Barevičiai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Barevičiai Rusijos ir Prūsijos pasienio žemėlapyje, sudarytame tarp 1795-1807 m. Lietuvos valstybės istorijos archyvas. F. 526. Ap. 7. Saugojimo vienetas 4933.
Barevičiai (Borewicze) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte des westlichen Rußlands. O. 22. Kowno.
Barevičiai - dvaro sodyba ir kaimo dalis 1928 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.
Šioje vietoje buvo Barevičių dvaro sodyba. 2004 m. R. Gustaičio nuotr.
Barevičių kapinės. 2004 m. R. Gustaičio nuotr.
Per Barevičius teka Strankščius. 2004 m. R. Gustaičio nuotr.

Barevičiai (Borevičiai), kaimas Kruonio seniūnijoje, 4,5 km į šiaurės vakarus nuo Kruonio, 15 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių, ant Kauno marių kranto. Į pietus nuo Barevičių - Vaiguvos miškas. Per kaimą teka Strankščius (kitaip - Strankštis).

Turinys

Istorija

Kaime, ant Nemuno kranto, rasta akmeninio kirvio pentis ir akmeninis dviašmenis kirvis. 1528 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pašauktinių sąraše minimi Darsūniškio bajorai Jurijus ir Mikolajus Borevičiai. 1795 m. Barevičių dvaras priklausė Marijai Borevičiovnai. Dvare gyveno 15 tarnų, buvo karčema, kurioje gyveno 10 asmenų žydų šeima. 1835 m. Darsūniškio bažnyčios inventoriuje minima Barevičių koplyčia, kurioje Darsūniškio klebonas laikydavo mišias. Koplyčia nuo 1812 m. apleista (matyt, buvo apiplėšta karo metu). Apie Barevičių dvarą rašė žymus XIX a. lenkų rašytojas memuaristas Stanislovas Moravskis (1802-1853) istorinio - geografinio pobūdžio straipsnyje „Nuo Merkinės iki Kauno“, paskelbtame 1858 m. tęstiniame leidinyje „Teka Wilenska“. 1897 m. minimi du Barevičių dvarai: vienas priklausė Nagrodskai (12 gyventojų, 248 dešimtinės žemės), kitas - Borevičiui (17 gyventojų, 167 dešimtinės žemės). 1923 m. minimas kaimas (5 sodybos, 37 gyventojai) ir dvaras - 1 sodyba, 19 gyventojų. Kaimas su 96,55 ha žemės į vienkiemius išskirstytas 1930 m. Didžiausias sklypas (25,76 ha) priklausė V. Tamošiūnui. 1931 m. kaime - 7 sodybos, 109,26 ha žemės, dvare - 1 sodyba, 117,72 ha žemės.

Antrojo pasaulinio karo metais Barevičių gyventojų Tamošiūnų namuose buvo leidžiamas pogrindinis laikraštis „Laisvei bundant“. Laikraščio leidimu rūpinosi Lietuvos Laisvės Armijos narys, atsargos jaunesnysis leitenantas Antanas Piliponis, tuo metu mokytojavęs Gojaus pradžios mokykloje. Priartėjus frontui, šio laikraščio leidimas buvo laikinai nutrauktas. 1945-1948 m. įkalinti 2 gyventojai. 1948 m. ištremti Rakauskai (2 asmenys), Spurgiai (4 asmenys), 1949 m. ištremti Danišauskai (9 asmenys), Lisauskai (2 asmenys), Tumosai (2 asmenys).

1947 m. kaime - 14 sodybų, 60 gyventojų, 1981 m. - 5 sodybos, 10 gyventojų, 2000 m. - 5 sodybos, 4 gyventojai. Barevičių dvaras buvo vakarinėje Strankščiaus upelio, įtekančio į Kauno marias, pusėje. Šiuo metu dvaras sunaikintas, pastatų nėra, išlikę tik griuvėsių žymės ir dalis tvenkinio bei senų medžių. Dvaro vietoje pastatyta nauja sodyba.

Kaišiadorių muziejaus archyve saugomas pasakojimas apie Barevičių kaimą ir jame buvusį akmenį (galbūt dubenėtąjį): „Tas kaimas labai seniai priklausė p. Barevičiui. Jam mirus, k.[aimas] pavadintas Barevičiais”. Girnakalis - akmuo, buvęs kalvotoje, pušimis apaugusioje vietoje, nuo Barevičių kaimo į pietus apie 500 m. „Žmogus iš akmens kalė girnas malūnui. Kaldamas staiga mirė. Girnos liko nebaigtos. Nuo tada žmonės vadina akmenį Girnakaliu“.

2012 m. rugsėjo 1 d. vyko Anglininkų bendruomenės sueiga, šventės metu Barevičių kaime pastatytas ir pašventintas kryžius. Renginyje dalyvavo ir buvusių dvaro savininkų Borevičių palikuonys iš Lietuvos ir Lenkijos.

Iš Barevičių kilęs Kazys Algimantas Lisauskas (1926–1999) - partizanas, politinis kalinys.

Vietovardžiai

Anglininkų pradžios mokyklos mokytojas Adomas Čerkauskas 1935 m. gruodžio mėnesį užrašė Barevičių kaimo vietovardžius. Pateikėjai - Mikas Tumosas, gimęs Rūčkakiemio kaime, ir Vincas Lisauskas, gimęs Barevičių kaime.

Bažnyčia – bažnyčios vieta prie Nemuno, ant kalnelio. „Žemė, kur stovėjo bažnyčia, buvo Barevičių dvaro, dabar atiteko Ručkakiemio kaimui”. „Bažnyčia baudžiavos laikais sudeginta. Pasakojama, kad baudžiavos laikais, kunigas Nikodimas skambalo balsu šaukdavo žmones iš kairės pusės Nemuno į baudžiavos darbus. Baudžiavą eidavo kunigui. Bažnyčia buvo Barevičių dvaro”. „Bažnyčios vietoje žmonės dirbdami žemę rasdavo skambalėlių, plytų ir kitokių daiktų. Kur tie daiktai žmonės nežino”.

Dumblai – klampus raistas. Apie 1,5 ha dydžio. Į pietus nuo kaimo, prie Barevičių miško.

Dumblų revelis (Ravelis) – revelis, išteka iš Dumblų raisto ir jungiasi su Skirpstų reveliu.

Dumblų kalnelis – ariama žemė. Prie molio, apie 0,5 ha dydžio. Į pietus nuo kaimo.

Duobės – dirbama žemė prie Nemuno. Smėlis ir juodžemis. Apie 1,5 ha dydžio.

Juodmargis – ariama žemė, dešinėje pusėje prie Nemuno. Apie 1 ha dydžio.

Kapinėlės – miškelis prie Mackevičiaus (tarp kelių į Rūčkakiemį ir Apsuoną). Apie 1 ha dydžio.

Plentauka – raistas ir revelis. Apie 0,5 km ilgio. Yra už kelio, besitęsiantis iš pietų į šiaurę Nemuno link.

Skirpstų revas (Skirpstų revas) – revas. Apaugęs skirpstais. Apie 100 m ilgio. Teka iš pietų į Nemuną.

Vidulaukė – dirbama žemė. Juodžemis, apie 1,5 ha dydžio. Ties ūkininku Balčiūnu.

Vilkašeris – pieva ir revelis. Baltžemis. Apie 0,5 ha dydžio. Prie Barevičių girios.

Žydmargis – ariama žemė. Juodžemis, apie 2 ha dydžio. Prie kelio.

Anglininkų pradžios mokyklos mokytojas Adomas Čerkauskas 1935 m. gruodžio mėnesį užrašė Barevičių dvaro vietovardžius. Pateikėjas - Bronius Danišauskas, gimęs Vekonių kaime.

Kapinės – Barevičių kapinės. Smėlingoje vietoje už Strankščio upelio. „Seniau laidojo dvarponius ir baudžiauninkus, o dabar visus laidoja”.

Nemunas – upė, į šiaurę nuo dvaro.

Strankštis – mažas upelis į rytus nuo dvaro. Išteka iš valdiško miško ir įteka į Nemuną iš pietų.

Skynimas – eglėmis apaugęs dirvonas prie Jakavos miško. Apie 5 ha dydžio.

Šlaitas – mišku apaugęs aukštas kalnas Nemuno kranto pietinėje pusėje. Apie 2 ha dydžio.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 73-74.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos