Bertešiūnai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Bertešiūnai (Bertašūnai), kaimas Žaslių seniūnijoje, 7,5 km į šiaurę nuo Žaslių, 14 km į šiaurės rytus nuo Kaišiadorių. Kaimo vakariniu pakraščiu teka Laukysta, o per kaimą eina Mijaugonių-Jonavos kelias.

Turinys

Istorija

Bertešiūnų dvaras Žaslių parapijos krikšto knygose paminėtas 1739, 1742 metais. Vietovardis asmenvardinės kilmės. 1795 m. Bertešiūnų kaime buvo 4 sodybos, 19 gyventojų. Apie 1860 m. Bertešiūnų gyveno 45 gyventojai katalikai. M. Novolockis iš Bertešiūnų dalyvavo 1863 m. sukilime. 1865 m. vienas Bertešiūnų kaimas priklausė Strabaikoms, kitas - Zaleskiams (vėliau - Kologrivams). 1897 m. buvo 59 gyventojai ir 78 dešimtinės žemės. 1923 m. Bertešiūnų kaimo 18 sodybų gyveno 85 gyventojai. 1931 m. buvo 24 sodybos ir 149,16 ha žemės. Į vienkiemius išskirstytas 1936-1937 m. Didžiausio sklypo (18,97 ha) savininkas - K. Gudaitis. Paplitusios pavardės - Zablackas, Žitkevičius, Lukaševičius, Cvilikas, Ališauskas. 1946 m. vasario pabaigoje S. Zablacko sodyboje buvusiame bunkeryje buvo apsistojęs Didžiosios Kovos apygardos vadas Jonas Misiūnas (slapyvardis Žalias Velnias). 1946-1950 m. įkalinti 6 Didžiosios Kovos apygardos partizanai, kilę iš Bertešiūnų. 1946-1950 m. įkalinti 9 gyventojai. 1948 m. ištremta 20 gyventojų (Ališauskai (3 asmenys), Gudaičiai (3 asmenys), Kazlauskai (9 asmenys), Žitkevičiai (4 asmenys) ir Zablackai (4 asmenys)), o 1949 m. - 10 gyventojų (iš jų 4 Zablackai, 2 Ališauskai). Partizanas Viktoras Žitkevičius-Akmenėlis iš Bertešiūnų 1950 m. sausio pabaigoje perėjo į Juozo Kudelio (slapyvardis Dobilas) būrį, veikusį Čiobiškio apylinkėse. Jis kartu su dar vienu šio būrio partizanu buvo apsupti kareivių Astruvkos kaime (už Neries) ir po penkias valandas trukusio mūšio pasidavė. Vėliau abu karo tribunolo nuteisti sušaudyti.

1950 m. kaime buvo 23 sodybos, 2000 m. - 8 sodybos ir 11 gyventojų.


Vietovardžiai

Gečionių pradžios mokyklos mokytojas Julius Perednis 1935 m. rugsėjo mėnesį užrašė Bertašiūnų kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Antanas Kazlauskas, gimęs Žvagakalnių kaime.

Brasta – 2 ha lygi priemolio pieva prie dešinės Laukistos upelio pusės į vakarus.

Beržyno raistas – bala. Duobė, iš dviejų pusių kalnai. 0,5 ha dydžio.Už beržyno link Totoriškio kaimo.

Beržynas – ganykla. Priemolis, apaugusi krūmais. 8 ha dydžio. Prie Marcinkevičiaus raisto, pietų link.

Boroko ravas – griovys. Priemolis, 0,25 ha dydžio. Prie Paukščių kaimo. „Seniau iš Domanciškių dvaro sodo žydas Borokas vaikus vaikydavo”.

Dideli pridotkai – ariama žemė. Lygi vieta, priemolis. 3 ha dydžio. „Bertašiūnų kaimo galai šniūrų į pietus“.

Didelės pievos (vietos tarme Didelos pievos) – pieva. Lygi pieva, priemolis, 2 ha dydžio. Pietinėje kaimo pusėje, abipus Laukystos upelio.

Degimai – ariama žemė. Šlynas, lygi vieta. 6 ha dydžio. Į rytus, tarp Paukščių ir Valkakiemio kaimų.

Domanciškės – ariama žemė. Lygi vieta, priemolis. 8 ha dydžio. Į rytus, į Valkakiemio kaimo pusę.

Dvaro sodas – ariama žemė. Priemolis, aukšta vieta. 2 ha dydžio. 100 m į pietus nuo Bertašiūnų kaimo. „Buvusio Domanciškių dvaro sodyba”.

Ežerėlis – pieva. Duobėje tarp kalnelių. 0,5 ha dydžio. Kairėje Laukystos upelio pusėje, į vakarus.

Eglynas – pieva. Priemolis, lygi vieta. 1,5 ha dydžio. Prie sodybų pievos.

Grebzdžios (vietos tarme Grebzdžias) – pieva. Pakili vieta, molis. 0,5 ha dydžio. Tarp Survelių ir Bertašiūnų kaimų laukų.

Gilutės pieva (vietos tarme Gilutes) – pieva. 0,25 ha dydžio. Dešinėje Laukystos upelio pusėje, vakarų link.

Kaplyčios kalnas – kalnelis. Aukšta vieta, molis. 1/8 ha dydžio. 200 m į vakarus nuo Bertašiūnų kaimo. „Gavęs vardą nuo apskrito kalnelio, koplyčios pavidalo”.

Pievelė (vietos tarme Pievela) – griovys. Tarp kalnų, 1 ha dydžio.

Pridotkai Marcinkienės – ariama žemė. Priemolis, lygi vieta. 0,5 ha dydžio. Nuo Bertašiūnų kaimo į šiaurę.

Pavara – pieva. Molis, lygi vieta. 10x500 m dydžio. Į vakarus nuo Bertašiūnų kaimo.

Skynymėlias (vietos tarme Skinimėlis) – pieva. Žema vieta, tarpukalnis, priesmėlis. 200 m nuo Bertašiūnų kaimo. „Žmonės pasakoja, seniau vilkai vaikus augindavo”.

Sėdimo šniūrai – ariama žemė. Molis, aukšta vieta. 3 ha dydžio. Į vakarus nuo kaimo.

Vilkinyčios ravas – griovys, pieva. Molis, 2 ha dydžio. Prie Totoriškių kaimo žemės ribos.

Žydegela – pieva. Aukšta vieta, priemolis. 0,5 ha dydžio. Laukystos upelio kairėje, į vakarus. „Seniau važiavęs žydas ir prigėręs. Nuo jo ir vardą gavo”.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.
  • Lietuvos TSR Vidaus Reikalų Ministerija. Archyvinė pažyma apie Žitkevičiaus Kasparo, Žitkevičiūtės Domicelės ir Žitkevičiūtės Olgos tremtį iš Kaišiadorių raj. Bertešiūnų kaimo į Krasnojarsko kraštą (1948–1956 m.). 1989 10 14. Nr. 6/6-4982 (kopiją pateikė Svetlana Karzunina)
  • Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas. Pažymėjimas apie Sinkevičiūtės Lionidos ir Žitkevičiūtės Onos tremtį Irkutsko srityje (1950–1956 m.). 1990 09 05. Nr. 8-14337/90 (kopiją pateikė Svetlana Karzunina)
  • Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas. Pažymėjimas apie Žitkevičiaus Viktoro represavimą (1950–1951). 1991 08 28. Nr. 8-18654/91 (kopiją pateikė Svetlana Karzunina)

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 233.
  • Abromavičius S., Kasparas K., Trimonienė R. Didžiosios Kovos apygardos partizanai. Kaunas: Naujasis lankas, 2007. - P. 38, 43, 703.
  • Laisvės kovų archyvas. T. 13. Kaunas: Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, 1995.
  • Laisvės kovų archyvas. T. 22. Kaunas: Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, 1997. - P. 97, 102, 103, 107.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos