Bareikiškės

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bareikiškės (Borejkiszki) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte des westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).

Bareikiškės (Boreikiai), kaimas, buvęs Žaslių apylinkėje, 6 km į šiaurę nuo Žaslių, 12 km į šiaurės rytus nuo Kaišiadorių. Kaimo pietiniu pakraščiu tekėjo Laukysta, šiauriniu ėjo kelias Žasliai-Krivonys-Palomenė.

Turinys

Kaimo vardo kilmė

Vietovardis asmenvardinės kilmės. 1744 m. čia gyveno ponai Bareikiai.

Istorija

1795 m. gyventojų surašymo duomenimis, Šiliškių arba Bareikiškių bajorkaimyje buvo 6 sodybos, 39 gyventojai. Apie 1860 m. gyveno 59 gyventojai katalikai. Valstiečiai J. ir F. Kubickiai bei bajoras J. Jastremskis vėliau dalyvavo 1863 m. sukilime. 1897 m. Bareikiškių bajorkaimyje buvo 127 gyventojai ir 133 dešimtinės žemės. 1923 m. 7 sodybose gyveno 50 žmonių. Į vienkiemius kaimas išskirstytas 1934 m. Tuo metu jame buvo 74,42 ha žemės. Stambiausio sklypo (18,23 ha) savininkai - Zigmas ir Antanina Matačiūnai. 1945 m. vieneriems metams Vorkutoje įkalintas gyventojas S. Kubickas. 1947 m. Boreikių kaime buvo 4 sodybos, 28 gyventojai. Gyvenvietė panaikinta 1986 m. Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku. Yra išlikusios apleistos kapinės su antkapiniais paminklais, kuriose jau nelaidojama.

Vietovardžiai

Papartėlių pradžios mokyklos mokytoja Ona Vitkauskienė 1935 m. lapkričio mėnesį užrašė Bareikiškių kaimo vietovardžius. Pateikėja - Antanina Matačiūnienė, gimusi 1890 m. tame pačiame kaime.

Dufarencija – pailga pievelė. Molis su žvyru, dalis jau išarta. 0,6 km nuo kaimo į vakarus, apie 1 km nuo vieškelio. Priklauso K. Martinauskui.

Kriaušiniai rėžiai (vietinių žmonių vadinama Grušovy šnury) – ariama žemė. Paigi rėžiai, molis ir smėlis. Apie 1,25 ha dydžio. Prie pat kaimo, šiaurėje.

Klevinės (vietos tarme Klevenės) – ganyklos. Kelmuota pieva, molis ir juodžemis. Apie 100 m nuo kaimo į vakarus. „Seniau čia buvo miškas, o jį iškirtus buvo bendros ganyklos; dabar atiteko Z. Jastremskui”.

Krugevės – ariama žemė. Žemas laukas, baltžemis. Apie 6 ha dydžio. Apie 0,5 km į šiaurę nuo kaimo. „Ši vietovė dabar yra tvarkytojo žinioje, nes jos savininkas Rusijoj”.

Lamiškės – nedžiūstanti bala. Baltžemis, apie 1 ha dydžio. Apie 70 m nuo Laukistos upelio, apie 0,75 km vieškelio į vakarus.

Latviškės – pieva. „Beveik visada stovi vanduo; keturkampė; molis”. Apie 300 m nuo Laukystos upelio, apie 500 m nuo vieškelio. Savininkas - Juozas Kubickas. „Pievoje beveik visuomet stovi vanduo, vietomis klampi, molis”.

Laukystos rėžiai (vietos žmonės vadina Laukistovy šnury) – ariama dirva. Rėžiai, kurie ėjo iki pat Laukystos upelio. Apie 3 ha dydžio. Apie 30 m nuo Laukystos upelio.

Kapai (vietos žmonės vadina Mogily) – kapai. Keturkampis žvyro ir molingos žemės plotas. 12 arų dydžio. Apie 200 m nuo kaimo. „Pasakoja, kad šitoje vietoje vaidenasi; pasirodo moteris baltais drabužiais; du kryž.”.

Kapų rėžiai (Mogilovy šnury) – ariama žemė. Prie kapų esantys rėžiai. 4 ha dydžio. Apie 50 m nuo kaimo.

Pasieka – ariama žemė. Aukšata vieta, molis, 1,5 ha dydžio. Apie 0,5 km į šiaurę nuo kaimo.

Prūdiškės (Prūdziškės) – neišdžiūstanti bala. Labai klampi, durpynas ir baltžemis. 0,5 ha dydžio. Apie 150 m nuo kaimo. „Seniau buvo viso kaimo bendra, dabar atiteko 2 ūkinink.”.

Ruda bala (Ruda blola) – klampynė. „Iš visų pusių supasi. Aplink dirbama; juodžemis”. Apie 0,5 ha dydžio. Priklauso 3 ūkininkams.

Siekočiai – siauri rėžiukai. Siauri, pailgi šniūreliai, molis. Apie 1 ha dydžio. Į šiaurę nuo Laukystos upelio. Priklauso Z. Matačiūnui.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 231.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos