Beištrakiai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Beištrakiai (Beištrakiai I, Beištrakiai II), kaimas Palomenės seniūnijoje, 8 km į pietvakarius nuo Palomenės, 8 km į šiaurės vakarus nuo Kaišiadorių, 3 km į šiaurę nuo Vilniaus–Kauno geležinkelio. Į pietus nuo Beištrakių tęsiasi Būdos miškas, į šiaurę – Beištrakių miškas. Per kaimą teka Šešuva, į kurią šiame kaime įteka apie 0,5 km ilgio Perkasų upelis, ištekantis iš Būdos miško.

Turinys

Kaimo vardo kilmė

Vietovardis sietinas su žodžiu trakas, reiškiančiu miške iškirstą vietą. Dar neseniai šio kaimo gyventojai Traku vadino vieną iš Beištrakiuose esančių žemės sklypų.

Beištrakių pilkapiai

Kaime yra archeologijos paminklas - VIII-XII a. pilkapiai. Miško pakraštyje yra 36 pilkapiai, 4-9 m skersmens, iki 1,5 m aukščio, apjuosti grioviais, daugelis kasinėti. 1936 m. ardant pilkapį pakraštyje rasta arklio kaulų, žąslų ir balno kilpų.

Istorija

Kauno Vytauto Didžiojo Karo muziejuje saugomi du akmeniniai kirviai, rasti Beištrakiuose. 1522 m. kovo 12 d. raštu Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis patvirtino, kad Trakų vaivada A. Goštautas pastatydino Trakuose mūrinę šv. Mikalojaus bažnyčią; trims jos kunigams išlaikyti dovanojo tris Lošakovo dvaro baudžiauninkus, dešimtinę iš Beištrakių ir Kondalkovo dvarų (prie Žaslių) ir skyrė kasmetinę pinigų sumą iš Žaslių smuklių pajamų. 1738 m. kaime buvo 3 sodybos. Beištrakiai paminėti 1744 m. Rumšiškių parapijos gyvenviečių sąraše. 1795 m. kaime buvo 13 sodybų, 74 gyventojai. 1851 m. minimi treji Beištrakiai - kaimas ir 2 užusieniai. Viename iš užusienių visą laiką gyveno miško sargas. 1897 m. minimi taip pat treji Beištrakiai: 1-ųjų Beištrakių kaimas (254 gyventojai ir 332 dešimtinės žemės), 2-ųjų Beištrakių kaimas (21 gyventojas ir 20 dešimtinių žemės) ir miško sargo sodyba (10 gyventojų ir 7,25 dešimtinės žemės). Šios gyvenvietės buvo išsidėsčiusios atitinkamai 11, 12, 10 varstų atstumu nuo Kaišiadorių. 1899 m. gruodžio 1 d. Beištrakių valstiečiai, sušaukti kaimo seniūno K. Voronovskio į sueigą, nutarė dvasinės vyresnybės prašyti paskirti kunigą Palomenės koplyčiai, nes iki Žiežmarių bažnyčios jiems buvo per toli. 1907 m. kaime gyveno 289 gyventojai katalikai. 1923 m. minimi jau dveji Beištrakiai - viensėdija (3 sodybos, 23 gyventojai) ir kaimas (50 sodybų, 267 gyventojai). 405,48 ha kaimo žemės į vienkiemius išskirstyta 1930 m. Didžiausio sklypo (26,84 ha) savininkai - K. Čižausko įpėdiniai. Paplitusios pavardės - Bandzevičius, Varanauskas, Čižauskas, Abugelis, Žičius. 1931 m. buvo 51 sodyba. 1935 m. į vienkiemius išskirstytas Beištrakių II kaimas (32,98 ha žemės). Jame buvo 3 sklypai, priklausę Bandzevičiams. Ketvirtas sklypas (žvyrynas) buvo bendras. Tarpukario metais Beištrakiai buvo seniūnijos centras. Seniūniją sudarė 10 gyvenviečių, kuriose gyveno 700 gyventojų. Jos plotas buvo 563,33 ha. Antrojo pasaulinio karo metu priverstiniams darbams į Vokietiją buvo išvežtas gyventojas B. Vankauskas. Grįžo 1946 metais. 1944 m. liepos 15 d. po trumpos kovos užėmę Kaišiadoris, sovietinės kariuomenės daliniai išžygiavo link Beištrakių, kur vokiečiai buvo pastatę stiprius įtvirtinimus. Mūšiai vyko 10 dienų.

Jų metu (1944 m. liepos 18 d.) vokiečiams pavyko apsupti 277-osios šaulių divizijos 852-ojo pulko štabą. Gelbėdamas padėtį, žuvo kuopos vadas vyresnysis leitenantas F. Černiajevas, taip pat žuvo 850-ojo šaulių pulko vado padėjėjas papulkininkis F. Klimenko, vyresnysis leitenantas Pavlovas, leitenantas Rogozinas, eiliniai K. Tarabanko ir A. Kaščenko. Visi palaidoti Kaišiadorių sovietinių karių kapinėse. Tiesa, F. Černiajevas iš pradžių buvo palaidotas Beištrakių kapinėse, ir tik vėliau perlaidotas. Už mūšį ties Beištrakiais 277-osios šaulių divizijos 850-ojo pulko vadui papulkininkiui S. Dubrovskiui buvo suteiktas Sovietų Sąjungos didvyrio vardas. Jis buvo suteiktas ir kapitonui M. Dubrovinui.

1945 m. į Lenkiją repatrijavo J. Žičius, S. Staliulionis, Z. Laurušonis, Z. Kamašauskas, Z. Drulia. 1945 m. kovo 17 d. kaime partizanai apšaudė „liaudies gynėjų“ būrį. 1946 m. gegužės 21 d. Kaišiadorių „liaudies gynėjai“ ties Beištrakiais nušovė pas partizanus buvusį milicininką H. Vėžalį. 1946 m. kaime nušautas Miežonių apylinkės tarybos pirmininkas A. Pilipavičius. 1945-1949 m. žuvo 4 partizanai iš Beištrakių. 1944-1951 m. įkalinti 9 gyventojai. 1945-1949 m. ištremta 19 gyventojų (Kurgonai, Drulios, Gerūnaičiai, Matakai, U. Bandzevičiūtė).

1910 m. įkurta nelegali mokykla. 1944-1945 mokslo metais pradinėje mokykloje mokėsi 37 mokiniai, 1957-1958 mokslo metais mokėsi 36 mokiniai. Nuo 1945 m. veikė biblioteka, nuo 1958 m. - felčerių ir akušerių punktas. 1966 m. kaime buvęs medelynas. 1947 m. buvo 70 sodybų, 290 gyventojų, 1959 m. - 272 gyventojai, 2000 m. - 35 sodybos, 63 gyventojai. Yra kapinės. Kapinių vartai - arkos pavidalo, mūryti iš raudonų plytų.

1925 m. gruodžio 26 d. kaime gimė Jonas Bandzevičius – administracinis darbuotojas. 1944-1958 m. dirbo pedagoginį darbą Kaišiadorių ir Ariogalos rajonuose. 1960 m. baigė Vilniaus Pedagoginio instituto gamtos ir geografijos fakultetą. 1958-1962 m. – Ariogalos rajono, nuo 1962 m. Kėdainių rajono vykdomojo komiteto pirmininkas.

Visą savo gyvenimą Beištrakiuose praleido Simonas Geronaitis (1848-1942), neeilinių gabumų žmogus. Buvo geras stalius - darė spintas, stalus, dievukus, karstus, ratus. Žemės turėjo nedaug. Visada turėdavo už ausies užsikišęs pieštuką, nes viską užrašinėdavo. Vedė savotišką apylinkės kroniką, užrašydamas kiekvienos dienos įvykius. Turėjo prirašęs daug sąsiuvinių, tačiau viskas sudegė II pasaulinio karo pabaigoje. Išliko tik staliaus varstotas ir sąsiuvinis, kuriame aprašyti I pasaulinio karo įvykiai. Nors jo užrašuose neatsispindi reikšmingiausi tų metų istoriniai įvykiai, tačiau juose yra įdomių visuomenės gyvenimo ir buities detalių. Štai ką jis užrašė 1915 m. rugpjūčio 8 d.:

„Karo pradžioje Rusija paėmė bilietnikus, arklius; ėmė ir karves, reikalavo pažertvovanijos pinigų, kailių ir marškonių rūbų. Pakol buvo Rusija Germanijoj, tolei buvo žmonių širdys vietoj. O kai germanai sugrąžino atgal Rusiją, tada daugelis žmonių nusigando. Prieš atėjimą germanų visi išvažiavo iš namų, daugelis susikavojo miškuose, o kiti nuvažiavo in Rusiją ir dabar tenai. Žmonės apturėjo daug nuostolių. Germanai šeria, kloja rugius arkliams po kojų, avižas šienauja, bulves kasa po daržus - tą ima, kas jiems patinka. Kone visas vištas išmušė. Kūrena ugnis atšlaimuose, skerdžia kiaules, aveles šaudo ir karves pjauna. Arklius ir vežimus nuo žmonių ima. Kam duoda kortelę, kam ir ne, arba duoda dėl juoko. Rugius sėjoms slapčia iš ryto anksti ir vakare vėlai, o dieną nemožna buvo. Nuo tos dienos spakainumo niekas neturėjo”.

Vietovardžiai

Aitekonių pradžios mokyklos II-o (Beištrakių) komplekto mokytoja Jadvyga Jančiukienė 1935 m. lapkričio mėnesį užrašė Beištrakių viensėdžių vietovardžius. Pateikėjas - Simonas Geronaitis, gimęs šiame kaime.

Epušotas (Apušotas) – ariama žemė su pievomis. Lyguma, juodžemis. Apie 8 ha dydžio. Beištrakių viensėdžių laukų pietvakarinė dalis, prie Būdos girininkijos, Kaišiadorių urėdijos valdiško miško. „Prieš 60 m. šioje vietoje augęs miškas, kuriame buvę daugiausia epušių”.

Perkasų upelis – upelis, apie 0,5 km ilgio. Teka Beištrakio viensėdžių ir Beištrakių kaimo laukais. „Išteka iš vald. miško Būdos girininkijos, Kaišiadorių urėdijos ir įteka į upę Šešuvą”. Upelyje žuvų nėra. „Upelio vaga vietomis kasta; jo dugnas dumbluotas”.

Žvyrynas – kalnelis. Žemė žvyruota. Apie 0,5 ha dydžio. Beištrakių viensėdžių laukuose prie Kaišiadorių-Rumšiškių vieškelio. „Iš čia imamas žvyrus keliams taisyti”.

Aitekonių pradžios mokyklos II-o (Beištrakių) komplekto mokytoja Jadvyga Jančiukienė 1935 m. lapkričio mėnesį užrašė Beištrakių kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Simonas Geronaitis, gimęs šiame kaime.

Aklasis raistelis (Aklajis raistelis) – raistas. Klampus, liūnuotas. Apie 6 ha dydžio. Beištrakių kaimo laukų viduryje. „Neganomas, šienaujamas tik pakraščiais; apie per 200 mtr. nuo jo į vakarus yra šaltinis, turįs apie 0,5 mtr. gilumo ir apie 2x2 mtr. ploto; vanduo geriamas”.

Bernutiškė (vietinių žmonių vadinama Bernutiškės) – ariama žemė su pievomis. Pailga, juodžemis. Apie 6 ha dydžio. Prie Būdos girininkijos, Kaišiadorių urėdijos valdiško miško ir Livintų kaimo kelio. „Čia senovėje bernai, ganydami naktimis arklius, imdavosi (eidavo imtynių)”.

Blindynas – ariama žemė su pievomis. Lyguma, smėlėta, vietomis juodžemis. Apie 10 ha dydžio. Beištrakių kaimo laukų pietuose, savo pietine dalimi siekia Būdos girininkijos, Kaišiadorių urėdijos valdišką mišką. „Vakarinėje Blindyno dalyje yra molinga duobė, turinti gilumo apie 1,5 mtr.; seniau čia dirbo plytas”. „Šioj vietoj senovėje augo daug blindžių (medis)”.

Brasta – brastelė. Apie 5 arų dydžio. „Beištrakių km. laukuose; į pietus nuo buvusių km. sodybų (Beištrakių km. dabar yra jau išsiskirstęs į viensėdžius)”.

Daukšų dirvonėlis – ariama žemė su pievomis Lygi vieta, juodžemis. Apie 2 ha dydžio. Beištrakių kaimo laukuose prie Būdos girininkijos, Kaišiadorių urėdijos valdiško miško. „Prieš 70 metų čia gyveno trys broliai – Daukšai”.

Degimas – ariama žemė su pievomis. Lygi vieta, juodžemis. Apie 11 ha dydžio. Tarp valdiško Būdos girininkijos, Kaišiadorių urėdijos miško ir Kaišiadorių-Rumšiškių vieškelio. „Iki 1869 m. čia buvo vald. miškas, bet jį iškirtus žemė buvo atiduota Beištrakių km. gyventojams”. „Kertant mišką buvo deginamos šakos”.

Didysis trakas (Didys trakas) – ariama žemė su pievomis. Lyguma, juodžemis. Apie 5 ha dydžio. Beištrakių kaimo laukų pietuose, prie Būdos girininkijos, Kaišiadorių urėdijos valdiško miško. Didžiojo trako upelis (Didžio trako upelis) – upelis. „Išteka Beištrakių km. laukų pietuose ir čia pat įteka į Šešuvą (upelis). Įtakoje yra kupstų”. „Vasarą išdžiūsta, žuvų nėra, dugnas lygus – juodžemio; upelis vingiuotas ir turi apie 0,5 mtr. gylio”.

Didžioji bala (Didžioji balė) – pieva. Lygi, apie 10 ha dydžio. Beištrakių kaimo laukų viduryje. Per Didžiąją balą teka upelis Šešuva; pieva šienaujama.

Dvarnas telėdnikas – pieva. Lygi, juodžemis. Apie 6 ha dydžio. Beištrakių kaimo laukuose prie Būdos girininkijos, Kaišiadorių urėdijos valdiško miško ir Kaišiadorių-Rumšiškių vieškelio. „Per pievą teka – Šešuvos šakutė (upelis). Ši pieva baudžiavos laikais buvo dvaro”.

Ilgaisės (Ilgaisias) – pieva. Lygi, juodžemis. Apie 5 ha dydžio. Beištrakių kaimo laukuose prie Būdos girininkijos, Kaišiadorių urėdijos valdiško miško. „Seniau pieva buvo pailgos formos, bet dabar jos dalis paversta lauku ir pailgos formos nesudaro”.

Kapinės – ariama žemė su pievomis. Paviršius nelygus, smėlis. Apie 15 ha dydžio. Abipus Kaišiadorių-Rumšiškių vieškelio, prie Būdos girininkijos, Kaišiadorių urėdijos valdiško miško ir Šukiškių kaimo laukų. „Viduryje yra veikiančios kapinės, ploto apie 14 arų, kur Beištrakių kaimo gyventojai laidoja savo mirusiuosius. Už veikiančių kapinių, apie 25 mtr. į šiaurę, buvo rasta 1905-05 m. senų sidabrinių, plonų ir neišskaitomų pinigų”.

Kliūko skynimas (Kliūko skynymas) – ariama žemė. Juodžemis, viduryje yra kalnelis. Apie 8 ha dydžio. Prie Pašulių kaimo laukų ir Būdos girininkijos, Kaišiadorių urėdijos valdiško miško. „Baudžiavos laikais ši žemė priklausė Vilniaus vienuolėms - žemę tuo metu valdė jų pastatytas Kliūkas, kurį paskiau vienuolės perkėlė į Žąslių miest.; Žasliuose ir dabar gyvena Kliūkai”.

Kulniškės – pieva. Lygi vieta. Apie 3 ha dydžio. Beištrakių kaimo laukų pietryčiuose, prie Būdos girininkijos, Kaišiadorių urėdijos valdiško miško. „Per pievą iš rytų link pietų teka Kulniškių (vietovės vardu) upeliukas, turįs apie 250 mtr.”.

Melnyčėlė – upelis, apie 250 metrų ilgio. Beištrakių kaimo laukuose. „Išteka iš vietos vad. - Degimas; teka skersai Kaišiadorių-Rumšiškių vieškelį ir įteka į Šešuvą”. „Dugnas juodžemio vasarą išdžiūsta, vingiuotas, žuvų nėra”.

Pastražnykys – skynimas. Vieta kalnuota ir nedirbama. Apie 4 ha dydžio. Prie kelio, einančio į Šukiškių kaimą ir Šukiškių kaimo laukų. „Nupirkta iš Lietuvos valdžios 1924 m. už 700 lit.”.

Papartynas – ariama žemė. Juodžemis, viduryje yra apie 6 arų dydžio žvyrynėlis. Apie 7 ha dydžio. Beištrakių kaimo laukuose, prie Kaišiadorių-Rumšiškių vieškelio. „Iš čia imamas žvyras vieškeliams taisyti; žvyrynėlis priklauso Druliai Jonui”. „Senovėje čia augo daug paparčių”.

Paliepkelmis – pieva. Juodžemis. Apie 3 ha dydžio. Beištrakių kaimo laukuose, abipus Šešuvos. „Senovėj čia buvo daug grybų – paliepių”.

Pikiaraistis – ariama žemė su pievomis. Juodžemis. Apie 15 ha dydžio. Prie Būdos girininkijos, Kaišiadorių urėdijos valdiško miško, abipus Beištrakių-Būdos kelio.

Prancūzija – ariama žemė su pievomis. Juodžemis, lygi vieta. Apie 2 ha dydžio. Tarp Būdos girininkijos, Kaišiadorių urėdijos valdiško miško ir Beištrakių kaimo daržų. „1812 m. Napoleono karo metu šioje vietoje buvo užmuštas prancūzas”.

Rumšiškių tiltas – tiltas, apie 5 m ilgio ir apie 2 m pločio. „Per Šešuvą keliu, vedančiu nuo Kaišiadorių link Rumšiškių”.

Rūdynas – duobė. Apskrita, krantai lygūs. Apie 3 arų dydžio. Beištrakių kaimo laukuose. „Duobė turi apie 1 mtr. gylio, dugnas dumbluotas; prieš 20 metų čia moterys kvarbuodavo juodai verpalus”.

Sakalnyčia (Sakalnyčios) – kalnelis. Juodžemis, nuolaidus kalnelis. Apie 2 ha dydžio. Beištrakių kaimo laukų rytuose, siekia Būdos girininkijos, Kaišiadorių urėdijos valdišką mišką ir Šešuvą. „Sakalnyčia yra dirbama žemė ir prie Šešuvos yra ir pievos; vakarinėj jos daly yra šaltinis: vanduo tamsus, geriamas; šaltinis apima apie 4 mtr.2 ploto”. „Senovėj, esant čia miškui, buvo daug sakalų”.

Siaurukai – ariama žemė su pievomis. Juodžemis. Apie 5 ha dydžio. Beištrakių kaimo laukuose, tarp Būdos girininkijos, Kaišiadorių urėdijos valdiško miško ir šio kaimo daržų. „Prieš išeinant į viensėdžius, buvo siauriausi rėžiai. Dabar viensėdžiais atiteko Matukienei Uršulei ir Kūkalio Kazio įpėd.”.

Stankevičiaus skynimas (Stankevičiaus skynymai) – ariama žemė su pievomis. Lygi vieta, juodžemis. Apie 11 ha dydžio. Abipus Beištrakių-Būdos kelio ir Būdos girininkijos, Kaišiadorių urėdijos valdiško miško. „Čia senovėje miškuose Stankevičius pasidarė skynimą”.

Šešuva – upė. Teka per juodžemį. Apie 25 km ilgio. Teka per Beištrakių kaimo laukus iš rytų į vakarus. Įteka į Viliją. „Čia senovėje miškuose Stankevičius pasidarė skynimą”.

Šešuvos šakelė (Šešuvos šakutė) – upelis. Teka per juodžemį. Apie 0.5 km ilgio. Išteka iš Būdos girininkijos, Kaišiadorių urėdijos valdiško miško, teka šiaurės pietų link ir įteka į Šešuvą. „Krantai lygūs, negilus, dugnas tamsus, žuvų nėra, vasarą išdžiūsta”.

Vidupievis – pieva. Juodžemis. Apie 3 ha dydžio. Beištrakių kaimo laukuose prie Kaišiadorių-Rumšiškių vieškelio. „Vadinamas todėl, kad yra laukų viduryje”.

Žiloji (Žiloja) – ariama žemė su pievomis. Juodžemis, lygi vieta. Apie 1 ha dydžio. „Prie Būdos (Žoserskos) kelio ir Būdos girininkijos, Kaišiadorių urėdijos valdiško miško. „Žilojoj yra molio duobė; prieš išskirstant į viensėdžius iš čia kaimo gyventojai imdavo savo reikalams molį”.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 138-139.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos