Archeologiniai tyrimai Žiežmariuose

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Žiežmariai, Žaslių g. 6. Perkasa 1, XVIII a. II pusės – XIX a. I pusės krosnies padas. 2013 m. A. Žvirblio nuotr.

Archeologiniai tyrimai Žiežmariuose – straipsnyje apžvelgiami archeologiniai tyrimai Žiežmariuose nuo pat pirmų bandymų dar 1860 m. iki išsamių ir detalių tyrimų 2013–2015 m. Jų metu surinkta informacija papildė turėtus istorinius duomenis apie Žiežmarių miestelio vystymąsi XVI–XIX a. Suteikė naujų žinių apie miestelio apgyvendinimo raidą ir jo gyventojų materialinę kultūrą.

Turinys

Ankstesniųjų tyrimų apžvalga

Žiežmariai pirmą kartą archeologus sudomino dar 1860 m. Tuo metu buvo rastas (vieta nenurodyta) molinis puodas su XVI–XVII a. pr. kaldintomis monetomis. 140 Lietuvos, Lenkijos, Prūsijos, Silezijos, Šventosios Romos imperijos monetų pateko į Valstybės senienų muziejų.

1998 m. Žiežmariuose, Alyvų g. 4 esančiame sklype, žvalgomuosius archeologinius tyrimus vykdė Dainius Balčiūnas. Jų metu iškastos 5 perkasos, kurių plotas 20 m². Tyrimų metu fiksuoti dirbamos žemės, buvusių daržų sluoksniai, archeologinių radinių nerasta. Įžemis pasiektas iki 1 m gylyje .

Tais pačiais 1998 m., Žąslių g. 11 esančiame sklype žvalgomuosius archeologinius tyrimus vykdė Aleksandras Vaškelis. Jų metu iškastos 5 perkasos, kurių plotas 20 m². Tyrimų metu užfiksuotas 20–30 cm storio kultūrinis sluoksnis, kuris permaišytas nuolat dirbant žemę – perkasinėjant daržus. Sluoksnis susidarė iki XX a. Tyrimų metu surasta ir pavienių XVII–XVIII a. radinių .

Detalieji 2013–2015 m. tyrimai

Didelės apimties archeologiniai tyrimai Žiežmariuose vyko 2013–2015 m. Jų metu tyrimai atlikti miestelio centrinėje dalyje esančiuose gatvėse, bei gyventojų sklypuose. Kasinėjimai vyko Ažubalio, Žaslių, Vilniaus, Paupio, Vytauto, Šiaurės, Trumpojoje ir Gėlių gatvėse. Per tris sezonus archeologiškai ištirtas ~450 m² dydžio plotas. 2013 m. Žaslių g. 6 esančiame sklype, žvalgomuosius archeologinius tyrimus vykdė Atas Žvirblys. Tyrimai vykdyti rekonstruojamo pastato viduje ir išorėje. Archeologiškai ištirtas 52,9 m² plotas.

Vykdant tyrimus rekonstruojamo pastato išorėje, taip pat Žiežmarių miestelio aišktėje, ištirti trys 1,5x1,5 m dydžio šurfai (6,75 m² plotas). Tyrimų metu užfiksuoti XX a. II p. suformuoti sluoksniai su pavieniais XVII–XIX a. datuojamais archeologiniais radiniais. Aptiktas XX a. I p. stovėjusio pastato pamatas.

Vykdant tyrimus rekonstruojamo pastato viduje ištirti trys (1,5x1,5 m; 2,7x2 m; 3x1,5 m dydžio) šurfai, ir trys (5x2 m; 4,5x3 m; 7x1,5 m) žvalgomosios perkasos. Viso 46,15 m² dydžio plotas. Tyrimų metu aptikti dviejų krosnių pamatai, datuojami XVIII a. II p.– XIX a. I p. Vykdant tyrimus, iki 0,7–1,2 m gylio fiksuoti XIX a. susiformavę sluoksniai, kuriuos vietomis yra suardę vėlesni XIX a. II p., XX a. perkasimai. Dalyje tiriamo ploto, apie 1–2 m gylyje nuo dabartinio žemės paviršiaus užfiksuotas nesuardytas XVII a. I p datuojamas kultūrinis sluoksnis. Šiame sluoksnyje aptikta XVI a. pab.–XVII a. I p. datuojamų archeologinių radinių.

2013 m. Žiežmariuose, priešais sklypą esantį Vilniaus g. 38, žvalgomuosius archeologinius tyrimus vykdė Atas Žvirblys. Jų metu ištirtas vienas 1,5x1,5 m dydžio šurfas. Viso 2,25 m² plotas. Tyrimų metu iki 1,1–1,4 m gylio nuo esamo žemės paviršiaus fiksuotas nevertingas supiltinis XX a. II p. datuojamas sluoksnis su šio laikotarpio radiniais. Giliau, 1,1–2,0 m gylyje fiksuotas iki XX a. vid. susiformavęs neintensyvus tamsiai rudos durpingos žemės sluoksnis, kuriame aptikta pora smulkių žiestos buitinės keramikos šukių datuojamų XVII–XIX a.

2014 m. Kaišiadorių r. sav., Žiežmarių m., Žaslių g., Gėlių g., Trumposios g., Šiaurės g., Vilniaus g., A. Ažubalio g., Paupio g., Vytauto g., žvalgomuosius ir detaliuosius archeologinius tyrimus atliko Darius Balsas. Žvalgomųjų archeologinių tyrimų metu Žaslių g., Gėlių g., Trumposios g., Šiaurės g., Vilniaus g., A. Ažubalio g., Paupio g., Vytauto g. buvo ištirti 32 1x2 m dydžio šurfai, iš viso bendras 64 m² plotas. Po žvalgomųjų archeologinių tyrimų, planuojamų statyti šulinių vietose, Žaslių, Gėlių ir Trumposios g. buvo atlikti detalieji tyrimai. Detaliųjų tyrimų metu buvo ištirtos 5 2x3 m, 10 2x2 m dydžio perkasų ir viena 2x4 m dydžio perkasa. Iš viso ištirtas bendras 78 m² plotas. Iš viso 2014 m. archeologinių tyrimų metu Darius Balsas ištyrė 142 m² plotą. Žaslių, Gėlių ir Trumposios g. tirtuose šurfuose Nr. 1-5 ir 7-10, aptiktas 35-80 cm storio intensyvus XIX a. kultūrinis sluoksnis. Jis vietomis suardytas XX a. II p. datuojamų komunikacijų perkasimų. Šurfuose Nr. 3-4 ir 7-10 po XIX a. kultūriniu sluoksniu aptiktas iki 70 cm storio smulkaus pilko dumblingo smėlio sluoksnis, kuriame rasta XVI–XVIII a. datuojamų radinių. Šiaurės g., Vilniaus g., A. Ažubalio g., Paupio g., Vytauto g. tirtuose šurfuose (Nr.11-32) fiksuoti XIX–XX a. datuojami kultūriniai sluoksniai su negausiais šiam laikotarpiui būdingais archeologiniais radiniais.

Detaliųjų tyrimų metu tirtose perkasose Žaslių, Gėlių ir Trumposios g. po šaligatvio trinkelių ir asfalto dangomis fiksuotas apie 30-70 cm storio niveliaciniai žvyro ir smėlio sluoksniai, bei 50-155 cm gylio komunikacijų perkasimai. Taipogi aptikti apardyto XX a. pradžios akmeninio grindinio fragmentai. Nesuardytose perkasų dalyse aptiktas iki 35-85 cm storio intensyvus XIX a. kultūrinis sluoksnis, kurį sudaro durpingas juodžemis su medžio skiedromis ir šakomis. Po XIX a. kultūriniu sluoksniu aptiktas iki 70 cm storio smulkaus pilko dumblingo smėlio sluoksnis, kuriame rastas XVI-XVIII a. datuojamų radinių. Tyrimų metu aptikta medžio konstrukcijų, kurios sietinos su sklypų ribų bei gatvės tvirtinimo konstrukcijomis.

2014 m. Vilniaus g. 28 esančiame sklype archeologinius tyrimus vykdė Dainius Balčiūnas. Ištyrus 3 šurfus, kurių bendras plotas 18 m², fiksuoti firvožemio sluoksniai, XVI–XVII a. koklio ir keramikos šukės.

2015 m. Vilniaus g. 6, šalia Žiežmarių sinagogos 3 šurfus (3 m²) ištyrė Monika Dubinskaitė. Nustatyta, kad tyrimų vietoje susiformavęs XIX–XX a. kultūrinis sluoksnis. Sinagogos pamatai įgilinti 0,6–1 m.

2015 m. Žiežmarių (17131), Žiežmarių buv. dvaro sodybos fragmentų (164), Magazino (2164) teritorijose, Kaišiadorių r. sav., Žiežmarių m., Žaslių g., Gėlių g., Trumposios g., Šiaurės g., Vilniaus g., A. Ažubalio g., Paupio g., Vytauto g. žvalgomuosius ir detaliuosius archeologinius tyrimus atliko Atas Žvirblys. Bendras tyrimų plotas: 249,29 m².

Atlikti tyrimai Ažubalio gatvėje (tirti 6 šurfai) parodė, kad daugelyje sklypų suformuoti permaišyti, 0,7–2,1 m storio XX a. II p. datuojami sluoksniai. Tik sklypuose esančiuose arčiau miestelio aikštės užfiksuotas neintensyvus XVI–XVIII a. datuojamas kultūrinis sluoksnis su pavieniais radiniais Iš surinktų duomenų galima spręsti, kad, XVI–XVIII a. intensyviau buvo apgyvendinta tik ŠR Ažubalio gatvės dalis. Tai lėmė miesto aikštės ir senojo Vilniaus–Kauno kelio artumas.

Plokštinis koklis su įrašais. XVI a. pab.–XVII a. pr. 2015 m. A. Žvirblio nuotr.

Vykdant kasinėjimus Vilniaus gatvėje ištirti 24 šurfai ir 1 perkasa. Atokesnėje nuo miestelio centrinės aikštės Vilniaus gatvės dalyje, archeologiškai vertingas kultūrinis sluoksnis daug kur nebuvo užfiksuotas. Vykdant tyrimus arčiau miestelio aikštės (į ŠV pusę nuo Vilniaus g. 25) dalyje šurfų tirtas XVII a. I p.; XVII a. II p.-XVIII a. kultūrinis sluoksnis. Surinkti Vilniaus gatvėje archeologinių tyrimų duomenys leidžia teigti, kad ŠV Vilniaus g. dalis galėjo būti apgyvendinta ne vėliau kaip XVI a. pab. Tuo metu gatvės užstatymas galėjęs būti dar gana netolygus, su didesniais tarpais tarp sklypų. Atskirai reiktų paminėti šurfo Nr.31 tyrimus, kur 0,6–1,55 m gylyje tirti nesuardyti XVI a. pab.-XVII a. I p. datuojami sluoksniai. Šurfe užfiksuota ūkinė duobė su XVI a. pab.- XVII a. pr. datuojama išmestų plokštinių ir puodyninių-dubeninių koklių sankaupa. Tarp surastų koklių išsiskyrė du netipiški fragmentai įrašais lenkų kalba lotyniškais rašmenimis: POIMI MIE MILI CHOCAM GARBATA ALEM BOGATA..... (vertimas: PAIMK MANE MIELAS NORS ESU KUPROTA BET UŽ TAI BAGOTA (turtinga)). Minėti kokliai tai – retas radinys, kol kas neturintis analogų Lietuvos archeologinėje medžiagoje.

Detalieji ir žvalgomieji archeologiniai tyrimai Žaslių gatvėje (6 šurfai ir 4 perkasos) parodė, kad šioje miestelio dalyje pirmiausia buvo apgyvendinti plotai arčiau miestelio aikštės, kur ankstyviausi fiksuoti sluoksniai yra datuojami XVI a. II p., XVII a., jų storis 0,65–2,05 m. Vykdant tyrimus Žaslių gatvėje toliau į ŠR pusę nuo miestelio aikštės, archeologiškai vertingo kultūrinio sluoksnio neaptikta.

Detalieji archeologiniai tyrimai Trumpojoje ir Gėlių gatvėse (6 perkasos) parodė, kad ši miesto vieta buvo intensyviai ir tankiai apgyvendinta nuo XVII a. Visuose tirtose perkasose pastebėta bendra tendencija: Paviršiuje, iki 0,5-1,2 m gylio fiksuojami XX a. II p. ar vėliau suformuoti sluoksniai, o giliau, iki 1,1–2,1 m gylio buvo tiriamas visur panašios struktūros juodos durpingos žemės sluoksnis su ties viršutiniu horizontu permaišytais XVII a.-XX a. II p. datuojamais radiniais.

Tyrimų metu Vytauto (3 šurfai), Paupio (1 šurfas) ir Šiaurės (5 šurfai) gatvėse nustatyta, kad šiose miestelio dalyse daugelyje vietų yra susiformavę archeologiškai nevertingi, ne ankstyvesni kaip XX a. kultūriniai sluoksniai.

XXI a. II dešimtmetyje vykdytų archeologinių tyrimų metu surinkta informacija papildė turimus istorinius duomenis apie Žiežmarių miestelio raidą XVI–XIX a. Paaiškėjo, kad nuo XVI–XVII a. gana tankiai buvo apgyvendinta miestelio teritorija aplink keturkampę turgaus aikštę, o taip pat aikštės prieigos darbartinėse Ažubalio g., Vilniaus g., Žaslių g.. Archeologiniai tyrimai parodė, kad panašiu metu – XVI a. pab.-XVII a. pr. Žiežmariai jau buvo išsiplėtę ir iki atokesnių Vilniaus g. vietų. Tam įtakos neabejotinai turėjo Žiežmarius kertantis senasis Vilniaus–Kauno kelias. Ir tik nuo XVIII a. pab.-XIX a. plečiamasi į toliau nuo miestelio centro esančias teritorijas Ažubalio g., Šiaurės g., ir Žaslių g., tankėja užstatymas Vilniaus g.

2013–2015 metų tyrimų Žiežmariuose metu surinkta ~6000 archeologinių radinių, kurie saugomi Kaišiadorių muziejuje. Tarp jų dalis unikalūs, neturintys analogų Lietuvos archeologinėje medžiagoje. Tokiu galima laikyti XVI a. pab.-XVII a. pr. datuojamą plokštinio koklio fragmentą su įrašu lenkų kalba: POIMI MIE MILI CHOCAM GARBATA ALEM BOGATA... vertimas į lietuvių kalbą: PAIMK MANE MIELAS NORS ESU KUPROTA BET UŽ TAI BAGOTA (turtinga)...

Plačiau apie kasinėjimus:

1998 m. tyrimai http://www.atl.lt/1998-1999/491-492.pdf

2013 m. tyrimai http://www.atl.lt/2013/424-427.pdf

2014 m. tyrimai http://www.atl.lt/2014/491-495.pdf

2013, 2015 m. tyrimai http://archeologas.blogspot.lt/search/label/%C5%BDie%C5%BEmariai

Šaltiniai

  • Balčiūnas D. Kaišiadorių raj. Žiežmariai. Alyvų g. 4. Žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaita. 1998. LIIR, f. 1 – 3256.
  • Vaškelis A. Kaišiadorių raj. Žiežmariai. Sklypas Žąslių gt. nr.11. Žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaita.1999. LIIR, f. 1 – 3254.
  • Žvirblys A. Žvalgomųjų archeologinių tyrimų 2013 m. Žiežmariuose (u.k.17131) (Kaišiadorių r. sav.) Žaslių g. 6 ataskaita. 2014. KšM MA B. 877-878.
  • Žvirblys A. Žvalgomųjų archeologinių tyrimų 2013 m. Žiežmariuose (u.k.17131) Kaišiadorių r. sav.) Vilniaus g. 38 ataskaita. 2014. KšM MA B. 876.
  • Balsas D. Žiežmarių (17131) miesto teritorijos, Žiežmarių buv. Dvaro sodybos fragmentų (164) teritorijos, Magazino (2164) teritorijos, Kaišiadorių r. sav., Žiežmarių m., Žaslių g., Gėlių g., Trumposios g., Šiaurės g., Vilniaus g., A. Ažubalio g., Paupio g., Vytauto g., 2014 m. žvalgomųjų ir detaliųjų archeologinių tyrimų ataskaita. 2015. KšM MA B. 919.
  • Žvirblys A. Žiežmarių (17131), Žiežmarių buv. dvaro sodybos fragmentų (164), Magazino (2164) teritorijų, Kaišiadorių r. sav., Žiežmarių m., Žaslių g., Gėlių g., Trumposios g., Šiaurės g., Vilniaus g., A. Ažubalio g., Paupio g., Vytauto g., 2015 m. žvalgomųjų ir detaliųjų archeologinių tyrimų ataskaita. KšM MA B. 952-954.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. Kaišiadorys, 2001.
  • Balsas D. Archeologiniai tyrimai Žiežmariuose. In: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2014 metais. Vilnius, 2015. P. 491-495.
  • Balčiūnas D. Mažai informatyvūs archeologiniai tyrinėjimai. In: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2014 metais. Vilnius, 2015.
  • Žvirblys A. Tyrimai Žiežmariuose. In: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2015 metais. Vilnius, 2016. P. 401-407.
  • Dubinskaitė M. Mažai informatyvūs archeologiniai tyrinėjimai. In: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2015 metais. Vilnius, 2016.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos