Armanai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Armanai (Hermanowicze) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte des westlichen Rußlands. O. 22. Kowno.
Armanai ir apylinkės 1928 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.

Armanai (Germanavičiai, Germanaičiai), kaimas Kruonio seniūnijoje, 4,5 km į šiaurės vakarus nuo Kruonio, 11 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių, kairėje kelio Kaunas-Alytus pusėje. Iki 1923 m. kaimas vadintas Germanavičių bajorkaimiu.

Istorija

Germanavičiai minimi 1567 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pašauktinių sąrašuose. Tuose sąrašuose įrašytas ir bajoras nuo Darsūniškio Motiejus Ivanovičius Germanavičius. Germanavičiai minimi 1744 m. Darsūniškio parapijos gyvenviečių sąraše. 1795 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojų surašymo medžiagoje minimas bajorkaimis Germanaičiai su 8 sodybomis ir 55 gyventojais. Vieni bajorkaimio gyventojai buvo Germanaičiai, kiti - Armanaičiai. Tuo metu Germanaičiuose buvo karčema, kurioje gyveno 7 asmenų žydų šeima. XIX a. I pusės valstybinio Kruonio dvaro inventoriuje taip pat minima bajorkaimyje buvusi karčema. 1897 m. gyveno 127 gyventojai, buvo 137 dešimtinės žemės. Germanavičiai pažymėti 1916 m. Vokietijos armijos žemėlapyje. Pirmąkart Armanai minimi 1923 m. Lietuvos gyventojų surašymo medžiagoje (22 sodybos, 122 gyventojai). 1931 m. - 24 sodybos ir 186,44 ha žemės. Tais metais kaimas su 162,97 ha žemės išskirstytas į vienkiemius. Didžiausias sklypas (18,49 ha) priklausė A. Slavinsko vaikams. Kaime tuo metu paplitusios Germanavičiaus ir Benkunsko pavardės. 1943 m. priverstiniams darbams į Vokietiją išvežtas T. Kasilovskis. Grįžo 1946 m.

1937 m. - 96 gyventojai, 1944 m. - 92 gyventojai, 1947 m. - 18 sodybų, 76 gyventojai, 1981 m. - 13 sodybų, 29 gyventojų, 2000 m. - 6 sodybos, 7 gyventojai. Kaime yra kapinės.

1898 m. Armanų kaime gimė Ipolitas Germanavičius. Nuo 1935 m. įsijungė į Dijokiškių kaimo pogrindinės komunistinės kuopelės veiklą. 1940-1941 m. - Rumšiškių valsčiaus partorgas. Antrojo pasaulinio karo metais kovojo sovietinių partizanų būryje (Baltarusijoje). 1944 m. liepos 28 d. tapo pirmuoju Rumšiškių valsčiaus vykdomojo komiteto pirmininku. 1944 m. gruodį partizanai sudegino jo sodybą. Jis pats nenukentėjo, nes tuomet jau gyveno Rumšiškėse. 1944 m. rugsėjo 23 d. žuvo jo sūnus komjaunuolis, dirbęs milicininku.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 70-71.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos