Bačkonys

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bačkonys (Beczkany) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte de westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).
Bačkonių I pasaulinio karo karių kapinės. 2007 m. A. Kurilienės nuotr.
Antkapinis paminklas Bačkonių I pasaulinio karo karių kapinėse. 2007 m. A. Kurilienės nuotr.
Bačkonių buvusio dvaro sodybos teritorijos planas. M 1: 10 000. 1991 m. KšM.
Restoranas „Bačkonys“. 2003 m. R. Gustaičio nuotr.
Bačkonių parke. 2003 m. R. Gustaičio nuotr.
Bačkonių parko tvenkinys. 2003 m. R. Gustaičio nuotr.
Bačkonių parke. 2003 m. R. Gustaičio nuotr.
Dvarininkų Bazarevskių kapai Bačkonių parko pakraštyje. Kairėje - pulkininko Juozapo Bazarevskio kapas. 2003 m. R. Gustaičio nuotr.

Bačkonys, kaimas Žiežmarių apylinkės seniūnijoje, 5 km į rytus nuo Žiežmarių, 9 km į pietryčius nuo Kaišiadorių, Strėvos upės dešiniajame krante, greitkelio Vilnius-Kaunas kairėje pusėje. Per Bačkonis teka Obelis (Strėvos intakas). XX a. pradžioje prie Bačkonių priskirtas greta buvęs Pusbačkių kaimas.

Turinys

Legenda apie kaimo vardo kilmę

1967 m. užrašyta legenda apie vietovardžio kilmę: „Kadaise kaime gyveno vieni rusai. Jie darė bačkas kopūstams rauginti. Vežė parduoti net į Peterburgą. Tai nuo tų bačkų ir kaimas gavo tokį pavadinimą“. Deja, ši legenda neatspindi tikrosios vietovardžio kilmės.

Istorija

Bačkonių palivarkas paminėtas 1744 m. Žiežmarių parapijos gyvenviečių sąraše. 1795 m. Bačkonių palivarke, priklausiusiame B. Miškovskiui, buvo 1 sodyba su 9 gyventojais. Tais pat metais paminėtas ir Bačkonių kaimas (10 sodybų, 76 gyventojai). Iš 1854 m. sudaryto valstybinio Bačkonių dvaro inventoriaus galima spręsti, kad tuo metu buvo du Bačkonių dvarai: valstybinis Bačkonių dvaras, kuriam priklausė girininko sodyba, ir netoliese buvęs Pusbačkių kaimas; antras Bačkonių dvaras (privatus) buvo tarp valstybinio Bačkonių dvaro ir Žiežmarių miestelio, jis priklausė Matusevičiams. Už dalyvavimą 1831 m. sukilime iš Matusevičiui priklausiusio dvaro į valstybės iždą buvo paimta aštuntoji dalis turto. 1866 m. valstybiniame dvare buvo 260,8 dešimtinės žemės. 1897 m. minimi dveji Bačkonys: valstybinė ferma (palivarkas) su 17 gyventojų, 30 dešimtinių žemės ir dar vienas palivarkas, priklausęs Juozapui Bazarevskiui, kuriame gyveno 18 gyventojų, buvo 103,5 dešimtinės žemės. Juozapas Bazarevskis (1868-1936) - totorių kilmės pulkininkas, karo inžinierius. Palaidotas Bačkonių dvaro parko pakraštyje.

Pirmojo pasaulinio karo metu dvarą administravo okupacinė valdžia. Šio karo metu Bačkonių apylinkėse žuvę vokiečių kareiviai palaidoti kaime, atskirose karių kapinėse. 1923 m. Lietuvos gyventojų surašymo medžiagoje minimi treji Bačkonys – Bačkonių pasoda (4 sodybos, 23 gyventojai), kurioje buvo įsikūrusi Trakų miškų urėdija, Bačkonių palivarkas (7 sodybos, 37 gyventojai) ir Bačkonių (Polubočkų) kaimas (18 sodybų, 103 gyventojai). Nuo tada Polubočkų kaimas tapo Bačkonių dalimi ir daugiau nebuvo minimas. 1925 m. išdalintas Bačkonių dvaras su Gorklių palivarku, priklausęs Juozapui Bazarevskiui. Savininkui paliktas dvaro centras su 83,47 ha žemės. Kita žemė skirta Bačkonių kaimo mažažemiams. 1931 m. Bačkonių kaime buvo 43 sodybos ir 164,4 ha žemės, dvare - 10 sodybų ir 119,9 ha žemės. Kaimas į vienkiemius išskirstytas 1933 m. (207,48 ha žemės). Didžiausias sklypas (15,47 ha) priklausė Krasnikovams. Kaime paplitusios Malecko, Malašausko, Michailovo, Parulio, Ščerbavičiaus pavardės. 1937 m. vėl minimi treji Bačkonys - dvaras (71 gyventojas katalikas), kaimas (81 gyventojas katalikas ir 6 asmenų stačiatikių šeima) ir urėdija (10 gyventojų katalikų). 1939 m. veikė Bačkonių pradinė mokykla, kurios vedėjas buvo V. Jonkaitis. Antrojo pasaulinio karo metu sovietiniams partizanams padėdavo Bačkonių gyventojai Negatinai. 1943 m. rudenį sovietinių partizanų būrys įvykdė diversiją - ties Bačkonimis iškasė 5 duobes ir perkirto ryšių kabelį, jungusį Reicho vyriausiąją būstinę su fronto vadovybe. 1943 m. gruodžio 8 d. pernakvoję S. Lukoševičienės sodyboje keli sovietiniai partizanai ties Bačkonimis susišaudė su vokiečių kareiviais ir atsitraukė. 1948 m. ištremti 3 Mažeikų šeimos asmenys.

1941 m. pradžioje į Bačkonis iš Suvalkų apskrities buvo atsiųstas būsimasis ilgametis Punsko klebonas (nuo 1963 m.), pamokslus sakęs lietuvių ir lenkų kalbomis, prelatas Ignacas Dziermejka su tėvais. Atgal į Suvalkus jis grįžo 1945 m., jo motina – 1946 m. 1992 m. jis prisiminė vieną skaudų įvykį. Tai atsitikę 1941 m.: „Tėvas dirbo prie Vilniaus-Kauno autostrados tiesimo. Vieną kartą pietaujant iš žydų geto atbėgo berniukas. Mama jam davė duonos. Vokiečiai berniuką pagavo ir atsivedė pas tėvą, norėdami, kad jis sakytų, jog vaikas pavogė duoną, tada jį būtų nušovę. Tėvas pasakė, kad davė. Tada vokiečiai tėvą nusivarė į gestapą. Ten mušė ir visą naktį pralaikė šaltyje. Rytą paleido, bet tėvas netrukus susirgo plaučių uždegimu ir mirė. Palaidotas Žiežmarių kapinėse“.

1947 m. kaime buvo 25 sodybos, 125 gyventojai, dvare - 4 sodybos, 20 gyventojų, 1959 m. Bačkonių kaime - 176 gyventojai, 2000 m. - 40 sodybų, 93 gyventojai. Kaime yra kapinės. Jose palaidoti ir I pasaulinio karo metu žuvę 6 civiliai gyventojai.

Iš Bačkonių kilęs partizanų būrio vadas Jonas Daškevičius (slapyvardis Papūga) (1927-1945).

Išliko Bačkonių buvusio palivarko sodybos fragmentai, parkas (įkurtas 1867 m.). Parko kūrimo darbams vadovavo italų sodininkas, sukūręs ir antrą panašų parką Abromiškėse (Elektrėnų savivaldybė). Parkas peizažinis, įsikūręs kalvotoje vietoje, išsidėstęs trijose terasose. Viršutinėje terasoje buvo palivarko sodyba. Vidurinėje terasoje iškastas tvenkinys, per kurį teka Kalpė. Į vakarus nuo vidurinės terasos prasideda miško parkas, jo pakraštyje yra dar vienas, žemutinis tvenkinys. Parko medynus sudaro vietiniai medžiai - ąžuolai, liepos, pušys, eglės. Yra ir retų dekoratyvinių medžių - stambiavaisis ąžuolas, amerikinė liepa, japoninis ir sibirinis maumedžiai, vėlyvoji ieva, vakarinės tujos, sedulos, rutuliniai klevai ir kiti medžiai. XX a. 7-8 dešimtmečiais 8 ha parkas rekonstruotas, praplėstas (iki 1 ha) tvenkinys. Viršutinėje terasoje, sunykusios grafo A. Tiškevičiaus palivarko sodybos vietoje, buv. palivarko gyvenamajame pastate, 1970 m. įrengta svetainė (architektas E. Beinortas).

Vietovardžiai

Obels upelis teka į Bačkonių parko tvenkinį. 2003 m. R. Gustaičio nuotr.

Liutonių pradžios mokyklos mokytojas Andrius Bublys 1935 m. spalio mėnesį užrašė Bačkonių kaimo vietovardžius. Pateikėjas – Pranas Maleckas, gimęs šiame kaime.

Akmenė – ariama žemė ir pieva. Apie 4 ha dydžio. Smėlis su žvyru ir juodžemis, lygi vieta. Į šiaurę nuo Strėvos upės. „Dabar atiteko Krašnekui”. „Toje vietoje yra akmenų, todėl ta vieta taip ir vadinama”.

Baronas – ariama žemė ir pieva. Apie 4 ha dydžio. Molis ir juodžemis, kalnuota vieta. Į pietus nuo Bačkonių pasodos. „Dabar atiteko Krašnekui”. „Toje vietoje yra šaltinis ir tame šaltinyje prigėrė baronas (avinas), todėl ir ta vieta vadinama baronas.

Bačkonys – kaimas. Apie 1 km ilgio. 32 gyventojai. Laukai kalnuoti, smėlis, molis ir žvyras.

Čigonai (vietinių žmonių vadinama Cigonai) – ariama žemė. 4 ha dydžio. Kalnuota vieta, smėlis. Į pietus prie vieškelio Žiežmariai-Vievis. „Dabar atiteko Michailovui”.

Čyžiskės – ariama žemė. 10 ha dydžio. Kalnuota, molis su juodžemiu. Į šiaurę nuo Dirgalonių kaimo lauko. „Dabar atiteko Ščerbavičiui”.

Dunaviškės – ariama žemė. 5 ha dydžio. Kalnuota vieta, smėlis, žvyras. Į pietus prie vieškelio Žiežmariai-Vievis. „Dabar atiteko Leonavičiui”.

Galiakalnis (vietinių žmonių vadinama Galakalnas) – ariama žemė ir pieva. 4 ha dydžio. Smėlis, juodžemis, kalnuota vieta. Į pietus prie raisto. „Darbar atiteko dviem savininkams: Malašauskui ir Kaminskui”.

Kampijai – ariama žemė ir pieva. 8 ha dydžio. Lygi vieta, juodžemis. Į pietus prie Strošūnų II kaimo lauko. „Dabar atiteko Šimoniui”.

Lasasieka – ariama žemė. 8 ha dydžio. Kalnuota vieta, smėlis, molis. Į šiaurę prie vieškelio Žiežmariai-Vievis. „Dabar atiteko Paruliams”.

Obelis – upelis. Išteka iš Bačkonių kaimo šaltinių. Įteka į Strėvą 100 m į rytus nuo Bačkonių kaimo.

Pakapinys – ariama žemė. 8 ha dydžio. Kalnuota vieta, smėlis, žvyras. Į šiaurę prie vieškelio Žiežmariai-Vievis. „Dabar atiteko dviem savininkams: Dambrauskui ir Maleckui.

Prudapievis (vietinių žmonių vadinama Pruda pievis) – pieva. 10 ha dydžio. Lygi vieta, durpžemis. 500 m į pietus nuo vieškelio Žiežmariai-Vievis. „Dabar atiteko: Michailovui, Sesnavičiui ir Sinkevičiui”.

Pavinkšnys (vietinių žmonių vadinama Po vikšna) – ariama žemė. 8 ha dydžio. Nelygi vieta, smėlis su moliu. Į šiaurę prie Bačkonių kaimo. „Dabar atiteko Vitkauskui”.

Paraistys – pieva ir ariama žemė. 4 ha dydžio. Lygi vieta, baltžemis. Į pietus nuo raisto ir į vakarus nuo Dirgalonių kaimo lauko. „Dabar atiteko Maleckui”.

Pakalnė (vietinių žmonių vadinama Pakalnas) – ariama žemė ir pieva. 12 ha dydžio. Kalnuota vieta, molis, juodžemis. Į šiaurę prie Strėvos upės. „Dabar atiteko Jalagai, Misikoniui ir Malašauskams”.

Raistas – pieva. 10 ha ploto. Durpžemis, lygi, šlapia vieta. Į pietus nuo Strošūnų kaimo lauko ir į vakarus prie Dirgalonių kaimo lauko. „Dabar atiteko visam kaimui”.

Samanraistis – ariama žemė. 14 ha dydžio. Smėlis, molis ir žvyras, kalnuota vieta. Į pietus prie valdiško miško šilo. „Dabar atiteko Maleckams”. „Kadaise vienoje vietoje, tame žemės sklypelyje augo samanos, tai manoma, kad nuo to, ta vieta ir tą vardą bus gavusi”.

Šaltiniai – pieva. 2 ha dydžio. Juodžemis, lygi ir šlapia vieta. 300 m į pietus nuo vieškelio Žiežmariai-Vievis. „Dabar atiteko Michailovui”.

Vendrobės – pieva. 10 ha dydžio. Lygi vieta, juodžemis. Į vakarus prie Dirgalonių kaimo lauko. „Dabar atiteko Maleckui”.

Vidurpievis – pieva. Apie 4 ha dydžio. Lygi vieta, juodžemis. Į rytus nuo Bačkonių pasodos. „Dabar atiteko Krašnekui”.

Liutonių pradžios mokyklos mokytojas Andrius Bublys 1935 m. spalio mėnesį užrašė Bačkonių dvaro vietovardžius. Pateikėjas – Jonas Paruolis, gimęs Latvijoje. Dabar gyvena Bačkonių dvare.

Bačkonys – dvaras. 1,75 km ilgio. 12 gyventojų. Žemė kalnuota, smėlis ir molis.

Bačkonys – ariama žemė. Apie 18 ha dydžio. Kalnuota vieta, smėlis. Į šiaurę nuo vieškelio Žiežmariai-Vievis.

Pušynas (vietinių žmonių vadinama Bor) – miškas. 12 ha dydžio. Kalnuota vieta, smėlis ir baltžemis. Į pietus nuo valdiško miško.

Gerklės – ariama žemė. 35 ha dydžio. Molis ir smėlis, kalnuota vieta. Į šiaurę prie vieškelio Žiežmariai-Vievis.

Pastrėvis – ariama žemė ir pieva. 42 ha dydžio. Molis, smėlis ir durpžemis, lygi vieta. Į pietus prie vieškelio Žiežmariai-Vievis. „Žemės sklypas prie Strėvos upės, todėl ir vadinasi šiuo vardu”.

Parkas – sodas. 3 ha dydžio. Lygi vieta, smėlis, molis. Prie dvaro rūmų.

Raistas – krūmais apaugusi pieva. 25 ha dydžio. Durpžemis ir baltžemis, šlapia vieta. 50 m į pietus nuo vieškelio Žiežmariai-Vievis. „Šlapias ir krūmais apaugusias vietas daugumoj vadina raistais”.

Upelis – maža upytė. Teka pro Bačkonių dvarą. Įteka į Strėvą. „Teka palengva. Vasarą neišdžiūsta”.

Bačkonių pradžios mokyklos mokytojas Viktoras Jonkaitis 1938 m. gruodžio mėnesį užrašė Bačkonių dvaro vietovardžius. Pateikėjas - Jonas Parolis, gyvenęs Bačkonių dvare.

Gerkliai – Bačkonių dvaro žemė ir gyvenamasis namas, buvo 160 ha dydžio. Paviršius kalnuotas, žemė smėlėta, vietomis prie molio. Iš pietų Strėva, iš rytų Bačkonių dvaras, iš šiaurės valstybės miškas, iš vakarų Žiežmarių miestelio laukai. „Seniau Gerkliai buvo grafo Tiškevičiaus nuosavybė. Apie 1900 metus Gerklius nupirko Juozas Bazarauskas, inžinierius, buvęs rusų pulkininkas. Savo kilme Bazarauskas buvęs totorius, mahometonas. Apie 1897 metus Bazarauskas nupirko Bačkonis. Gerklių ir Bačkonių dvarų žemės buvo po 8 valakus, maždaug po 160 ha. Gerkliai ir Bačkonys sujungti ir vadinami bendru Bačkonių vardu. Bačkonių dvaro žemės dabar yra 150 ha, kurių 20 ha yra miško ir apie 20 ha nenaudojamos žemės. Gerklių dvaro trobesių likę tik buvusieji rūmai - dabar apleista bakūžė, kurioje gyvena 3 neturtingos, kampininkais vadinamos. Juozas Bazarauskas mirė 1936 metais. Dabar tikrasis dvaro savininkas jo žmona Sofija. Yra įpėdinis jos žentas savanoris - kūrėjas atsargos majoras Butleris”.

Bačkonys – dvaras. 150 ha dydžio. Paviršius kalnuotas, žemė smėlėta, vietomis prie molio. Iš pietų - Trakų miškų urėdija, iš rytų - Bačkonių kaimas, iš šiaurės - valstybės miškas, iš vakarų - Gerkliai.

Liutonių pradžios mokyklos mokytojas Andrius Bublys 1935 m. spalio mėnesį užrašė Bačkonių pasodos vietovardžius. Pateikėjas – Vincas Malašauskas, gimęs Bačkonių kaime.

Akmenė – pieva. 10 ha dydžio. Kalnuota vieta, juodžemis, molis. Į šiaurę prie pat Strėvos upės. „Akmenuota vieta, todėl taip ir vadinama”.

Bačkonių pasoda – Trakų miškų urėdija. 33 ha dydžio. Kalnuotas laukas, molis, žvyras, juodžemis.

Baronas – ariama žemė. 6 ha dydžio. Kalnuota vieta, molis. Į pietus prie pat urėdijos trobesių. „Toje vietoje yra šaltinis ir tame šaltinyje prigėrė baronas (avinas), nuo to, ta vieta ir gavusi tą vardą”.

Didžialaukis – ariama žemė ir pieva. 7 ha dydžio. Kalnuota vieta, molis, smėlis, juodžemis. Į pietus prie vieškelio Žiežmariai-Vievis.

Gojus – ariama žemė ir pieva. 8,49 ha dydžio. Nelygi vieta, molis su juodžemiu. Į vakarus prie pat urėdijos trobesių.

Medelynas – 1935 m. įsteigtas medelynas. 1,51 ha dydžio. Pakilusi vieta, molis su juodžemiu. Į šiaurę prie pat urėdijos.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.
  • Reipaitė V., Urbaitė A. Bačkonių dvaro istoriniai tyrimai. Kaunas, 1993 / Gustaitis R. Kaišiadorių rajone buvusių dvarų sodybos // KšM. B. 380.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 279-280.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos