Arbačiauskas Stasys
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
'''Arbačiauskas Stasys''' (g. 1919 m. sausio 9 d. [[Karsakai|Karsakų]] kaime, Trakų apskrities Žaslių valsčiuje) - ekonomikos mokslų kandidatas, docentas. | '''Arbačiauskas Stasys''' (g. 1919 m. sausio 9 d. [[Karsakai|Karsakų]] kaime, Trakų apskrities Žaslių valsčiuje) - ekonomikos mokslų kandidatas, docentas. | ||
− | Tėvai – Jurgis Arbačiauskas ir Ona Česiūnaitė, vidutiniai ūkininkai. Brolis [[Arbas-Arbačiauskas Edmundas|Edmundas Arbas-Arbačiauskas]] | + | Tėvai – Jurgis Arbačiauskas ir Ona Česiūnaitė, vidutiniai ūkininkai. Brolis [[Arbas-Arbačiauskas Edmundas|Edmundas Arbas-Arbačiauskas]] – architektas, dailininkas. |
1929-1932 m. mokėsi Karsakų pradžios mokykloje. 1933 m. rugsėjo 1 d. įstojo į [[Kaišiadorių rajono Algirdo Brazausko gimnazija|Kaišiadorių vidurinės mokyklos]] antrą klasę; 1938 m. rugsėjo 15 d. išstojo iš jos (mokykla tuo metu jau vadinosi Kaišiadorių valstybine gimnazija); baigė šešių klasių kursą. 1938-1941 m. mokėsi Aukštesniojoje kultūrtechnikos ir geodezijos mokykoje Kėdainiuose, kur priklausė dailės būreliui. 1941 1944 m. dirbo Trakuose geodezininku bei techniku, 1944-1946 m. dėstė Žaslių ir Kaišiadorių mokyklose. 1946-1952 m. mokėsi Kauno politechnikos instituto Statybos fakulteto Architektūros skyriuje. 1952-1959 m. dirbo daugiausia Lietuvos TSR Statybos ministerijai priklausančiose įmonėse vyr. inžinieriumi bei skyriaus viršininku. Nuo 1959 m. balandžio mėn. pradėjo dirbti Lietuvos TSR MA Ekonomikos institute, pradžioje Gamybinių jėgų išvystymo ir išdėstymo skyriuje, vėliau Kapitalinių įdėjimų ekonomimio efektyvumo skyriuje | 1929-1932 m. mokėsi Karsakų pradžios mokykloje. 1933 m. rugsėjo 1 d. įstojo į [[Kaišiadorių rajono Algirdo Brazausko gimnazija|Kaišiadorių vidurinės mokyklos]] antrą klasę; 1938 m. rugsėjo 15 d. išstojo iš jos (mokykla tuo metu jau vadinosi Kaišiadorių valstybine gimnazija); baigė šešių klasių kursą. 1938-1941 m. mokėsi Aukštesniojoje kultūrtechnikos ir geodezijos mokykoje Kėdainiuose, kur priklausė dailės būreliui. 1941 1944 m. dirbo Trakuose geodezininku bei techniku, 1944-1946 m. dėstė Žaslių ir Kaišiadorių mokyklose. 1946-1952 m. mokėsi Kauno politechnikos instituto Statybos fakulteto Architektūros skyriuje. 1952-1959 m. dirbo daugiausia Lietuvos TSR Statybos ministerijai priklausančiose įmonėse vyr. inžinieriumi bei skyriaus viršininku. Nuo 1959 m. balandžio mėn. pradėjo dirbti Lietuvos TSR MA Ekonomikos institute, pradžioje Gamybinių jėgų išvystymo ir išdėstymo skyriuje, vėliau Kapitalinių įdėjimų ekonomimio efektyvumo skyriuje | ||
Eilutė 10: | Eilutė 10: | ||
pirmininku. Ekonomikos institute dirbo iki 1990 m. | pirmininku. Ekonomikos institute dirbo iki 1990 m. | ||
− | Turėjo brolį ir keturias seseris. | + | Turėjo brolį ir keturias seseris. Brolis [[Arbas-Arbačiauskas Edmundas|Edmundas Arbas-Arbačiauskas]] - architektas, dailininkas. |
Karsakuose gyveno sesuo Marytė Arbačiauskaitė (1920-2009), trumpai dirbusi vietiniame kolūkyje. Sesuo | Karsakuose gyveno sesuo Marytė Arbačiauskaitė (1920-2009), trumpai dirbusi vietiniame kolūkyje. Sesuo | ||
Aleksandra Zibalienė (1911-1994) kartu su vyru ir mažametėmis dukromis 1948 m. buvo ištremta | Aleksandra Zibalienė (1911-1994) kartu su vyru ir mažametėmis dukromis 1948 m. buvo ištremta |
22:02, 2 rugpjūčio 2014 versija
Arbačiauskas Stasys (g. 1919 m. sausio 9 d. Karsakų kaime, Trakų apskrities Žaslių valsčiuje) - ekonomikos mokslų kandidatas, docentas.
Tėvai – Jurgis Arbačiauskas ir Ona Česiūnaitė, vidutiniai ūkininkai. Brolis Edmundas Arbas-Arbačiauskas – architektas, dailininkas.
1929-1932 m. mokėsi Karsakų pradžios mokykloje. 1933 m. rugsėjo 1 d. įstojo į Kaišiadorių vidurinės mokyklos antrą klasę; 1938 m. rugsėjo 15 d. išstojo iš jos (mokykla tuo metu jau vadinosi Kaišiadorių valstybine gimnazija); baigė šešių klasių kursą. 1938-1941 m. mokėsi Aukštesniojoje kultūrtechnikos ir geodezijos mokykoje Kėdainiuose, kur priklausė dailės būreliui. 1941 1944 m. dirbo Trakuose geodezininku bei techniku, 1944-1946 m. dėstė Žaslių ir Kaišiadorių mokyklose. 1946-1952 m. mokėsi Kauno politechnikos instituto Statybos fakulteto Architektūros skyriuje. 1952-1959 m. dirbo daugiausia Lietuvos TSR Statybos ministerijai priklausančiose įmonėse vyr. inžinieriumi bei skyriaus viršininku. Nuo 1959 m. balandžio mėn. pradėjo dirbti Lietuvos TSR MA Ekonomikos institute, pradžioje Gamybinių jėgų išvystymo ir išdėstymo skyriuje, vėliau Kapitalinių įdėjimų ekonomimio efektyvumo skyriuje jaunesniuoju mokslinių bendradarbiu. 1969 m. spalio 7 d. apgynė kandidatinę disertaciją „Lietuvos TSR silikatinių autoklavinių medžiagų ir statybinės keramikos pramonės pagrindiniai fondai ir jų išnaudojimo ekonominio efektyvumo didinimas“ ir buvo atestuotas vyr. mokslinio bendradarbio pareigose tame pačiame skyriuje. Nuo 1973 m. kovo mėn. perėjo į Pramonės gamybos ekonominio efektyvumo skyrių. Buvo renkamas Lietuvos TSR MA Liaudies kontrolės ekonominės grupės pirmininku. Ekonomikos institute dirbo iki 1990 m.
Turėjo brolį ir keturias seseris. Brolis Edmundas Arbas-Arbačiauskas - architektas, dailininkas. Karsakuose gyveno sesuo Marytė Arbačiauskaitė (1920-2009), trumpai dirbusi vietiniame kolūkyje. Sesuo Aleksandra Zibalienė (1911-1994) kartu su vyru ir mažametėmis dukromis 1948 m. buvo ištremta į Igarką Krasnojarsko krašte; visi grįžo į Lietuvą (Vilnių) 1970 m. Buvo dukart vedęs; su žmona Liudvika Vidugiryte susilaukė sūnaus Liudviko (tapo odontologu); su žmona Eugenija Sakadelskaite – sūnaus Kęstučio (tapo biologu, gamtos mokslų daktaru).
Stasys Arbačiauskas buvo įvairiapusis žmogus – be savo pagrindinio darbo Ekonomikos institute - kur rašė darbus susijusius su statybinėmis medžiagomis ir jų pramone Lietuvoje, jis kūrė eiles, piešė, domėjosi krašto istorija – rinko medžiagą apie įvairius Lietuvos kaimus, bei lietuvių kaimus už Lietuvos ribų. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje yra Stasio Arbačiausko fondas (F. 302), kuriame saugomos asmeninės fotografijos, kūryba, laiškai, jo paties surinkta gausi kraštotyrinė medžiaga apie gimtinę.
Šaltiniai
- Lietuvos centrinis valstybės archyvas. F. 1767. Ap. 3. B. 50. L. 3. Metrikos ištrauka. 1931 m. rugsėjo 1 d.; L. 6. Stasio Arbačiausko prašymas. 1938 m.rugsėjo 14 d.; L. 7. Kaišiadorių valstybinės gimnazijos pažymėjimas. 1938 m. rugsėjo 15 d.