolius, geriau į žemę lįs (Rumšiškės). Akėčkuolis – akėčių virbas (Kovaičiai).

Šaltiniai

  • Kaišiadorių muziejaus archyvas. B. 561. Žižliauskaitė L. Kalendoriniai ir šeimos papročiai, etnografinių daiktų aiškinimai, tautosaka. 2004 m. L. 15;
  • Kaišiadorių muziejaus archyvas. B. 605. Etnografinių žodžių paaiškinimai. 2005 m. L. 39;
  • Lietuvos istorijos instituto Etnografijos skyriaus archyvas. B. 86. Etnografijos užrašai. Medžiagą surinko V. Milius 1958 m. birželio mėn. etnografinėje ekspedicijoje Vievio, Kaišiadorių ir Jiezno r. L. 42.

Literatūra

  • Baltrušaitis V., Žižliauskaitė L. Kaišiadorių etnografinis žodynėlis. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2006. - P. 12-13;
  • Lietuvių kalbos žodynas. T. 1. - Vilnius, 1968, - P. 5;
  • Mardosa J. Žemdirbystės įrankiai ir padargai // Paparčių ir Žaslių apylinkės: straipsnių rinkinys / sud. J. Mačiokienė. – Kaišiadorys: Kaišiadorių etninės kultūros centras, 1997. - P. 289-294;
  • Mardosa J. Žemdirbystės ir sėjos įrankiai Rytų Lietuvoje XIX a. pab. – XX a. pr. // Kraštotyra: straipsnių rinkinys. Kn. 23. – Vilnius: „Mintis“, 1982. - P. 94-96.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos