Bartaičiai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
09:45, 11 sausio 2016 versija naudotojo Auguste (Aptarimas | įnašas)
(skirt) ←Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija→ (skirt)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bartaičiai (Bartojcie) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte de westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).
Bartaičiai (dešinėje) ir apylinkės 1930 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.
Bartaičių kaimas (kairėje, ant kalno) ir Bartaičių tvenkinys (dešinėje) nuo Rečionių kaimo kapinių pusės. 2012 m. R. Gustaičio nuotr.
Bulviakasis Bartaičių kaime. 2003 m. rugsėjo 12 d. R. Gustaičio nuotr.
Bulviakasis Bartaičių kaime. 2003 m. rugsėjo 12 d. R. Gustaičio nuotr.

Bartaičiai, kaimas Kaišiadorių apylinkės seniūnijoje, 5 km į rytus nuo Kaišiadorių miesto centro.

Turinys

Gamtinė aplinka

Kaimo pakraščiu teka Gelavis, yra tvenkinys (plotas 4,2 ha).

Kaimo vardo kilmė

Tai asmenvardinės kilmės vietovardis. Paparčių parapijos krikšto metrikų knygoje 1664 metais paminėtas gyventojas Petras Bartaitis (užrašyta Petrus Bartaitis).

Istorija

Yra duomenų, kad šioje vietoje 1531 m. gyveno totoriai. 1590 m. Navasodų kuopinio susirinkimo centrui priskirtas kaimas Žiežmarių Bartaičiai. 1795 m. Bartaičių kaimas su 4 sodybomis ir 33 gyventojais priklausė Žiežmarių bažnyčiai. 1850 m. Bartaičiai priklausė valstybiniam Žiežmarių dvarui. Tuo metu čia gyveno trys šeimos J. Olechnovičiaus, B. Soloduchovskio ir V. Soloduchovskio (iš viso 11 gyventojų). Kaime buvo 3 gyvenamieji ir 12 ūkinių pastatų. Kaimo gatvė buvo plati, o pastatai geros būklės. 1897 m. Bartaičių viensėdyje buvo 34 gyventojai ir 44,3 dešimtinės žemės. 1907 m. gyveno 53 gyventojai katalikai, 1923 m. 2 sodybose gyveno 11 gyventojų. 1931 m. viensėdyje buvo 49,5 ha žemės ir 2 sodybos. Kaimas (55,74 ha žemės) į vienkiemius išskirstytas 1937 m. Didžiausio sklypo (31,77 ha) savininkas - V. Sladuchauskas. 1940 m. iš jo nacionalizuota 11,77 ha žemės, palikta 20 ha. 1941 m. birželio 25 d. rusų kareiviai Bartaičiuose nužudė Kaišiadorių geležinkelio stoties elektrinės darbininką P. Jusevičių (palaidotas Kaišiadorių kapinėse). 1949 m. ištremti Petkevičiai (4 asmenys).

1947 m. buvo 3 sodybos ir 15 gyventojų. 1985 m. - 2 sodybos, 2 gyventojai, 2000 m. - niekas negyveno.

Vietovardžiai

Kaišiadorių pradžios mokyklos Nr. 1 mokytojas Kazys Tirva 1935 m. gruodžio mėnesį užrašė Bartaičių vienkiemio vietovardžius. Pateikėjas – Vladas Petkevičius, gimęs šiame kaime.

Aukso kalnas (Aukso kalnus) – kalniukas. Pasviręs į vakarų pusę, juodžemis. 10 m aukščio, apie 1 ha ploto. 2 km į šiaurę nuo Bartaičių. „Tą kalnelį buvo išnuomojęs žydas. Buvo jis pasėjęs vikius, kurie labai gerai užderėję. Jis ir pavadino aukso kalnu”.

Bertaičiai – vienkiemis. „Juodžemis su baltu ir raudonu moliu”. Užima 70 ha plotą. 2 kiemai. Prie Kaišiadorių-Žaslių vieškelio. „Kaimas baudžiavą ėjęs Vladikiškių dvaro ponui”.

Faika jablonskiego – žemės sklypas. Lyguma, juodžemis. 0,25 ha dydžio. 2 km į šiaurės rytų pusę nuo Bartaičių.

Gojus – žemės sklypas, lyguma, juodžemis. 0,25 ha dydžio. 2 km į šiaurės rytus nuo Bartaičių.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 32-33.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos