Bodisko Nikolajus

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Nikolajaus (1841-1897) ir Jelizavetos (1846-1910) Bodisko kapas Kaišiadorių kapinėse. 2011 m. R. Gustaičio nuotr.

Bodisko Nikolajus (1841 m. - 1897 m., palaidotas Kaišiadorių kapinėse) – Kaišiadorių geležinkelio stoties bufeto savininkas.

Į Kaišiadoris su žmona Jelizaveta atvyko apie 1890 m. iš Ukrainos ir čia įkūrė bufetą. Jų bufete pusryčius visada užsakydavo būsimasis Rusijos ministras pirmininkas Piotras Stolypinas (1862-1911), kai traukiniu važiuodavo iš Kauno į savo Kalnaberžės dvarą – apie tai pasakojama jo dukters M. P. Bok rašytuose prisiminimuose.

Būsimasis Rusijos ministras pirmininkas Piotras Stolypinas, kai dar dirbo Kaune, vasaras su šeima praleisdavo savo dvare Kalnaberžėje prie Kėdainių. Iš Kauno keliaudavo traukiniu išnuomotame vagone į Kaišiadoris, kur reikėdavo persėsti į Liepojos traukinį. Kelionė iš Kauno į Kėdainius trukdavo 9 valandas. Tačiau ir vasaros metu po pusę savaitės tarnybos reikalais P. Stolypinas praleisdavo Kaune; šeima likdavo dvare. Jo duktė savo prisiminimuose rašė, kad jos tėvas paskui visada juokaudamas sakydavo, kad pusę savo tarnybos laiko jis praleido Kaišiadorių stotyje. Mat Kaišiadoryse dėl nesuderinto traukinių grafiko keleiviams tekdavo praleisti daugelį valandų. O jo vaikams kelionė vasaros pradžioje iš Kauno į Kėdainius per Kaišiadoris (kuriuose reikėdavo persėsti į Liepojos traukinį) palikdavo didžiulį įspūdį ir neužmirštamus prisiminimus.

P. Stolypino dukters M. P. Bok „Prisiminimai apie mano tėvą P. A. Stolypiną“ (fragmentas)

“Mes, būdami vaikais, tuos Kaišiadoris labai mylėjome. Iš anksto stoties bufete raštiškai būdavo užsakomi pusryčiai, ir viskas, ką ten patiekdavo, mums, vaikams, atrodė neįtikėtinai skanu. Praėjus daugeliui metų, kai kur nors koks nors patiekalas mums labai patikdavo, sakydavome: „Visai, kaip Kaišiadoryse“. Tai buvo didžiausias pagyrimas. Bufete mus pasitikdavo jo savininkas, Bodisko, į kurį aš žvelgdavau su nuostaba, pagarba ir pavydu, kaip į kokį Garuną Al Rašidą pagal turtus ir galią. Jis prieiavo prie prekystalio, paimdavo keletą dėžučių saldainių ir, nieko neužmokėjęs, išdalindavo jas mums. Juk visa tai buvo jo! Argi tai ne laimė?“

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos