Andriūnai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Andriūnai ir apylinkės 1928 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.
Andriūnų vandens malūno viršutinė girnų dalis. Ant girnų (skersmuo 110 cm) metalinės dalies įrašas: KOWNO H. A. RAMM“. R. Gustaičio nuotr. 2010 m.
Andriūnai, kaimas Kruonio seniūnijoje, 6 km į pietvakarius nuo Kruonio, 21 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių. Šiaurėje ribojasi su Lapainios upeliu, į kurį ties Andriūnais įteka Vingra.

Turinys

Istorija

1731-1770 m. Jiezno klebonai Pesevskis, Strebeika ir dekanas Fronckevičius yra ne sykį išdavę pažymas Andriūnų kaimo valstiečiui Steponui Maleckui, kad šis – ne baudžiauninkas. Andriūnų kaimas minimas 1744 m. Darsūniškio parapijos gyvenviečių sąraše. 1789 m. Jiezno klebonas A. Soroka iškėlė bylą L. ir J. Sopockams, kurie Andriūnų kaimo baudžiauninkus – Maleckų šeimą bei M. Kiškonį savavališkai apgyvendino Kašonių dvaro Migonių kaime. 1821 m. Kauno miesto taryba sudarė sutartį su Juozapu Prūskiu, kad ant Lapainios upės būtų įrengtas vandens malūnas (architektas Zeinvilis). Vėliau (1897) Andriūnų vandens malūnas minimas kaip atskira gyvenvietė (11 gyventojų, 15 dešimtinių žemės). 1897 m. Andriūnų kaime – 114 gyventojų ir 124,12 ha žemės, Andriūnų užusienyje – 9 gyventojai ir 6 dešimtinės žemės. 1923 m. kaime (malūnas ir užusienis jau nebeminimi) – 22 sodybos, 113 gyventojų, 1931 m. – 26 sodybos, 161,67 ha žemės. Kaimas su 167,03 ha žemės į vienkiemius išskirstytas 1933 m. Didžiausio sklypo (13,34 ha) savininkė – M. Švarcienė. Paplitusios Karpavičiaus, Kiškionio, Vaidvilavičiaus pavardės. 1937 m. – 116 gyventojų katalikų. 1949 m. ištremti 4 Naginių šeimos asmenys. 1947 m. – 18 sodybų, 77 gyventojai, 2000 m. – 6 sodybos, 6 gyventojai.

Vietovardžiai

Vilūnų pradžios mokyklos mokytojas Vincas Kačiulis 1935 m. lapkričio mėnesį užrašė Andriūnų kaimo vietovardžius. Pateikėjas – Kastantas Kiškionis, gimęs tame pačiame kaime.

Andriūnai – kaimas. Žemė kalnuota. 1 km ilgio, 15 gyventojų. „Žmonės pasakoja kadaise gyveno šioje vietoje, savo dvare ponas Andriūnas ir nuo to vardo gavo kaimas vardą Andriūnai”. „Randama paprastų ir įvairiai išgražintų plytų skeveldrų, bei puodų šukių. Atkasama triobų pamatų, randa kalvės džindrų ir du prūdai likę. Viename sako pinigai paskandyti ir dektinės bačkos paslėptos nuo francūzų, nes čia kadaise buvo ir pravoras”.

Beržynas – 20 ha lygios priemolio žemės plotas, kuriame auga baigiamas kirsti mišrus miškelis. Yra už 300 m į pietus nuo kaimo. „Seniau buvusi eigulių pasoda, dabar sumainyta su Andriūnų kaimo žeme”.

Kūdra (vietos tarme Kudra) – bala. Aukštumoje, apaugusi krūmais. Klampi vieta. 0,25 ha dydžio. Į rytus nuo Andriūnų kaimo, prie kelio iš Andriūnus į Purvininkus. „Dabar priklauso Švarcui Jonui”.

Malūnas – vandens malūnas ant Lapainios upelio kranto. Medinis, varomas turbina. Malūnas priklauso Kašonių dvarui ponui Stankūnui. Išnuomotas vokiečiui Šefleriui.

Soželka – bala. „Klampi bala apaugusi totorkom”. Užima trečdalį hektaro. Andriūnų kaimo viduryje. „Pasakoja, kad yra nuskandinta pinigų skrynė ir šnapso bačkos. Priklauso Kiškioniui Kastantui”.

Vingra – upelis, 1 km ilgio. Ribojasi su valdišku Darsūniškio mišku. Įteka į Lapainios upelį, vasarą išdžiūsta. „Buvo Andriūnų kaimo. Per skirstymą į vienkiemius pusė teko upelio valdžiai sumainant su kita žeme”.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 68.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos