Beištrakių, Šukiškių pilkapynas

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vienas iš pilkapių Beištrakių, Šukiškių pilkapyne. 2005 m. R. Gustaičio nuotr.

Beištrakių, Šukiškių pilkapynas yra Palomenės seniūnijoje, 1,7 km į pietvakarius Kaišiadorių–Jonavos geležinkelio ruožo, 0,6 km į šiaurės rytus nuo Šukiškių kaimo kapinių ir 50 m į šiaurės rytus nuo MiežoniųBeištrakiųPravieniškių kelio, Kaišiadorių miškų urėdijos Būdos girininkijos, Beištrakių miške, abipus kvartalinės proskynos, skiriančios 254 ir 255 kvartalus.

Pilkapyne yra 41 pilkapis. Jų sampilai yra 5–10 m skersmens ir iki 1,5 m aukščio. Daugelyje pilkapių yra senų duobių, dalis pilkapių apardyti apkasų, dalis – kvartalinės linijos ir keliuko.

Pilkapių sampilus juosia grioviai ir duobės.

PIlkapynas yra kultūros paminklas.


Turinys

Padavimai, pasakojimai

Pilkapiai vadinami Kurganais arba Prancūzkapiais. Vietinių gyventojų pasakojimu, čia yra prancūzų kareivių kapai.

Pasakota, kad 1936 m. vieną pilkapį išlygino vietinis gyventojas Grigaliūnas; rado geležinius žąslus, 2 balno kilpas ir žirgo kaulų.


Tyrinėjimai

Pilkapynas nėra sistemingai tyrinėtas. Vykdyti tik žvalgymai. Pirmasis, dar 1888 m. pilkapius aplankė ir aprašė E. Volteris. Vėliau taip pat vykdytos tik žvalgomosios ar kartografavimo ekspedicijos. 1971 m. jį žvalgė A. Tautavičius, 1977 m. kartografavo M. Černiauskas, o 1983 m. - R. Olišauskas.


Laidosena

Sprendžiant pagal tarpukariu vietinio gyventojo aptiktus radinius, pilkapyne galėjo būti suardytas(-i) žirgų kapas (-ai). Tradicija laidoti žirgus atskiruose pilkapiuose ar jų dalyse būdinga Rytų Lietuvai.

Pagal pilkapių išorinius požymius ir minimus radinius pilkapynas datuojamas I tūkstantmečio II puse - II tūkstantmečio pradžia.


Šaltiniai

  • Černiauskas M. 1977 m. archeologijos paminklų kartografavimo ekspedicijos ataskaita. KPCA. F. 27. Ap. 1. B. 61, p. 6.
  • Tautavičius A. 1971 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita (duomenys apie Kėdainių, Jonavos, Kauno, Kaišiadorių, Prienų, Alytaus, Trakų, Švenčionių, Raseinių ir Vilniaus rajonų archeologinius paminklus). LIIR. B. 313, p. 43.
  • Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPCA. F. 1. Ap. 1. B. 25, p. 3–11.
  • О раскопкахъ г. Вольтера въ Лидскомъ и Трокскомъ уездахъ Виленской губ. Rusijos materialinės kultūros istorijos instituto Sankt Peterburgo archyvas. F. 1. Nr. 1888/13a, p. 164.


Literatūra

  • Lietuvos TSR archeologijos atlasas, T. 3. I–XII a. pilkapynai ir senkapiai. Vilnius, 1977, p. 112.
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. Vilnius, 1973, p. 118.
  • Kurilienė A. Kaišiadorių rajono archeologijos sąvadas. Kaišiadorys, 2009, p. 168-169.
  • Nezabitauskas A. Pilkapiai // Į komunizmą. Kaišiadorys, 1968, sausio 4, p. 3.
  • Tarasenka P. Lietuvos archeologijos medžiaga. Kaunas, 1928, p. 104.
  • Tautavičius A. Rytų Lietuvos pilkapiai // Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai‘ A serija, T. 1. Vilnius, 1955, p. 95.
  • Покровский Ф. В. Археологическая карта Виленской губернии. Вилъна, 1893, c. 130.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos