Anglininkai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
20:31, 14 rugpjūčio 2013 versija naudotojo Rolandas247 (Aptarimas | įnašas)
(skirt) ←Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija→ (skirt)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Anglininkai Rusijos ir Prūsijos pasienio žemėlapyje, sudarytame tarp 1795-1807 m. Lietuvos valstybės istorijos archyvas. F. 526. Ap. 7. Saugojimo vienetas 4933.
Anglininkai (Angleniki) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte des westlichen Rußlands. O. 22. Kowno.
Anglininkai ir apylinkės 1928 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.
Kruonio valsčiaus Anglininkų pradžios mokyklos mokiniai su mokytoju. XX a. 4 d-metis.
Koplytėlė medyje Anglininkų kaime. 2003 m. R. Gustaičio nuotr.

Anglininkai (Anglininkai I, Anglininkai II), kaimas Kruonio seniūnijoje, 5 km į šiaurės vakarus nuo Kruonio, 17,5 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių, tarp Vaiguvos, Dabintos ir Varkališkių miškų, netoli Nemuno. Šiame kaime yra šaltinis, iš kurio išteka upelis tuo pačiu pavadinimu - Šaltinis. Tas pats upelis toliau vadinamas Apsuona.

Turinys

Istorija

Anglininkų kaimas su 11 valakų žemės minimas 1586 m. Darsūniškio valsčiaus inventoriuje. Paminėtas ir 1744 m. Darsūniškio parapijos gyvenviečių sąraše. 1787 m. - 7 sodybos. 1795 m. kaimo 4 sodybose gyveno 42 gyventojai. Buvo ir karčema, kurioje gyveno 5 asmenų žydų šeima. 1848 m. sudarytame valstybinio Kruonio dvaro plane pažymėta dvarui priklausiusi Anglininkų karčema, kaimo kapinės. Kaimas turėjo 240,12 dešimtinės žemės, gyveno 8 šeimos - S. Čepulionio, V. Markūno, J. Matonio, S. Matonio, A. Šiupenio, M. Matonio, A. Liachovičiaus ir J. Tomašiūno. Apie 1860 m. - 132 gyventojai katalikai, 1897 m. - 148 gyventojai ir 246,12 dešimtinės žemės. Kovose už Lietuvos nepriklausomybę (1919-1920) dalyvavo ir dingo be žinios Anglininkų gyventojas Juozas Miliauskas. Kaimas su 275,36 ha žemės į vienkiemius išskirstytas 1922 m. Didžiausio sklypo (31,41 ha) savininkas - Jonas Morkūnas (Burgulas). Kaime tuo metu buvo paplitusios Matonio ir Šiupenio pavardės. Kaimo išskirstymo į vienkiemius plane minimi greta Anglininkų buvę du viensėdžiai - Anglininkai I (S. Balčiūno žemė) ir Anglininkai II (J. Lagunavičiaus žemė).

1942 m. vasarą Raudonosios Armijos karys G. Titovas iššoko iš traukinio, kuris vežė karo belaisvius į Kauno fortus, ir slapstėsi pas Anglininkų gyventojus J. Puidą ir A. Matonį. Vėliau vadovavo sovietinių partizanų grupei. 1969 m. kartu su A. Zlobinu parašė knygą apie karo metus. 1945 m. gegužės 14 d. nušauti Anglininkų gyventojai Ivanickai (4 asmenys) ir Šiupeniai (3 asmenys). 1945-1947 m. nušauti dar 4 kaimo gyventojai. 1946 m. spalio 31 d. Kruonio gyventojas A. B. NKVD pranešė, kad pas Anglininkų kaimo gyventoją Romualdą Mackevičių užėjo 2 partizanai. Partizanai kovoje žuvo. 1947 m. žuvo partizanas S. Pūras (kilęs iš Anglininkų). 1950 m. įkalintas A. Švedas (gimęs 1897 m.).

Anglininkai garsėja audėjomis. 1964 m. Anglininkų ir aplinkinių kaimų 34 audėjoms seminarą surengė Vilniaus dailės instituto dėstytoja M. Žilevičienė.

1957 m. jau veikė Anglininkų biblioteka. 1960 m. įkurti kultūros namai, 1962 m. - felčerių ir akušerių punktas. Nuo 1922 m. veikė pradžios mokykla, kurioje 1938 m. sausio1 d. mokėsi 78 mokiniai, 1957-1958 mokslo metais - 36 mokiniai.

1923 m. Anglininkų kaime - 27 sodybos, 153 gyventojai, 1931 m. - 30 sodybų ir 273,37 ha žemės, 1937 m. - 133 gyventojai katalikai, 1944 m. - 147 gyventojai katalikai, 1947 m. - 31 sodyba, 130 gyventojų, 1959 m. - 130 gyventojų. Statant Kauno hidroelektrinę, iš numatyto užtvindyti ploto į atsikėlė dalis Dabintos, Kračkiemio ir Rūčkakiemio gyventojų. 1981 m. kaime - 57 sodybos, 136 gyventojai, 2000 m. - 53 sodybos, 125 gyventojai. Kaime yra kapinės.

Iš Anglininkų kaimo kilęs pulkininkas Algirdas Andriuškevičius. 1957 m. baigė Kruonio vidurinę mokyklą, 1961 m. – artilerijos mokyklą. Po to buvo paskirtas į raketinius dalinius. 1966 m. įstojo į karo akademiją ir baigė ją. Vėl tarnavo raketiniuose daliniuose. 1975 m. pradėjo dirbti Kauno m. civilinės gynybos štabo viršininku, o beveik po dešimtmečio išvyko į Tadžikiją. Dirbo Dušambės miesto civilinės gynybos štabo viršininku, o vėliau buvo paskirtas Tadžikijos SSR civilinės gynybos štabo viršininku.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą rašytojo Jono Biliūno buvusi žmona Julija Biliūnienė-Matijošaitienė, gyvenusi Kaune, su savo antruoju vyru pedagogu Stasiu Matijošaičiu-Esmaičiu (1877-1949), kelių vadovėlių (tarp jų - „Sakalėlio“) autoriumi, mėgdavo vasaroti Anglininkuose. Čia Matijošaičiai pasistatydino namą, kuriame pokario metais įsikūrė „Nemuno“ kolūkio kontora. Beveik kas vasarą į Anglininkus atvykdavo jų dukra (vėliau - profesorė) Meilė Lukšienė, monografijų „Jono Biliūno kūryba“, „Lietuvos švietimo istorijos bruožai XIX a. pirmoje pusėje“, daugelio straipsnių autorė.

Vietovardžiai

Anglininkų pradžios mokyklos mokytojas Antanas Gustaitis 1935 m. gruodžio mėnesį užrašė Anglininkų kaimo vietovardžius. Pateikėjai - Kazys Šiupienis ir Jonas Matonis, gimę Anglininkų kaime.

Bravoras – raistelis kaimo viduryje, prie kaimavietės Aplink molis. Ilgis 250 m, plotis 30 m. „Vasarą sausas. Pasakoja, kad seniau toj vietoj buvusi degtinės dirbtuvė, vėliau smuklė”.

Damino raistas – raistelis. Aplink molis. 0,5 km ilgio, 50 m. pločio. „Šiaurinėj kaimo daly eina į valdžios mišką”. „Valdžios miške prasideda iš jo upelis”. „Palijus teka juo vanduo”.

Dubelės – raistelis. Aplink molinga ariama žemė ir pieva. 200 m ilgio ir 60 m pločio. Raistelis yra pietinėje Anglininkų kaimo dalyje, prie Morkūnų kaimo. „Visuomet šlapias”.

Duobė – pieva tarp kalnelių kaimo viduryje, Antano Matonio žemėje. Molėta, apie 0,5 ha dydžio.

Gudbalė – bala prie Visginų kaimo, Antano Žiupieniaus žemėje. Aplink molėta žemė. Užima apie trečdalį hektaro. „Žmonės pasakoja, kad toj baloj prigėręs nuskendęs kažkoks gudas”.

Grynė – ariamos žemės. Lyguma, molis su juodžemiu. Apie 8 ha dydžio. Prie kelio, P. Čepulionio ir A. Matonio žemėje. „Seniau buvo bloga pieva. Dabar yra gera dirva”.

Krekių pabalys – šlapia pieva. Juodžemis su moliu, apie 1 ha dydžio. Prie Damino raisto, Juozo Makūno žemėje.

Kupstinė – bala. Užima apie 1 ha plotą, vasarą neišdžiūsta, viduryje yra kupstų. Prie kelio, einančio į Dabintą, Čepulionio žemėje.

Klonis – pieva. Panaši į raistą. Juodžemis su moliu ir durpžemiu. 300 m ilgio, 35 m pločio. „Prie kelio, eina nuo Kupstinės”.

Kapai – kapai. Smėlio kalnelis, 0,25 ha dydžio, kaimo viduryje.

Kapų kalnas – kalnelis. Molio ir smėlio ariama žemė. Kalnelis pie 300 m aukščio, jis yra prie Kapų.

Liūnai – dirvos ir pievos. Juodžemis su moliu, žemuma. 8 ha dydžio. Rytinėje Anglininkų kaimo pusėje. „Seniau buvo tik šlapios pievos. Viduryje yra šaltinis”.

Mazgeliškė – raistelis ir pieva. Priesmėlio žemė. 0,5 ha dydžio, prie valdžios miško ir Apsuonos kaimo.

Molyniškė – pieva. Priemolis. Užima tris ketvirtadalius hektaro. Jono Matonio sklype.

Naraska – pieva. Priesmėlis, sausa žemė. 2 ha dydžio. Prie valdiško miško ir Apsuonos kaimo.

Paraistis – šlapia pieva. 2 ha dydžio. Prie valdžios miško ir Apsuonos kaimo.

Pieskynės Pridotkai (kitaip vadinama Vieškelio kalnas) – kalnas. Smėlio ir priesmėlio ariama žemė. 5 ha dydžio. Anglininkų kaimo šiaurės rytų pusėje. „Senovėje buvo didelis kelias. Dabar tik kaimo kel.”

Pagirys – pieva. Vidutiniškai drėgna. 1,5 ha dydžio. Anglininkų kaimo pietryčiuose. Per ją teka upelis Šaltinis.

Sulataktis – kalnas. Molio ariama žemė. 1 ha dydžio. Pietinėje Anglininkų kaimo dalyje, Matonio žemėje.

Šilakampiai – pieva ir ariama žemė. Molis ir smėlis. 2 ha dydžio. Pietinėje Anglininkų kaimo dalyje, Morkūno žemėje.

Šaltinis – šaltinis. Aplink molis ir priemolio žemė. 30 kvadratinių metrų dydžio. Prie kelio, vedančio iš Kruonio į Anglininkus.

Viganės – šlapia pieva. Juodžemis, 0,5 ha dydžio. Rytinėje Anglininkų kaimo dalyje.

Vikšrinė – raistas. Užima trijų ketvirtadalių hektarų plotą. Šiaurės vakarinėje Anglininkų kaimo dalyje. „Jame auga tik vikšris žolė”.

Zapaška – šlapia pieva. Juodžemis, 1 ha dydžio. Šiaurės rytinėje Anglininkų kaimo dalyje. „Gauta iš rusų valdžios ganykloms”.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 69.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos