Archeologiniai tyrimai Kruonyje

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
XVII a. užpiltos ūkinės duobės profilis. Vilniaus g. 1, Kruonis. 2016 m. A. Žvirblio nuotr.

Archeologiniai tyrimai Kruonyje – straipsnyje apžvelgiami archeologiniai tyrinėjimai vykdyti Kruonyje 2004–2016 metais. Jų metu išsamiai ištirta Kruonio dvarvietės teritorija, kur aptikta XVI–XVII a. radinių ir struktūrų. Pavieniai archeologiniai tyrinėjimai vyko ir kitose miestelio vietose. Tyrimų metu gauti radiniai saugomi Kaišiadorių muziejuje.

Turinys

2004–2008 m. tyrimai

Kruonio dvarvietė. Vaizdas iš pietų (nuo Kruonės upelio pusės). 2015 m. V. Budvyčio nuotr.

Miestelio pietvakarinėje dalyje esančioje dvarvietėje, 2004–2008 m. archeologinius tyrimus vykdė archeologai A. Žalnierius ir A. Grinkevičiūtė. Per 5 sezonus ištirtas 277,6 m² plotas. Tyrimų metu nustatytas dvaro rūmų planas, užfiksuotas intensyvus XVI–XVII a. kultūrinis sluoksnis su to paties laikotarpio archeologiniais radiniais.

Tyrimai pradėti 2004 m. Jų metu ištirtos 4 perkasos ir 3 šurfai (ištirtas bendras 17,4 m² plotas). Kasinėjimai vyko prie dvaro rūmų liekanų sienų. Nustatyta, kad išlikęs apie 0,5–2,2 m storio kultūrinis sluoksnis. Jį tiriant surinkta įvairaus laikotarpio (XV a. pab.–XVII a.) archeologinių radinių: puodyninių ir plokštinių koklių, čerpių, buitinės keramikos, stiklo ir metalo dirbinių. Tyrėjai išskyrė žaliai, o taip pat baltai ir mėlynai glazūruotų koklių fragmentus, kurie buvo puošti stilizuotu augaliniu-geometriniu, zoomorfiniu ornamentu. Tokie radiniai datuojami XVI a. pab.–XVII a. I puse. 2004 m. tyrinėjimai parodė, kad didesnę kultūrinių sluoksnių dalį sudarė pastatų remontų ir nugriovimo metu susidarę griuvenų sluoksniai. Kruonio dvaro rūmų rytinėje dalyje buvo įrengti du rūsiai perdengti cilindriniais skliautais.

2005 m. tyrimai Kruonio dvarvietėje buvo tęsiami. Jų metu buvusių rūmų vakarinėje dalyje ištirtos 6 perkasos, bendras 47,6 m² plotas. Tyrimų metu pavyko nustatyti buvusį rūmų planą. Paaiškėjo, kad šiuo metu dalinai išlikęs dvaro pastatas buvo pastatytas XVI a. pabaigoje. Apie 25x14 m dydžio priestatas pastatytas ne vėliau kaip XVI a. pirmame ketvirtyje. Jis sugriautas ne vėliau kaip XVIII a. pradžioje. Nepaisant to, pirmieji dvaro rūmai matyt buvo gyvenami iki pat XIX a. Tyrinėjimų metu surinkta puodyninių ir plokštinių koklių, čerpių bei buitinės keramikos fragmentų, kurie tyrėjų datuoti XVI a. pab.–XVII a. Tarp išskirtinių radinių paminėtinos plokštinių koklių matricos dalys datuojamos XVII a. pirmu ketvirčiu.

Tyrimai toliau vykdyti ir 2006 m. Jų metu ištirtos 5 perkasos, bendras 67,6 m² plotas. Tyrinėjimų metu ieškota įėjimo į pirmojo mūrinio dvaro rūmų rūsį, taip pat buvo siekiama nustatyti dvaro priestato vidinių pertvarų vietas. Trys perkasos buvo ištirtos prie pirmųjų dvaro rūmų pamatų. Tyrimų metu nustatytas pamatų plotis ir storis, surinkta kitos mokslinės informacijos apie čia buvusius statinius. Tiriant 34x1 m dydžio perkasą Nr. 14 aptiktos net dvi ūkinės duobės. Pirma duobė buvo 3,3 m pločio ir apie 1 m gylio, užpilta apie 60 cm storio sluoksniu. Jame gausu įvairaus dydžio plytų gabalų ir lauko riedulių. Duobės užpylimo sluoksnyje rasta puodyninių ir plokštinių koklių, įvairios paskirties buitinės keramikos šukių. Antra ūkinė duobė buvo 3,35–3,4 m pločio ir 70 cm gylio. Jos apatiniame užpylimo sluoksnyje rasti plokštiniai ir karniziniai žaliai, baltai ir mėlynai glazūruoti, puošti geometriniu ir augaliniu ornamentu kokliai. Dalis koklių datuojami XVI a. paskutiniu ketvirčiu, kiti – XVI–XVII a. riba ir XVII a. pirmąja puse. Ten pat surastos iš vidaus žaliai glazūruotos puodyninių koklių šukės, datuojamos XVI a. viduriu.

2007 toliau tęsiamų tyrimų metu kasinėtos 4 perkasos (bendras 79 m² plotas) dvarvietės PV dalyje. Tyrimų metu užfiksuotas 0,2–0,8 m storio kultūrinis sluoksnis, kuriame daugiausia aptikta XVI–XVII a. plokštinių koklių ir buitinės keramikos fragmentų, kuriuos galima sieti su čia esančia dvarviete. Tyrimų metu, geologinio smėlio paviršiuje buvo surastos dvi virimo puodų šukės. Jos puoštos įstrižais įbraukimai ir lygiagrečiomis linijomis. Puodai lipdyti, vėliau aplyginti, paviršius aplietas skysto molio sluoksniu, molyje yra smulkių grūsto akmens priemaišų. Virimo puodų šukės datuojamos XV a. Šias virimo puodų šukes tyrėjai priskyrė ankstyviausiems radiniams, surastiems Kruonio dvarvietėje.

2008 m. tyrimų metu iškastos 9 perkasos ištiriant bendrą 44 m² plotą. Kasinėjimų metu norėta nustatyti tikslią rūmų priestato rūsio V vietą. Aptikus pamatų liekanas nustatyta, kad pamatas sumūrytas iš plytų laužo ir nedidelių lauko riedulių, rištų baltu kalkių skiediniu. Tyrimų metu surinkta įvairių archeologinių radinių: plokštinių, puodyninių koklių fragmentų, puodų šukių, plokštinių čerpių ir akmeninių grindų ar sienos apdailos plokščių gabalų. Dalį plokštinių koklių tyrėjai priskyrė pirmiesiems dvaro rūmams ir datavo XVI a. pabaiga–XVII a. pradžia. Tarp aptiktų radinių paminėtini herbinių plokštinių koklių fragmentai. Vienų koklių fragmentai puošti Oginskių giminės herbais su S. Oginskio inicialais. Kito herbinio koklio surastas tik nedidelis viršutinio kairio kampo fragmentas, kuriame yra dvi raidės „S“ ir „Z“.

2004–2008 m. tyrimų metu surinkti archeologiniai radiniai saugomi Kaišiadorių muziejuje.

2013 ir 2016 m. tyrimai

Atidengtas XIX a. II pusėje statytos medinės smuklės pamato fragmentas. Vilniaus g. 1, Kruonis. 2016 m. A. Žvirblio nuotr.

Nedidelės apimties archeologiniai tyrimai vykdyti ir už dvarvietės teritorijos ribų. Sklype Kalvių g. 25, 2013 m. žvalgomuosius archeologinius tyrimus atliko V. Juškaitis. Tyrimų metu ištirtas 1 šurfas, 2x1 m dydžio, 2 m² ploto. Aptiktas 0,4–1,2 m storio kultūrinis sluoksnis su maišytais XVIII–XX a. datuojamais radiniais, kurie autoriaus nuomone muziejinės vertės neturėjo.

2016 m. Kruonyje, sklype Vilniaus g. 1, žvalgomuosius archeologinius tyrimus vykdė A. Žvirblys. Jų metu ištirti du šurfai, viso: 3 m² plotas. Šurfe Nr. 1, po archeologiškai nevertingais sluoksniais 0,7–1,25 m gylyje užfiksuotas ūkinės duobės profilis. Jį tiriant surasta XVI a. pab.– XVII a. I p. datuojamų plokštinių koklių fragmentų. Kokliai neglazūruoti, puošti geometriniais ornamentais. Duobė galėjo būti užpilta XVII a. Šurfe Nr. 2 užfiksuotas iki 0,5 m storio kultūrinis sluoksnis, 0,10–0,15 m gylyje atidengtas XIX a. II p. statytos medinės smuklės pamato fragmentas. Tyrimų metu surinkti radiniai perduoti saugoti į Kaišiadorių muziejų.

Plačiau apie kasinėjimus:

2004–2008 m. tyrimai

http://www.atl.lt/2004/163-166.pdf

http://www.atl.lt/2005/196-202.pdf

http://www.atl.lt/2006/230-238.pdf

http://www.atl.lt/2007/273-276.pdf

http://www.atl.lt/2008/263-267.pdf

2016 m. tyrimai

http://archeologas.blogspot.lt/2017/02/archeologiniai-tyrimai-kruonyje.html

Šaltiniai

  • Juškaitis V. Kruonio miestelio istorinio centro (17092), Kaišiadorių r. sav., Kruonio mstl., Kalvių g. 25, 2013 m. archeologinių žvalgomųjų tyrimų ataskaita. 2014. LIIR 93598.
  • Žvirblys A. Kruonio miestelio istorinio centro (kodas 17092), Vilniaus g. 1, Kruonio mst., Kaišiadorių r. sav., žvalgomųjų archeologinių tyrimų 2016 m. ataskaita. Vilnius, 2016. KšM MA B. 966.

Literatūra

  • Žalnierius A. Kruonio dvarvietė. In: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2004 metais. Vilnius, 2005. P. 163–166.
  • Žalnierius A. Grinkevičiūtė A. Kruonio dvarvietė. In: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2005 metais. Vilnius, 2006. P. 196–202.
  • Žalnierius A. Grinkevičiūtė A. Kruonio dvarvietė. In: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2006 metais. Vilnius, 2007. P. 230–238.
  • Žalnierius A. Grinkevičiūtė A. Kruonio dvarvietė. In: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2007 metais. Vilnius, 2008. P. 273–276.
  • Žalnierius A. Kruonio dvarvietė. In: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2008 metais. Vilnius, 2009. P. 263–267.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos