Balceriškės

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Balceriškių piliakalnis 2005 m. A. Kurilienės nuotr.
Balceriškių piliakalnis 2007 m. R. Gustaičio nuotr.

Balceriškės (Balcariškės, Sodeliai), kaimas Žiežmarių apylinkės seniūnijoje, 7 km į pietryčius nuo Žiežmarių, 12 km į pietus nuo Kaišiadorių. Yra piliakalnis.

Turinys

Balceriškių piliakalnis

Piliakalnis kaimo šiaurrytiniame pakraštyje, ant kalvos, šalia didelės pelkės. Viršuje - ovali, apie 20 m ilgio rytų-vakarų kryptimi nusitęsusi aikštelė, kurios galuose aptikta išskleistų pylimų žymių. Šiaurinis ir rytinis šlaitas leidžiasi į pelkę, yra 7-8 m, o vakarinis ir pietinis - tik apie 4,5 m aukščio. Piliakalnis ženkliai apardytas, kai XIX-XX a. sandūroje ant jo pradėta laidoti.

XIX a. istoriko T. Narbuto teigimu, 1348 m. Strėvos mūšyje žuvę lietuvių kariai palaidoti Balceriškės pilkapiuose. Šiose kautynėse žuvo kunigaikštis Narimantas, valdęs Turovą ir Pinską; jo vardu pavadinta gatvė Žiežmariuose.

Istorija

Balceriškių kaimas 1701 m. priklausė Kulukiškių palivarkui. Balceriškės paminėtos 1744 m. Žiežmarių parapijos gyvenviečių sąraše. 1795 m. buvo karčema, kurioje gyveno 3 asmenų žydų šeima. 1844 m. kaimas su 353,13 dešimtinių žemės priklausė valstybiniam Strėvininkų dvarui. Tuo metu kaime gyveno 13 šeimų, daugiausia Naudžiūnai. Minima ir karčema. Apie 1860 m. kaime buvo 169 gyventojai katalikai, 1897 m. - 177 gyventojai ir 328 dešimtinės žemės, 1923 m. - 35 sodybos, 176 gyventojai. 1927 m. į vienkiemius išskirstytas Sodelių (Balceriškių) kaimas. 1931 m. - 42 sodybos, 358,56 ha žemės, 1937 m. - 195 gyventojai katalikai. 1943 m. Balceriškių gyventojas A. S. Potašonka slėpė sovietinės armijos karius - belaisvius, už tai kurį laiką buvo vokiečių kalinamas. Po karo jis pradėjo dirbti Balceriškių apylinkės pirmininku. 1945 m. jis nušautas Balceriškių gyventojo Naudžiūno namuose. Palaidotas Žiežmariuose. 1944 m. lapkričio 20 d. apie 20 partizanų užpuolė Balceriškių apylinkės tarybą ir nušovė jos pirmininką V. Gumbį. 1947 m. spalio 20 d. agentas „Kablys“ pranešė, kad Aldona Naudžiūnaitė (gimusi 1924 m. Balceriškėse), besimokanti Kaišiadorių jaunimo mokykloje, sienlaikraštyje „Sportininkas“ paskelbė antisovietinį eilėraštį „Į vakarus“. Už tai iš mokyklos buvo pašalinta. 1945 m. žuvo iš Balceriškių kilęs partizanas S. Maciulevičius (gimęs 1919 m.), 1946 - P. Taletavičius (slapyvardis Klajūnas, gimęs 1922 m.). Pokario metais įkalinti 2 partizanai iš Balceriškių. 1944-1948 m. įkalinti 4 gyventojai, 1948 m. ištremti 8 gyventojai (Naudžiūnai), 1949 m. ištremti 7 gyventojai (Taletavičiai). 1947 m. kaime buvo 35 sodybos, 156 gyventojai, 2000 m. - 9 sodybos, 9 gyventojai.

Vietovardžiai

Strėvininkų pradžios mokyklos mokytojas Zigmas Juknys 1935 m. spalio mėnesį užrašė Balcariškių kaimo vietovardžius. Pateikėjai - Antanas Naudžiūnas, gimęs Balcariškių kaime ir Silvestras Garalčionka, gimęs Burbiškių kaime.

Eglių kalnas (vietos tarme Aglių kalnas) – dirva. Pailga, į pietus nuolaidi. 5 ha dydžio. Nuo kaimo į vakarus apie 0,5 km, Zarecko sodyboje.

Eglių pieva (vietos tarme Aglių pieva) – pieva. Pailga iš pietryčių į šiaurės vakarus. 2 ha dydžio. Nuo Aglių kalno į rytus. A. Naudžiūno sklype.

Apitvaras – pieva. Lygi, be kupstų. 1,5 ha dydžio. Prie Strėvininkų miško, Antano Naudžiūno sklype. „Būdavo aptverta, suvarydavo gyvulius”.

Aukšta salelė (vietos tarme Aukšta salala) – dirva. Apvali, apie 6 m aukščio. 5 arų dydžio. Nuo kaimo į rytus apie 1 km, Gliaudelienės sklype.

Balė (vietos tarme Bale; „l” tariama kietai) – raistas. Ilgas iš rytų į vakarus, šlapias, kupstuotas. 36 ha dydžio. Apie 700 m nuo kaimo į rytus. „Vidury raisto sala apie 30 arų, ariama, sako, kad ten buvęs ežeras”.

Beržų pieva – pieva. Šlapia, auga berželiai. 1,5 ha dydžio. Jono Naudžiūno sklype.

Brasta – pieva. Šlapia, 1,5 ha dydžio. Gliaudelienės sklype.

Didysis kalnas – dirva. Podirvis - margas molis. 8 ha dydžio. Prie Taletavičiaus sklypo.

Duburys (vietinių žmonių vadinama Dubrius) – pieva. Vietomis šlapia. 1,25 ha dydžio. Nuo kaimo į šiaurės rytus apie 0,5 km, Taletavičiaus sklype.

Dvaro kalnas – dirva. Kalnuota, 10 ha dydžio. Nuo kaimo į vakarus apie 100 m, Jeronimo Naudžiūno sklype.

Gyvatynų pieva – pieva. Kupstuota, šlapia. 40 arų dydžio. Apie 1 kilometrą į pietus nuo buvusio kaimo. „Seniau buvę gyvačių, dabar nėra”.

Gudų pieva – pieva. Lygi, sausa, 0,75 aro dydžio. Nuo buvusio kaimo vietos į pietryčius apie 0,2 km, Juozo Aleksejūno sklype.

Kapai – kapinės. „Atrodo lyg piliakalnis durpių 10 mtr. aukščio”. 15 arų dydžio. 300 m nuo buvusio kaimo vietos į pietryčius, M. Naudžiūno sklype. „Sako, kad prancūzai supylę”.

Kartųjų raistas – raistas. Šlapias, kupstuotas, 2 ha dydžio. Nuo kaimo vietos į vakarus apie 0,75 km, Kazio Maciulevičiaus sklype.

Klampibalė (Klampibale; „l” tariama kietai) – pieva. Klampi, šlapia, 1 ha dydžio. Nuo kaimo vietos į vakarus apie 0,5 km, Antano Naudžiūno sklype.

Kurmiškių kalnas – dirva. Į pietus nuolaidi, 5 ha dydžio. Nuo kaimo vietos į pietvakarius apie 0,75 km, Juozo Naudžiūno sklype.

Kurmiškės – pieva. Keturkampė, drėgna, yra kupstų. 2,5 ha dydžio. Nuo kaimo vietos į pietvakarius apie 0,75 km, Juozo Naudžiūno sklype.

Lygė (vietos tarme Lyge) – pieva. Prie baltžemio, 1,5 ha dydžio. Jono ir Stasio Naudžiūnų sklypuose.

Margeliai – pieva. Apysausė, 600x200 m dydžio. Motiejaus Naudžiūno sklype. „Buvo bendra ganykla”.

Pakrančių raistas – raistas. Šlapias, apaugęs krūmais, kupstuotas. 3 ha dydžio. Nuo kaimo vietos į šiaurės vakarus apie 0,5 km, Antano Naudžiūno ir B. Zarecko sklypuose.

Petrošiškių raistas – raistas. Šlapias, auga samanos ir viksvos. 1,75 ha dydžio. Nuo kaimo vietos į šiaurės vakarus apie 0,75 km, Kubo Naudžiūno sklype.

Piktųjų raistas – raistas. Yra durpių, kupstų. 3 ha dydžio. Miko Naudžiūno sklype.

Plipiškė – kelias. Trijų kelių kryžkelė. 70 m ilgio. „Šakojasi trys keliai: Slabados, Aleksejūniškių ir Kulukiškių. Vakarinėje kaimo dalyje. „Gyvenęs rusų kareivis Kalaušis ir turėjo 1 dešimt. žemės ir kelias praeidamas pro jo žemę vadinosi Plipiškė - manoma - plecius”.

Prūdas – pieva. Apvali, vidury - ajerai. 1 ha dydžio. Juozo Aleksejūno sklype. „Buvo užtvenkta, dabar iškasta grioviai ir išleista vanduo”.

Prūdelis – pieva. Slėnis, 1,5 ha dydžio. M. Naudžiūno sklype.

Pučepu – dirva. Iš šiaurės kalnas, iš pietų lyguma ir miškas. 5 ha dydžio. Prie Taletavičiaus sklypo. Nuo kaimo į pietus apie 1/3 km.

Sala – pieva. Lygi, šlapia, vidury sala - ariama. 4 ha dydžio. M. Naudžiūno sklype.

Samanynas – pieva. Auga samanos. 2,5 ha dydžio. Nuo kaimo vietos į pietvakarius, Juozo Naudžiūno sklype.

Samanynų kalnas – dirva. Ilga iš pietų į šiaurę. 5 ha dydžio. Nuo kaimo vietos į pietvakarius, Antano Naudžiūno sklype.

Simoniškių balė („l” tariama kietai) – pieva. Šlapia, 20 arų dydžio. Nuo kaimo vietos į pietus apie 0,5 km, Marcelės Naudžiūnienės sklype.

Skersukai – dirva. Kalnuota, margas molis. 8 ha dydžio. Nuo kaimo vietos į šiaurės vakarus apie 0,5 km. Kubo Naudžiūno sklype. „Skersukai dalijasi: po užolu, po obela”.

Stalioriaus pieva – pieva. Pailga iš pietų į šiaurę, į pietus nuolaidi. Juozo Naudžiūno sklype.

Širvinta – dirva. Keturkampė, į vakarus nuolaidi. 7,5 aro dydžio. Al. Naudžiūno sklype. „Per kampą tos žemės eina griovys ir ant jo tiltelis, kurį vadina Širvintos tiltelis”.

Šniūriukai – dirva. Maži kalneliai, 4 ha dydžio. Nuo kaimo vietos į vakarus apie 0,5 km, Br.Naudžiūno sklype. „Buvę kaimo rėžiai, siauri”.

Tabaras – pieva. Durpynas, 4 ha dydžio. Česonio, Naujenio ir Naudžiūno sklypuose.

Telėdnikai – dirbama žemė. Aukštesnė vieta ariama, pievos užima 0,75 ha. Iš viso 4,75 ha dydžio. Jono Naudžiūno sklype.

Užukalnis (vietos tarme Užakalnis) – nenaudojama žemė. Bendras kaimo smėlynas. 15 arų dydžio. Nuo kaimo vietos į vakarus apie 100 m, Jono Raižio sklype.

Žąsinai (vietos tarme Žusinai) – pieva. Lygi, kupstuota, prie durpyno. 1,5 ha dydžio. Nuo kaimo vietos į pietus apie 2/3 km, Jono Naudžiūno sklype.

Apie kaimą užrašyta: „Buvę baudžiauninkai kunigaikščio Oginskio. Į sklypus išėjo 1927-8 m., dauguma šio kaimo gyventojų Naudžiūnai. S.Garalčionka sako, kad prieš 1812 m. dabartinių Balcariškių km. gyventojų protėviai gyvenę anapus Strėvos upės, apie 1 km. į žiemius, tarp dabartinių Bačkonių km. ir Štrošiūnų km., bet prancūzams žygiuojant dėl kokių tai priežasčių buvo iškelti į dabartinį Balcariškių km. Minimą už Strėvos upės vietą ir dabar seni žmonės vadina „Balcariškės”. S. Garalčionka eina 84 metus, gyvena Strėvininkų bkm”.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 280.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos