Aleksiejūniškės

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Aleksiejūniškės (Aleksiejuny) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte de westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).

Aleksiejūniškės (Aleksiejūnai), kaimas Žiežmarių apylinkės seniūnijoje, 5,5 km į pietryčius nuo Žiežmarių, 11 km į pietus nuo Kaišiadorių. Kaime yra akmuo - saugomas gamtinio kraštovaizdžio objektas. Riedulio aukštis - 140 cm, plotis - 140 cm, ilgis - 300 cm. Pailga forma ir pilka spalva - būdingiausi akmens požymiai. Surastas melioratorių.

Turinys

Istorija

Kaimas paminėtas 1844 m. Strėvininkų dvaro inventoriaus sąraše (priklausė šiam dvarui). Tuo metu čia vieną žemės sklypą turėjo Jokūbas Balčiūnas, kitas sklypas niekam nepriklausė. Iš viso užusienyje buvo 42,32 dešimtinių žemės. 1897 m. kaime - 48 gyventojai ir 38,94 dešimtinių žemės. Vėliau kaimas imtas vadinti Aleksiejūniškėmis. 1923 m. kaime buvo 6 sodybos, 29 gyventojai, 1931 m. - 9 sodybos ir 29,2 ha žemės, 1937 m. - 30 gyventojų (25 katalikai ir 5 asmenų stačiatikių šeima), 1947 m. - 6 sodybos, 30 gyventojų, 2000 m. - 1 sodyba (be gyventojų).

Vietovardžiai

Strėvininkų pradžios mokyklos mokytojas Zigmas Juknys 1935 m. spalio mėnesį užrašė Aleksiejūniškių kaimo vietovardžius. Pateikėjai - Juozas Zareckas ir Bolius Zareckas. Abu gimę šiame kaime.

Apie kaimą užrašytos šios istorinės žinios: „Kalba, kad Aleksiejūniškių km. atsiradimas buvęs toks: apie 80 m. atgal Balcariškių kaimo žemę matavęs kamarnikas ir radęs per daug žemės ir po to buvęs įsakymas išdalyti bežemiams po 3-5 dešimtines. Dabar yra 10 gyventojų, iš viso yra apie 25 ha”. Kaimo vardo kilmė išaiškinta taip: „Kalba, kad seniau dabartinę Aleksiejūniškių kaimo žemę valdė Balcariškių kaimo gyventojas Aleksejūnas, bet prieš apie 80 mt. kamarnikui atmatavus iš minimo pil. buvo atimta 25 ha ir išdalyta bežemiams po 3-5 dešimt., nuo to ir kilęs kaimo pavadinimas Aleksejūnas - Aleksiejūniškės”.

Asiūklė („l” tarti kietai) – pieva. Išraityta, ilga iš šiaurės į pietus. Apie 0,5 ha dydžio. Į šiaurę nuo Vidurinės, prie Bobrovo sklypo, į šiaurę. „Auga asiūkliai”.

Beržų pieva – pieva. Apvali, vietomis šlapia. 25 arų dydžio. Nuo Revo į pietus, Jacinos sklype. „Auga berželiai”.

Gale – raistai. Kupstuoti, apskriti. 0,5 ha dydžio. Nuo Ilgabalės į rytus, prie Skudenių kaimo ribos. Gorela bolota (vietos tarme Garela balota) – pieva. Vietomis raisteliai. 1 ha dydžio. Į pietus nuo Vilkažerės, Zarecko sklype. „Buvęs didelis raistas ir degęs apie du (2) mėnesius”.

Ilgabalė (vietinių žmonių vadinama Ilga bale) – pieva. Apie100x20 m dydžio. Vietomis balutės apie 1 m gylio. Gale kaimo lauko, Zdanevičiaus sklype.

Kirkabalė (vietinių žmonių vadinama Kirka balė -„l” tariama kietai) – pieva. Apie 2,5 ha dydžio. Šlapia, kupstuota Petro Bobrovo sklype. „Sako, kad senovėj kirmėdavo ir žmones gąsdindavo”.

Prie ąžuolelių (vietinių žmonių vadinama Pali užulelius - „l” tarti kietai) – dirva. Apie 200x50 m dydžio. Prie baltžemio. „Nuo Gale į vakarus Jacinos sklype”.

Rankovė – pieva. Apie 40x12 m dydžio. Panaši į rankovę. „Nuo Gale į rytus Kraujalio sklype”.

Revas – pieva. Apie 150x8 m dydžio. Ilga iš rytų į vakarus, krantai statūs. Nuo Garela balota į šiaurę, Jakubausko sklype.

Samanynas – pieva. Apie 35 arų dydžio. Vietomis raisteliai. Į vakarus nuo Bobrovo sklypo, Jacinos sklype. „Augo samanos ir viksvos. Nesenai išdeginta”.

Už daržų – sausa pieva. Apie 30x40 m dydžio. Už kaimo daržų, prie Bobrovo sklypo į pietus.

Vidurinė – pieva. Apie 9 arų dydžio. Vietomis šlapia. Vidury kaimo laukų, Zarecko sklype.

Vilkažeris – pieva. Apie 15 arų dydžio. Sausa. Auga vilkažolės - šiurkšti žolė. Į šiaurę nuo Bobrovo sklypo, Jacinos sklype.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 278.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos