Brazauskas Algirdas Mykolas

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pirmos dienos vokas „ALGIRDUI BRAZAUSKUI – 80 METŲ“. Išleido AB Lietuvos paštas 2012 m. rugsėjo 22 d.

Brazauskas Algirdas Mykolas (1932 m. rugsėjo 22 d. Rokiškyje - 2010 m. birželio 26 d. Vilniuje, palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse) - LR prezidentas, Ministras pirmininkas.

Ir sovietiniais laikais, ir Atgimimo metais, ir iki šiol A. Brazauskas daugelio kaišiadoriečių buvo ir yra pagarbiai sutinkamas, geru žodžiu minimas. Nuo seno Brazauskų šeima - tėvas buhalteris Kazimieras Brazauskas, motina notarė Sofija Brazauskienė - žinoma kaip darbšti, sąžininga, geranoriška, vertinanti šeimos garbę.

Į Kaišiadoris (jų apylinkėse S. Brazauskienės tėviškė) Brazauskai atsikėlė gyventi prieš Antrąjį pasaulinį karą, tad Algirdas Kaišiadoryse pradėjo lankyti mokyklą. Vidurinę baigė 1951 (sidabro medaliu). Tais pačiais metais įstojo į Kauno politechnikos institutą, kur studijavo hidrotechniką. Institutą baigė 1956 (su pagyrimu).

Buvo paskirtas dirbti Kauno HES statyboje. „Gamybos sūkuryje, kur kasdien malasi daugybė žmonių, apstu nestandartinių situacijų, veikiai susiformavo A. Brazauskui būdingas stilius, kurio pagrindiniai bruožai - greita orientacija, dalykiškumas, konkretumas, gebėjimas palaikyti normalius, bet kartu ir reiklius santykius su kolegomis ir pavaldiniais. Šis stilius išliko visą gyvenimą…“ - rašo R. Geleževičius („Lietuvos prezidentai“, 1995).

A. Brazauskui buvo patikimos vis atsakingesnės pareigos: 1959 - Energetikos statybos tresto Petrašiūnų valdybos viršininko, Kauno gelžbetoninių konstrukcijų gamyklos statybos direktoriaus, 1962 - Liaudies ūkio tarybos Statybinių medžiagų pramonės valdybos viršininko. 32 metų būdamas (1964), A. Brazauskas - Statybinių medžiagų pramonės ministras. („Taip atsidūrė tarp tų, kurių rankose buvo šalies ūkio valdymo svertai“, „Lietuvos prezidentai“).

1966-1977 m. A. Brazauskas dirbo Valstybinio plano komiteto pirmininko pirmuoju pavaduotoju. Apie vėlesnius savo biografijos tarpsnius A. Brazauskas knygoje „Lietuviškos skyrybos“ (1992) rašė: „Nuo 1977 m. tapau LKP CK sekretoriumi ekonomikai… Viena sunkiausių problemų buvo kapitalinė statyba: čia mes stengėmės kuo daugiau investuoti, kad sukurtume kuo didesnį gamybinį ir kultūrinį potencialą, padėtume pamatus moderniam ūkiui“.

Atėjo M. Gorbačiovo perestroika, atėjo Sąjūdis, Lietuvos atgimimas. A. Brazauskas formaliai nepriklausė Sąjūdžiui, tačiau kaip tik tuo metu jis tapo vienu iš tautos lyderių. „A. Brazauskas buvo vienintelis aukščiausiojo Lietuvos komunistų partijos elito atstovas, sugebėjęs tapti demokratiniu visuomenės vadovu. Šia prasme jo kaip politiko demokratinė evoliucija yra unikali ne tik Lietuvai, bet ir visam postkomunistiniam pasauliui, ko gera, analogijų galima įžvelgti tik B. Jelcino ir G. Horno politinėse biografijose“ („Lietuvos prezidentai“).

1990-1991 A. Brazauskas - LR Ministrės pirmininkės (K. Prunskienės) pavaduotojas, LR Aukščiausiosios Tarybos deputatas, 1992-1993 - LR Seimo pirmininkas - laikinai einantis prezidento pareigas. „Prašyčiau Jūsų Ekscelenciją priimti mano linkėjimu Jums pradėjus eiti aukščiausiojo valstybės vadovo pareigas. Meldžiuosi, kad Dievas padėtų sėkmingai atlikti Tamstai patikėtą didžiai atsakingą darbą lietuvių tautai“, be kita ko, buvo rašoma popiežiaus Jono Pauliaus II sveikinime A. Brazauskui.

1993 m.vasario 14 d. A. Brazauskas buvo išrinktas Lietuvos Respublikos prezidentu (surinkęs 60,03 proc. rinkėjų balsų, S. Lozoraitis - 38,28 proc.). Tai buvo pirmieji Lietuvos istorijoje visuotiniai prezidento rinkimai.

A. Brazausko prezidentavimo metais iš Lietuvos buvo išvesta tarybinė kariuomenė, mūsų šalį aplankė Šv. Tėvas, Lietuva buvo priimta į Europos Tarybą.

Baigiantis kadencijai, A. Brazauskas 1997 spalio 6 d. per Lietuvos televiziją pranešė, kad antrajai kadencijai nekels savo kandidatūros.

A. Brazauskas su žmona gydytoja Julija Brazauskiene išaugino dvi dukras dvynukes (g. 1959): Audronę Usonienę, gydytoją, ir Laimą Mertinienę, menotyrininkę. Su J. Brazauskiene išsiskyrė, 2002 vedė Kristiną Butrimienę. Jaunystėje A. Brazauskas sportavo (stūmė rutulį), vėliau buriavo. Aistringas medžiotojas, turi didžiulę medžioklinių peilių kolekciją. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos garbės pirmininkas.

Brolis Gerardas Brazauskas (g. 1935) Švedijos koncerno Euroc AB (statybinės medžiagos) atstovybės Lietuvoje vadovas.

Tėvai lig pat mirties gyveno Kaišiadoryse (J. Biliūno g. 26). Abu palaidoti Kaišiadorių kapinėse. Jose palaidota ir A. Brazausko sesuo Regina Jurkonienė.

1990 m. išleista A. Brazausko knyga „Interviu Lietuvos radijui“; 1992 - „Lietuviškos skyrybos“ (pastaroji išversta į rusų ir vokiečių kalbas).

1998 m. „Baltųjų lankų“ leidykla išleido G. Ilgūno parengtą knygą-albumą „Algirdas Brazauskas - Lietuvos Respublikos Prezidentas“.

Išėjęs į pensiją, A. Brazauskas parašė knygą „Penkeri Prezidento metai“, kurią „Pradų“ leidykla išleido 2000 m. „Mano prezidentavimo metais, - rašo A. Brazauskas knygos įvade, - Lietuva visose srityse toliau tvirtino savo valstybingumą, vykdė esmines reformas; buvo įgyvendinamas valdžios funkcijų atkūrimas, tvirtinama demokratija, įteisinta plati žiniasklaidos laisvė; gerėjo šalies ekonominiai rodikliai. Lietuva tapo daugelio tarptautinių organizacijų narė, užmezgė ir išplėtojo dvišalius ryšius su Europos ir kitų žemynų valstybėmis, susitaikė ir nustatė gerus santykius su kaimynais. Manyčiau, kad visuose esminiuose tautai ir valstybei įvykiuose esama ir manojo indėlio“.

2000 m. sausio 27 d., kai susijungė Lietuvos demokratinė darbo partija ir Lietuvos socialdemokratų partija ir pasivadino Lietuvos socialdemokratų partija, A. Brazauskas buvo išrinktas jos pirmininku. Socialdemokratų partija gavo daugiausia balsų Lietuvos Seimo rinkimuose. Kai Seime valdančiąja dauguma tapo LSDP ir Naujosios sąjungos (socialliberalų) atstovai (2001), A. Brazauskas tapo Lietuvos Vyriausybės Ministru pirmininku.

LR prezidento V. Adamkaus dekretu (1998 m. vasario 26 d.) A. Brazauskas apdovanotas Vytauto Didžiojo 1-ojo laipsnio ordinu.

2010 m. A. Brazauskui suteiktas Kaišiadorių garbės piliečio vardas. 2011 m. liepos 2 d. tėvų namuose Kaišiadoryse (Biliūno g. 26) atidaryti Brazauskų namai-muziejus.

Literatūra

  • Laurinavičius J. Kaišiadorių krašto žmonės: 100 biografijų. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2002. - P. 31-33.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos