Būdiškės

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Būdiškės ir apylinkės 1930 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.

Būdiškės, kaimas Žiežmarių apylinkės seniūnijoje, 1 km į vakarus nuo Žiežmarių, 5 km į pietus nuo Kaišiadorių, tarp senojo Vilniaus-Kauno vieškelio ir Strėvos upės.

Turinys

Istorija

Būdiškių gyvenvietė minima 1795 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojų surašymo medžiagoje. 1897 m. palivarke, priklausiusiame grafui Tiškevičiui, buvo 30 gyventojų ir 100 dešimtinių žemės, 1923 m. - 9 sodybos, 45 gyventojai. Būdiškės dvaras su 199,18 ha žemės, priklausęs Benediktui Jonui Tiškevičiui, 1925 m. buvo išdalintas. Parceliacijos plane minima kaime buvusi plytinė.

1944 m. spalio 14 d. Būdiškėse nušautas partizanas P. Vaiciulevičius. 1948 m. ištremti Bagdanavičiai (2 asmenys). 1931 m. kaime - 26 sodybos, 197,98 ha žemės, 1937 m. - 72 gyventojai katalikai, 1947 m. - 19 sodybų, 95 gyventojai, 2000 m. - 10 sodybų, 16 gyventojų. Buvęs dvaras (palivarkas) sunaikintas.

Vietovardžiai

Žiežmarių pradžios mokyklos mokytojas Steponas Matijošaitis 1935 m. gruodžio mėnesį užrašė Būdiškių kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Kazys Kapačiūnas, gimęs Kertauninkų kaime.

Dundulis – pakalnė. Vieškelio Žiežmariai-Rumšiškės 2-ame kilometre.

Kunigo valakas – laukas. 20 ha dydžio. Lygus, keturkampis, juodžemis su baltžemiu. Prie Strėvos ties Būdiškių kaimu.

Plytinyčia – įmonė ir laukas. 8 ha dydžio. Keturkampis. Plento Kaišiadorys-Kruonis 6-ame kilometre, į vakarus nuo plento 500 m.

Liūnas – laukas. 40 ha dydžio. Pailgas keturkampis, juodžemis su smėliu. Pietuose - pieva, šiaurėje - įdubimas. Plento Kaišiadorys-Kruonis 8-tajame kilometre, vakarinėje pusėje. Iš pietų Strėvos upė.

Žiežmarių pradžios mokyklos Nr. 1, Kertauninkų komplekto mokytoja Ona Gelažienė-Valančiūnaitė 1939 m. rugsėjo mėnesį užrašė Būdiškių kaimo vietovardžius.

Būdiškės – kaimas. 150 ha buvusio dvaro žemės išdalinta trylikai naujakurių. Žemės paviršius lygus, pačiame centre kiek aukštesnė vieta. Juodžemis prie molio. Apie 20 % viso ploto - priesmėlis. Nuo Žiežmarių į vakarus 1 km. Iš vakarų susisiekia su Šilėnų ir Kertauninkų kaimais, iš šiaurės - su Avilių kaimu, iš rytų - Žiežmarių miestelio laukais ir iš pietų - Medinių Strėvininkų kaimu. „Būdiškių dv. iki 1920 m. priklausė grafui Tiškevičiui. Grafas Tiškevičius į Lietuvą atvažiavęs Jogailos laikais. Kadangi turėjęs daug dvarų, tai Būdiškėse negyvenęs. Būdiškėse gyvendavę dvaro valdytojai, kurie būdavę labai žiaurūs, kankindavę ir mušdavę žmones. Jei kas nepatikdavęs, ar kiek nepaklausęs dvaro ponų, tai to sūnus gaudydavę ir atiduodavę į kariuomenę. Žmonės labai bijoję kariuomenės, todėl kaip mokėdami stengėsi ponams įtikti. 1924 m. Būdiškės dv. žemė buvo išdalyta trylikai bežemių. Dvaro centras atiteko generolui Brazulevičiui”.

Dundulis – pakalnė. Kelias, kurio vienoje pusėje augo šimtamečiai beržai. Šiais metais vėtros išversti. 900 m ilgio. Nuo Žiežmarių į vakarus 1 km. „Senovėje pakalnėj tarp šimtamečių beržų gyvenęs velnias. Pasivertęs žmogum, jis vaikščiodavęs pakalnėj ir su žmonėm draugaudavęs. Sutikęs žmogų, siūlydavęs tabako, kviesdavęs mainyti pypkėmis, tabokinėmis. Kartais žmogus išmainydavęs pypkę, arba paimdavęs iš velnio tabaką. Parėjęs namo, kišenėje rasdavęs arklio nagą, kelmą, ar net mėšlų prikišta. Bet buvo ir tokių žmonių, kurie su velniu sugyveno ir velnias daug gero jiems padarydavęs. Vienas žmogus vis eidavęs į pakalnę su velniu pasikalbėti. Kartą velnias žmogui pasakęs: „Jei atėjęs į pakalnę manęs nerasi, tai pašauk - Dunduli, Dunduli!”. Kitą dieną žmogus atėjęs į pakalnę ir velnio nematydamas sušuko: „Dunduli, Dunduli!”. Tada išgirdo pakalnėje balsą: „Dundulio jau nebėra. Dundulis nudundėjo į pragarą”. Nuo to laiko velnias žmonėms nesirodęs. O tą pakalnę žmonės ėmė vadinti Dundulis”.

Kriaušės kalnas (vietos žmonės vadina Grūšės kalnas) – dirbam žemė. 5-7 m aukštuma, viduryje auga kriaušė. Keturkampio formos sklypas. 28 ha dydžio. Nuo dvaro centro į rytus.

Kunigo valakas – laukas. Lygus, juųodžemis su baltžemiu, keturkampis. 20 ha dydžio. Nuo Būdiškių dvaro į pietus iki Strėvos upės. Nuo Žiežmarių miestelio į vakarus 1 km. „Seniau priklausė Žiežmarių parapijos klebonui. Nuo to imta vadinti Kunigo valakas”.

Kūdra (vietos žmonės vadina Sodželka) – kūdra. Apie 100 m ilgio ir 60 m pločio. Yra Brazulevičiaus sklype, nuo dvaro centro į šiaurę. „Kūdrą iškasę baudžiauninkai. Bet vasarą ten vanduo beveik išdžiūdavęs. Grafui Tiškevičiui labai nepatikę, kad nėra prie dvaro vandens. Jis norėjęs Būdiškės dv. perkelti į Kertauninkų km. Mat Kertauninkų km. stovi gražioj vietoj, yra daug šaltinėlių ir teka upelis. Dvaro valdytojas net tris kartus sušaukęs Kertauninkų gyventojus ir norėjęs juos prikalbėti išsikelti iš Kertauninkų, žadėdamas duoti žemės kitur. Gyventojai, bijodami ponų, buvo besutinką, tik labai buvę susirūpinę dėl savo turto. Tada dv. valdytojas paėmęs nuo stalo stiklinę vandens ir pernešęs ją ant kito stalo sakydamas: „Kaip iš šios stiklinės nė lašas ant žemės neišsiliejo, taip ir jūsų turtas išsikeliant nešis”. Būtų ir išsikraustę, bet dvaro užvaizda pašnibždėjęs, kad greit bus baudžiava panaikinta ir ponai neturės teisės. Nors ir grąsino dv. valdytojas, bet žmonės nesutiko palikti savo kaimą. Greit po to buvus panaikinta baudžiava”.

Liūnas – pieva. Žema ir šlapia. Juodžemis su moliu, pailga keturkampio formos. 30 ha dydžio. Nuo dvaro centro į pietus. Nuo Žiežmarių į vakarus 0,5 km.

Raistas – pelkė. Žema vieta, durpynas, keturkampio formos. 1,5 ha dydžio. Nuo Kūdros į šiaurę.

Sala – dirbama žemė. Aukštesnė vieta, juodžemis su moliu, keturkampis. 20 ha dydžio. Liūno viduryje, į pietus nuo buvusio dvaro centro.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 282.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos