Būtkiemis

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Būtkiemis ir apylinkės 1928 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.
Būtkiemio piliakalnis. 2006 m. A. Kurilienės nuotr.

Būtkiemis (Būčkiemis, Būdkiemis), kaimas Kruonio seniūnijoje, 4,5 km į pietryčius nuo Kruonio, 17,5 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių, Kalvių ežero šiauriniame krante, į pietryčius nuo Šventininkų miško. Per Būtkiemį eina kelias Kruonis-Kalviai.

Turinys

Būtkiemio piliakalnis

Kaime yra piliakalnis. Tai kalva statokais šlaitais, nusileidžiančiais į nedidelę pelkę. Šiaurėje piliakalnis siekė aukštumą. Viršuje buvusi nedidelė aikštelė, kurią iš šiaurės juosė gana aukštas pylimas, žemesni jo galai beveik juosė aikštelę. Todėl piliakalnis atrodė tarsi įdubęs. Pylimas buvo buldozeriu išlygintas ir įrengta šokių aikštelė. Piliakalnis po to priminė nupjautą kūgį (su 18x20 m dydžio apvalia aikštele viršuje). Rytuose, pietuose ir vakaruose šlaitai apie 8 m, šiaurėje - 1,5 m aukščio. 1995 m. archeologinės žvalgomosios ekspedicijos metu šiauriniame Kalvių ežero krante aptikta lipdytos keramikos. Tolesni tyrinėjimai galėtų patikslinti, ar čia nebūta akmens amžiaus gyvenvietės. 1935 m. Būtkiemio gyventojo J. Valasevičiaus sklype rastas akmeninis kirvis (atiduotas Kruonio valsčiaus viršaičiui Antanui Vedeckui).

Istorija

Būčkiemis minimas 1744 m. Darsūniškio parapijos gyvenviečių sąraše. Kalvių parapijos krikšto metrikų registracijos knygoje šis kaimas įvardijamas įvairiai: Butkiemie (1753, 1783 m.), Budkiemy (1774 m.), Budkiemie (1782, 1783, 1789, 1790 m.). Būtkiemis nukentėjo per 1863 m. sukilimą. Neradęs sukilėlių miške prie Kalvių ežero, carinės kariuomenės pulkininkas A. Polis klausė apie juos Būtkiemio kaimo gyventojų. Žmonės atsakė nežiną. Tada karininkas bajorui paskyrė 25 rublių, o valstiečiams po 10 rublių kontribucijos. Žmonės pasakė pinigų neturį. Tuomet pulkininkas įsakė paimti iš kiekvieno kiemo po arklį. Arklius išvarė į Žiežmarius. 1795 m. kaime - 10 sodybų, 63 gyventojai - iš jų 9 gyventojai, gyvenę dviejose sodybose, buvo rusai (Fiodoro Ambrozevičiaus ir Luko Žuko šeimos). Apie 1860 m. - 123 gyventojai katalikai, 1897 m. - 149 gyventojai, 198 dešimtinės žemės, 1909 m. - 140 gyventojų katalikų. Tuo metu kaime buvo paplitusios Valasevičiaus, Bartnyko, Pėtnyčios pavardės. Būtkiemis į vienkiemius išskirstytas 1923 m. Jame buvo 335,42 ha žemės (iš jų 36,56 ha pridėta iš Kalvių dvaro; 40,97 ha pridėta iš Lipavos, Žiūronų ir Kalasaučiznos palivarkų). Didžiausio sklypo (24,53 ha) savininkas - Karalius Bartnykas. Kaime tuo metu buvo paplitusios Pėtnyčios, Valasevičiaus pavardės. 1946 m. įkalintas A. Žilinskas, 1948 m. - E. Sadonytė-Vosylienė. 2000 m. kaime - 25 sodybos, 34 gyventojai.

Vietovardžiai

Kalvių pradžios mokyklos mokytojas Andrius Kazla 1935 m. lapkričio mėnesį užrašė Būtkiemio kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Jurgis Žilinskas, gimęs tame pačiame kaime.

Aukštašilis – smėlingas kalnas Kalvių ežero šiaurinėje pusėje 40 m aukščio. Buvo apaugęs mišku.

Bergždinė – dirva ir pieva. Smėlis, truputį juodžemis, 18 ha dydžio. Šiaurinėje Kalvių ežero pusėje. „Blogiausią žemę vadina Bergždine”.

Brastaraistis – raistas. Smėlis su žvyru. 2 arų dydžio. Prie pat vieškelio.

Degutnykas – kalnas. Molis su smėliu. 3 arų dydžio. Į šiaurę nuo vieškelio. „Ant to kalno virė smalą”.

Gudukiškė – dirva ir pieva. Smėlėta, tarp raistų ir pievų. 16 ha dydžio. Kalvių ežero šiaurinėje pusėje. „Gyveno gudas ir gaudė kiškius”.

Kukiaraistis – raistas. Molis su dumblu. 30 arų dydžio. Šiaurinėje Kalvių ežero pusėje. „Toje vietoje gyveno ūkininkas pavarde Kukis”.

Lingaraistis – raistas. Aplinkui smėlis, vidury durpės, apaugęs medžiais. 2 arų dydžio. Į vakarus nuo Kruonio vieškelio.

Pečiukas – dirva ir pieva. Juodžemis, 16 ha dydžio. Šiaurinėje Kalvių ežero pusėje.

Piliakalnis – piliakalnis. Priemolis, 0,5 ha dydžio. Į šiaurę nuo Kruonio vieškelio. „Kalbama, kad piliakalnis supiltas per lenkmetį. Savininkas Malinauskas Mikas”.

Rūdžių kalnas – kalnas. Viduryje duobė, aplink rūdys, molis. 4 arų dydžio. Yra Kalvių ežero šiaurinėje pusėje. „Kalne yra žemė - rūdys, kuria moters seniau dažydavo rūbus”.

Sulos kelelis – kelelis. Nuo Kruonio vieškelio į šiaurę. „Tuo keleliu eidavo sulos nešti”.

Smalinyčia – dirva. Smėlis, 36 arų dydžio. Į vakarus nuo Kruonio vieškelio. „Toje vietoje virė smalą”.

Širdukė – bala. Juodžemis su dumblu. 1 aro dydžio. Gudukiškės sklype. „Bala panaši į širdį”.

Šerynė – pieva. Tarp kalnų, žemė – molis su smėliu. 70 arų dydžio. Į šiaurę nuo Kruonio vieškelio.

Šyvokas – pelkės. Durpynas su nendrėmis. 3 ha dydžio. Šiaurinėje Kalvių ežero pusėje. „Per lenkmetį toj vietoj jojo lenkas ir nuskandino šyvą arklį”.

Velniaupis – revas. Apaugęs medžiais, žvyras su smėliu ir akmenimis. 15 arų dydžio, Gudukiškės sklype. „Seniau toje vietoje vaidendavosi, dėl to praminė Velniaupiu”.

Žiūronas – dirva. Lyguma, žemė smėlėta. 2 ha dydžio. Į šiaurę nuo Būtkiemio kaimo. „Nuo senovės toje vietoje buvo kariuomenės stebėjimo gairės”.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 75-76.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos