Antakalnis (Paparčių seniūnija)

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Antakalnis (Antokol) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte des westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).

Antakalnis, kaimas Paparčių seniūnijoje, 2,5 km į rytus nuo Paparčių, 22 km į šiaurės rytus nuo Kaišiadorių, pietuose ribojasi su Našlėnų mišku.

Turinys

Kaimo vardas

Vietovardis nedaug keitėsi: lenkiškai 1676 m. - Antokolnie, 1686 m. - Antokola, 1744 m. - Antokolle, 1880 m. - Antokol. Antakalnis išsidėstęs aukštai, ant pačios Neries slėnio briaunos, žvelgiant nuo upės pusės - „ant kalno“. Būtent iš to ir kilo vietovardis.

Istorija

Archeologas P. Tarasenka 1922 m. minėjo čia rastus du akmeninius kirvius. Vietovė paminėta Lietuvos Metrikoje 1536 m., totoriui Aziului įsigijus dalį Antakalnio ir Paparčių žemių. 1631 m. Antakalnyje buvo keturi tot. dvarai. Tris iš jų valdė broliai kunigaikščiai Alėjus ir Izmaelis Selimovičiai bei Šamas (Šamanas). Ketvirtas dvaras priklausė Aziulo palikuoniui - Aziulevičių giminės atstovui. 1695 m. I. Selimovičiaus anūkai Davidas ir Selimas savo žemę pardavė S. Jasudovičiui. 1782 m. Antakalnis priklausė J. Siručiui ir Hopenui. 1795 m. minimi du bajorkaimiai šiuo vardu, priklausę Paparčių parapijos Našlėnų dvarui: viename buvo 3 sodybos, 23 gyventojai, kitame - 4 sodybos, 31 gyventojas. 1830 m. minimas tik vienas bajorkaimis - 5 sodybos, 51 gyventojas katalikas, 1853 m. - 6 sodybos, 31 gyventojas katalikas, apie 1860 m. - 45 gyventojai katalikai. 1897 m. Antakalnio užusienis, kuriame gyveno 10 gyventojų ir buvo 17 dešimtinių žemės, priklausė Zablockiui. 1922 m. Antakalnio palivarkas (214,13 ha), jau tapęs S. Sventkauskienės nuosavybe, remiantis Kariškiams aprūpinti žeme įstatymu, buvo nusavintas ir išparceliuotas. Palivarko žemės priskirtos 1926 m. įkurtam Antakalnio kaimui, o atskiri sklypai atiteko Naravų (dabar Neravai) ir Panorų (dabar Paneriai) kaimams. 1923 m. Antakalnyje gavo 11,35 ha žemės ir miško medžiagos trobesiams statyti buvęs Nepriklausomybės kovų savanoris Juozas Lelešius (1903-1996). 1927 m. gyveno 5 šeimos (Kinderevičiai, Kolevos, Lelešiai, Savickai, Verbai) - iš viso 17 gyventojų katalikų; 1937 m. - 21 gyventojas katalikas, 1947 m. buvo 7 sodybos, 30 gyventojų, o 1949 m. - jau 9 šeimos (42 gyventojai katalikai). 2000 m. buvo likusi 1 sodyba, kurioje gyveno 4 gyventojai.

Vietovardžiai

Paparčių pradinės mokyklos mokytojas Petras Povilaitis 1935 m. lapkričio mėnesį užrašė Antakalnio kaimo vietovardžius.

Antakalnis – kaimas. Apie 7 valakų dydžio, žemės paviršius „molėtas, smėlėtas, ravuotas. Ligi 1926 m. čia buvęs palivarkas”.

Barsukų ravas – ravas. 0,3 km ilgio, upelis juo teka į šiaurę ir įteka į Nerį.

Cikanausko duobė – pieva, dirva. Užima 15 ha. 0,3 km į pietus nuo buvusio palivarko.

Cigonka – dirva. Užima 1 ha smėlėto juodžemio. 0,5 km į pietus nuo buvusio palivarko. „Sako, kad seniau toje dirvoje cigonai rugius pjovę ligi gavę valgyti, o paskum metę dirbę”.

Palimarkas – dirva. 12 ha dydžio. 0,5 km į pietus nuo buvusio palivarko.

Pempės pieva – pieva. Pelkėta, daug kelmų. 1 ha dydžio. 0,5 km į rytus nuo buvusio palivarko.

Obelynų ravas – ravas. 0,5 km ilgio. 0,5 km į pietus nuo buvusio palivarko. Įteka į Žiežmarą.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 176.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos