Antanaičiai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Antanaičiai (Antanavičiai, Antonatai), kaimas, buvęs Palomenės apylinkėje, 4 km į šiaurės rytus nuo Palomenės, 11,5 km į šiaurės rytus nuo Kaišiadorių. Per kaimą tekėjo Nota. Į pietus ir rytus nuo Antanaičių plytėjo Antanaičių miškas (plotas 545 ha).

Turinys

Kaimo vardo kilmė

Vietovardis vandenvardinės kilmės, kilęs iš Notos upelio vardo.

Istorija

Antonatų dvaras, priklausęs J. Gosevskiui, 1590 m. priskirtas Žiežmarių Krivonių kuopinio susirinkimo centrui. 1744 m. Antanaičiai paminėti Gegužinės parapijos gyvenviečių sąraše. 1795 m. Antanaičių palivarką - 1 sodybą, kurioje gyveno 3 gyventojai - valdė I. Ratinskis. Palivarko pastatai buvo mediniai, jame buvo bravoras. Ant Notos upelio kranto buvo vandens malūnas. Apie 1860 m. minimi dveji Antanaičiai: dvare gyveno 11 gyventojų katalikų, užusienyje - irgi 11 gyventojų katalikų. 1863 m. rugpjūčio 20 d. Šilonių miškuose prie Antanaičių įvyko mūšis tarp sukilėlių kuopos, vadovaujamos Visloucho, ir carinės kariuomenės pulkininko Tisdelio vadovaujamo dalinio. Rusai neteko 20 kareivių ir keletas buvo sužeista. 5 sukilėliai žuvo, 7 paimti į nelaisvę. 1897 m. Antanaičių dvaras su 31 gyventoju ir 261 dešimtine žemės priklausė Ekmanui. 1909 m. dvare buvo 6 sodybos, 34 gyventojai katalikai. Pirmojo pasaulinio karo metu dvare buvo palaidoti 2 žuvę kareiviai. 1923 m. minimi treji Antanaičiai: dvaras - 2 sodybos ir 60 gyventojų, viensėdis - 1 sodyba, 5 gyventojai ir viensėdija - 3 sodybos ir 18 gyventojų. Antanaičių dvaras su Dubelių palivarku 1926 m. buvo išparceliuotas. Dvaras turėjo 355,33 ha žemės. Dvaro ir palivarko žemės atiteko Antanaičių pradinei mokyklai, Klūsų (26,72 ha), Jačiūnų (21,74 ha), Dubelių (16,25 ha) kaimų mažažemiams. Likusi dvaro žemė buvo išdalinta ūkininkams. Didžiausio sklypo (18,38 ha) savininkas buvo A. Sireičikas. 1928 m. dvaras ir palivarkas pavadinti Geluoniškių kaimu. Visiškai praskolintas Antanaičių dvaras 1935 m. priklausė stačiatikių tikybos dvarininkams V. Lukui ir jo žmonai O. A. Lukienei. Jie gyveno Kaune. 1937 m. Antanaičiuose gyveno 51 katalikas ir 2 (1 šeima) evangelikai liuteronai. 1940 m. dvaras (33,52 ha žemės), priklausęs O. Lukienei, buvo konfiskuotas. 1945 m. gegužės 23 d. nušautas Antanaičių pradinės mokyklos vedėjas mokytojas Edvardas Surginevičius. Partizanų rėmėjos bei ryšininkės buvo dvi seserys Miknevičiūtės iš Antanaičių. Kartu su tėvais buvo ištremtos. 1945-1951 m. suimti ir įkalinti 3 gyventojai. 1945 m. ištremta A. Miknevičienė. 1937 m. pradinėje mokykloje dirbo mokytojas R. Augūnas. 1938 m. sausio 1 d. buvusi 4 metų kurso, 1 komplekto pradinė mokykla, joje mokėsi 45 mokiniai. Pirmaisiais vokiečių okupacijos metais (1941) mokykloje dirbo mokytojas J. Meilutis. 1957-1958 mokslo metais pradinėje mokykloje mokėsi 20 mokinių. Kaimas panaikintas 1986 m. Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku. Buvęs dvaras sunaikintas. Iš Antanaičių kilę akordeonistas Albinas Dzimidavičius (1943-1999), ekonomistas, Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos narys Marijonas Mitkus.

Vietovardžiai

Antanaičių pradžios mokyklos mokytojas Romualdas Augūnas 1937 m. užrašė Antanaičių kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Martynas Janulis, gimęs Neprėkštos kaime, Žaslių valsčiuje.

Gojus – pieva. Lygi, 20 ha dydžio. Apie 0,5 km į rytus nuo Antanaičių.

Bedugnė – dirva. Nelygi, įdubusi, 10 ha dydžio. 0,5 km į rytus nuo Antanaičių.

Prudas – pieva. Klampi, balėta, 8 ha dydžio. 0,25 km į pietus nuo Antanaičių.

Nota – upelis.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 136.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos