Antakalnis (Rumšiškių seniūnija)

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Antakalnis (Antokolce) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte de westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).

Antakalnis (Antakalniai), kaimas Rumšiškių seniūnijoje, 8 km į pietryčius nuo Rumšiškių, 5 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių. Pats kaimas yra kairėje greitkelio Kaunas-Vilnius pusėje, nors jo teritorija yra išsidėsčiusi abiejose greitkelio pusėse. Pietrytiniu pakraščiu teka Lijonas. Kaimo vardas kilęs nuo jo geografinės padėties – žiūrint nuo senojo Kauno-Vilniaus kelio, kaimas yra „ant kalno”.

Turinys

Antakalnio gamtos paminklai

Antakalnyje yra du gamtos paminklai – dešimtkamienė liepa ir Antakalnio kapinių pušis. Liepa auga R. Grigaliūnui priklausančiame žemės sklype. Daugiau nei prieš 70 metų šios liepos kamienas buvo nupjautas, tačiau jis išleido daug atžalų. Išliko 10 kamienų, iš kurių ploniausio skersmuo siekia 18 cm, storiausias net 53 cm. Visų 10 kamienų apimtis sudaro 11,78 m, o jų bendras skersmuo – 375 cm. Aplinkos apsaugos ministro D. Lygio įsakymu (1999 m. lapkričio 3 d.) „Dėl valstybės saugomų gamtinių kraštovaizdžio objektų paskelbimo” valstybės saugomu botaniniu kraštovaizdžio objektu paskelbta ir R. Grigaliūno liepa.

Pušis auga Antakalnio kapinėse, esančiose dešinėje greitkelio pusėje. Vos 20 m aukščio pušies kamieno apimtis 3,2 m, skersmuo – 102 cm. Manoma, kad šio medžio amžius turėtų būti virš 150 metų. Vėjas suformavo atviroje vietoje augančios pušies įdomią lajos formą.

Istorija

1998 m. rudenį prie kaimo kasant bulves buvo rastas akmeninis šlifuotas kaltas, dabar saugomas Kaišiadorių muziejuje.

Pirmas žinomas kaimo paminėjimas – 1744 m. Žiežmarių parapijai priklausančių gyvenviečių sąraše. 1795 m. Antakalnyje buvo 16 sodybų ir 161 gyventojas. 1863 m. sukilime dalyvavo šio kaimo gyventojas Jurgis Pakulnis. Šio sukilimo metu ties Antakalniu įvyko mūšis tarp sukilėlių ir carinės kariuomenės. Balandžio 14 d. carinės Rusijos pulkininkas Skordulis su 2 kuopomis ir 27 kazokų būriu dvejomis kolonomis per Žiežmarių miškus išvyko iš Žaslių Gegužinės link. Viena kolona (1 kuopa ir 17 kazokų) balandžio 16 d. susidūrė su F. Visloucho vadovaujamu 130 sukilėlių daliniu. Rusai buvo atmušti, 36 jų kareiviai žuvo arba buvo sužeisti.

1865 m. kaime buvo 26 sodybos, 1897 m. – 392 gyventojai ir 502 dešimtinės žemės, 1923 m. 66 sodybos, 367 gyventojai, 1927 m. – 629,85 ha žemės, 1931 m. – 37 sodybos ir 668,99 ha žemės. Buvo paplitusios Beigos, Balnio ir Šriupšos pavardės. 1931 m. minima dar viena gyvenvietė – Antakalnių skynimas, kurioje tuo metu buvo 12 sodybų ir 22 ha žemės. 1937 m. Antakalnyje gyveno 340 gyventojų katalikų.

1942 m. rudenį sovietinių partizanų grupė prie Antakalnio kaimo užpuolė vokiečių štabo mašiną ir atėmė ginklus. Šios partizanų grupės vadą Titovą Antakalnyje suėmė ir gestapui perdavė policininkai Jasaitis ir Puodžiūnas. 1944 m. vasarą vykusių mūšių metu sudegė visas kaimas. 1944 m. liepos 16 d. besitraukianti vokiečių kariuomenė užėmė iš anksto paruoštas pozicijas netoli Livintų, Kaspariškių, Pravieniškių ir Rumšiškių. Tą dieną 6-oji vokiečių tankų divizija, palaikoma pėstininkų ir artilerijos, kontratakavo sovietinę kariuomenę, norėdama pereiti į puolimą ir vėliau atsiimti prarastą Vilnių. Apie 60 sunkiųjų tankų ir 20 šarvuočių ties Antakalniu puolė sovietinės kariuomenės 854 šaulių pulką. Mūšio metu užsidegė kaimas ir kviečių laukas. Rusai gynėsi prieštankiniais šautuvais. Sovietinio pulko baterija beveik neturėjo prieštankinių sviedinių. Nors rusai pamušė nemažai vokiečių tankų, tačiau buvo priversti atsitraukti. Jiems padėti skubėjo 846 artilerijos pulkas. Vėliau mūšis tęsėsi ties gretimu Lijono kaimu. Bet tai ne vienintelis šio kaimo gaisras. 1910 m. gegužės 29 d. kaime degė 23 kiemai. Po gaisro beliko tik keli kluonai. Po metų, 1911 m. birželio 21 d. kaime sudegė 36 kiemai, kuriuose beliko tik 17 kluonų, sudegė gyvenamieji pastatai, tvartai ir 18 kluonų. Per dvejus metus iš 62 gyvenamųjų pastatų nesudegusių liko tik 4. Paskutinis gaisras buvo 2002 m., kai naktį iš gruodžio 9 į 10 d. sudegė kaimo pakraštyje įsikūrusi uždaroji akcinė bendrovė „Roda”, gaminusi baldus ir langus. Po gaisro ši bendrovė savo gamybą atnaujino Kaišiadoryse.

1947 m. rugsėjo 19 d. NKVD agentė Lėlė (slapyvardis) pranešė, kad į Antakalnio kaimą ateis partizanas Zigmas Žičius (slapyvardis Galiūnas). Apsupus nurodytą sodybą, neginkluotas ir turėjęs padirbtus dokumentus Z. Žičius buvo suimtas. 1950 m. gegužės 4 d. agentui įskundus, kaime suimta Anelė Tarbūnienė (slapyvardis Drebulė), gimusi 1925 m. Rumšiškių valsčiaus Šilėnų kaime. Ji partizanavo J. Ožeraičio (slapyvardis Vaidotas) būryje.

Partizanavo iš Antakalnio kaimo kilęs Bronius Leikauskas (slapyvardis Lokys). Kalintas 1946-1956 m. Novosibirske. 1946-1947 m. įkalinti 4 kaimo gyventojai, 1948 m. ištremti 4 gyventojai (Beigos). 1949 m. balandžio 4 d. kaime įsikūrė „Aukštaičio” vardo kolūkis. Vėliau veikė Antakalnio tarybinis ūkis su centru Antakalnyje.

Sovietmečiu kaime Leščinskų sodyboje veikė pogrindinė spaustuvė, kurios vienas iš organizatorių buvo Paulius Petronis. Čia buvo spausdinamos religinio turinio knygelės. Šiuo metu ši spausdinimo įranga yra Kaišiadorių muziejuje.

Kaime veikia pagrindinė mokykla, kurioje 2002 m. mokėsi 102 mokiniai. Anksčiau veikusioje Antakalnio pradinėje mokykloje 1938 m. sausio 1 d. mokėsi 89 mokiniai, 1957-1958 mokslo metais septynmetėje mokykloje mokėsi 120 mokinių. Per Antrąjį pasaulinį karą sudegė pradinės mokyklos pastatas, pastatytas 1937 m. Tuomet mokykla įsikūrė nuomojamose patalpose (Taparausko name). Netoli mokyklos mūšyje su partizanais pokario metais žuvo keletas „liaudies gynėjų”. Šio metu kaime yra kaimo salė (buvę kultūros namai; veikia nuo 1955 m.), medicinos punkras (buvęs felčerių ir akušerių punktas; veikia nuo 1960 m.), firma „Fraksina” ir dvi privačios parduotuvės. 1947 m. kaime buvo 20 sodybų, 95 gyventojai, 1959 m. – 254 gyventojai, 1977 m. – 164 šeimos (463 gyventojai), 2002 m. – 211 sodybų ir 483 gyventojai.

1921 m. gegužės 17 d. kaime gimė Mykolas Balnys (1921-2007). 1946 m. baigė Kauno kunigų seminariją ir įšventintas kunigu.

1928 m. balandžio 20 d. kaime gimė Vytautas Beiga – inžinierius architektas. 1948 m. baigė Kauno vidurinę dailės mokyklą, 1958 m. Kauno Politechnikos institutą. Suprojektavo baldus viešbučiui ”Junost” Maskvoje, jaunimo tarptautinės stovyklos ”Sputnik” Gurzufe (Krymas) miegamajam korpusui, Maskvos oro uosto viešbučiui, Konakrio viešbučiui (Gvinėja) ir kt.

Apie Antakalnį yra išleistas Antakalnio pagrindinės mokyklos mokinių kraštotyros darbų rinkinėlis "Antakalny mes esam gimę", kuriame užfiksuoti senų žmonių pasakojimai, legendos, atsiminimai, pravardės, arklių ir šunų vardai, kulinarinio paveldo receptai, taip pat Antakalnio, Juodiškių ir Uogintų kaimų gyventojų vardai ir pavardės.

Vietovardžiai

Grėbliauciškių pradžios mokyklos mokytoja Ona Stimburytė 1935 m. gruodžio mėnesį užrašė Antakalnių kaimo vietovardžius. Pateikėjas – Raulas Kamanskas, Agata Tamkutonytė, Katrė Karnauskienė. Gimimo vieta – Antakalniai.

Antakalniai – kaimas. Vilnėtas, molis ir balos. 63 gyventojai. Prie vieškelio iš Kauno į Vilnių, kairėje pusėje. „Išskirstytas vienkiemiais rusų laikais”.

Andziulio kalnas – dirva. 6 ha dydžio. Prie molio. Gyvena Andziulis ir P. Balnis.

Bobiškis – pieva. 1 ha dydžio. Juodžemis. Prie Kaišiadorių kelio. „Buvo rasta sušalus moteriškė”.

Buktelė – pieva. 0,5 ha dydžio. Šlapia. Prie Lijono upelio.

Duobelės – pieva. 0,25 ha dydžio. Duobėta. Jokūbo Beigo lauke.

Jančiko pievelė – pieva. 0,25 ha dydžio. Beigo Šimo ir Stabačinsko lauke.

Juodiškis – pieva. 0,25 ha dydžio. Šlapia vieta. Prie Kaišiadorių kelio.

Kamša – pieva. 0,5 ha dydžio. Juodžemis. Prie Lijono upelio.

Karnausko raistas – pieva. 0,25 ha dydžio. Šlapia. „Prie Penciškių rubežiaus”.

Kirmėliškis – šlapia pieva, 0,5 ha dydžio. Jokūbo Beigo lauke.

Klynai – pieva. 0,5 ha dydžio. Kalnas sausas. J. Balnio, Grevo ir kitų.

Kieliškės – pieva. 0,5 ha dydžio. Sausa. Prie Antakalnių kaimo.

Kieliaus raistas – pieva. 1 ha dydžio. Baltžemis. Andriaus Beigo sklype.

Lijonas – upelis. 2 m pločio. „Teka iš raistų. Įteka į Strėva ties Stoneva”.

Lisausko balė – pieva. 1,5 ha dydžio. Šlapia vieta. Prie vieškelio.

Leikausko pabalys – pieva. 0,5 ha dydžio. Šlapia. Leikausko sklype.

Lukštynas-Duknynas – pieva. 2 ha dydžio. Baltžemis. Antano Balnio sklype.

Margelis – dirva. 1,25 ha dydžio. Baltžemis, sausa. Miko Beigo žemėje.

Mačiuto balelė – pieva. 0,5 ha dydžio. Sausa. Jono Grigaliūno sklype.

Miselio ežeras – pieva. 5 ha dydžio. Šlapia. Miko Beigo sklype. „Nuomavo židas Miselis”.

Poežeris (Požeris) – pieva. 2 ha dydžio. Šlapia. Malinausko sklype.

Pakalnis – pieva. 4 ha dydžio. Šlapia.Tamkutonių ir Grigaliūnų sklype.

Pabrukinio raistas – raistas. 4 ha dydžio. Klampi pieva. M. Beigo ir Grigaliūnų sklype.

Paravys – pieva. 0,5 ha dydžio. Šlapia. Zigmo Beigo sklype.

Pabustraistis – pieva. 4 ha dydžio. Šaltiniai ir liūnas. Beigų lauke. „Senesni žmonės pasakoja, kad buvęs ežeras, paskui išėjęs”.

Pabalys – pieva. 3 ha dydžio. Šlapia. Prie Kaišiadorių kelio.

Palivinis – pieva. 3,5 ha žemės. Šlapia. Miko Beigo sklype.

Pagirys – pieva. 1 ha dydžio. Šlapia. Prie Kaišiadorių kelio.

Pasienio pieva – pieva. 0,5 ha. Sausa. Prie Kaspariškių žemės.

Palijnonis – pieva. 1 ha dydžio. Jaurinis dirvožemis. Motiejaus Šriupšos sklype.

Pievelė – pieva. 0,5 ha dydžio. Baltžemis. Motiejaus Balnio sklype.

Prudelis – pieva. 0,25 ha dydžio. Molis. Zigmo Kieliaus sklype.

Prudelio kalnas – pieva. 0,25 ha dydžio. Molis. Zigmo Kieliaus sklype.

Raistelis – pieva. 0,5 ha dydžio. Sausa. Prie Kaišiadorių kelio.

Revelis – griovelis. 0,25 ha dydžio. Juozo Širingevičiaus sklype.

Samanynas – pieva. 2 ha dydžio. Samanos. Motiejaus Šriupšos sklype.

Stanginiškės – pieva. 4 ha dydžio. Šlapia prie raistų. Į rytus nuo kaimo vietos.

Šimo pievelė – pieva. 1 ha dydžio. „Jaurė”. Motiejaus Grigaliūno sklype.

Trakelis – pieva. 0,25 ha dydžio. Kupstynas. Prie Kaspariškių žemės.

Valiokiškis – pieva. 2 ha dydžio. Prie baltžemio. Prie Lijono upelio.

Vidulaukis – dirva. 1 ha dydžio. Juodžemis. Prie Penciškių kaimo.

Vilkašeris – pieva. 1 ha dydžio. Samanynas ir kupstynas. Prie Pagirio kaimo.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 199-200.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos