Bijautonių piliakalnis

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bijautonių piliakalnis iš pietryčių pusės. 2006 m. R. Gustaičio nuotr.
Vienas iš Bijautonių piliakalnio pylimų. 2006 m. R. Gustaičio nuotr.

Bijautonių piliakalnis yra Rumšiškių seniūnijoje, Bijautonių kaime, 0,45 km į šiaurės vakarus nuo Kauno–Alytaus kelio tilto per Strėvos upę 0,1 km į pietus nuo KaspariškiųBijautonių kelio, dešiniajame Strėvos krante.

Piliakalnis įrengtas į Strėvos slėnį įsiterpusio kyšulio žemesnėje dalyje. Piliakalnį iš pietvakarių ir šiaurės vakarų pusių riboja griovos, nusileidžiančios į Strėvos slėnį, iš pietų – rytų teka Strėva, o iš šiaurės vakarų – aukštuma.

Šlaitai nuo griovos ir Strėvos statūs, iki 17 m aukščio.

Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi. Išlikusi 7,5 m ilgio (buvo apie 25 m ilgio) ir 5 m pločio aikštelės dalis. Jos šiaurės vakariniame gale yra 2 m aukščio nuo aikštelės, 1 m iš išorės ir 10 m pločio pylimas. Į šiaurės vakarus už šio pylimo buvo 9 m ilgio ir 8 m pločio priešpilis 1,5 m žemesne rytine dalimi. Priešpilio šiaurės vakariniame krašte yra 2 m aukščio ir 17 m pločio pylimas, už kurio iškastas 13 m pločio ir 1 m gylio puslankio formos griovys. Už griovio, į šiaurės vakarus – kylanti aukštuma.

Dalis aikštelės yra nuslinkusi į griovas ir Strėvą, jos pietrytiniame gale įkasta paminklinė lenta, priešpilio pylime yra duobių pėdsakų. Piliakalnis apaugęs krūmais ir medžiais.

Piliakalnis yra valstybės saugomas.


Turinys

Padavimai, pasakojimai

Piliakalnis vadintas Pilimi.

Pasakojama, kad vietiniai gyventojai kasinėjo piliakalnį ir aikštelės viduryje rado plytų. Nurodoma, kad piliakalnio pylime buvo randama keramikos šukių ir deginto molio gabalų.


Tyrinėjimai

Piliakalnis sistemingai netyrinėtas. 1971 m. jį žvalgė A. Tautavičius, 1977 m. kartografavo M. Černiauskas. Žvalgymų metu piliakalnio aikštelėje pastebėti kultūrinio sluoksnio pėdsakai.


Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu - II tūkstantmečio pradžia.

Šaltiniai

  • Černiauskas M. Kaišiadorių rajono 1977 m. archeologijos paminklų kartografavimo ekspedicijos ataskaita. 1977. KPCA. F. 27. Ap. 1. B. 61, p. 8.
  • Kudrevičius I., gim. Bijautonių k. Užrašė A. Kuzinevičienė. 1935 m. lapkričio mėn. Lietuvos žemės vardynas. Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka.
  • Rumšiškės. 1989. KšMA. B. 158, p. 2, 26.
  • Tautavičius A. 1971 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita (duomenys apie Kėdainių, Jonavos, Kauno, Kaišiadorių, Prienų, Alytaus, Trakų, Švenčionių, Raseinių ir Vilniaus rajonų archeologinius paminklus). 1971. LIIR. F. 1. B. 313, p. 25–26.
  • Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPCA. F. 1. Ap. 1. B. 25, p. 350–357.


Literatūra

  • Baubonis Z., Zabiela G. Lietuvos piliakalniai, T. I. Atlasas. Vilnius, 2005, p. 244–245.
  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. Kaišiadorys, 2001, p. 203.
  • Gustaitis R. Pastrėvio piliakalniai // Į komunizmą. Kaišiadoys, 1988, kovo 22, p. 3.
  • Kurilienė A. Kaišiadorių rajono archeologijos sąvadas. Kaišiadorys, 2009, p. 90-91.
  • Lietuvos TSR archeologijos atlasas, T. II. Piliakalniai. Vilnius, 1975, p. 40–41.
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. Vilnius, 1973, p. 118.
  • Tarasenka P. Lietuvos archeologijos medžiaga. Kaunas, 1928, p. 106.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos