Bučionys

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Bučionys, kaimas Palomenės seniūnijoje, 8,5 km į šiaurę nuo Palomenės, 17 km į šiaurę nuo Kaišiadorių, Neries kairiajame krante, prie kelio į Jonavą. Per kaimą į Nerį teka Bošė. Pietuose ribojasi su Gegužinės mišku.

Istorija

1587 m. Trakų vaivada Jonas Hlebavičius Gegužinės klebonijai užrašė Bučionių kaimą su 10 sodybų ir 10 valakų žemės. 1744 m. Bučionys paminėti Gegužinės parapijos gyvenviečių sąraše. 1795 m. Bučionyse buvo 10 sodybų, gyveno 71 gyventojas. Apie 1842 m. kaimas perėjo į valstybinį iždą. 1854 m. Bučionys su 385,10 dešimtinės žemės priklausė valstybiniam Šilonių dvarui. Apie 1860 m. čia gyveno 165 gyventojai katalikai. 1863 m. sukilime dalyvavo valstietis J. Stankevičius. 1897 m. kaime buvo 222 gyventojai ir 207 dešimtinės žemės, 1907 m. - 42 sodybos, 221 gyventojas katalikas. 1918 m. liepos 24 d. Bučionių valstiečiai šakėmis nudūrė vokiečių žandarą, atėjusį rinkti mokesčių natūra. Už tai kaimas buvo sudegintas, jo gyventojai - nubausti. Tą dieną Beištrakių kaimo gyventojas Simonas Geronaitis savo dienoraštyje užrašė: „Germanai iš Bučionių kaimo ėmė karves. Buvo muštynės su žandarais dėl karvių. 20 vyrų nuvežė in Kaišiadoris. Visus uždarė 10 metų katorgos”.

1918 m. kaime buvusi mokykla, kurioje tų metų pradžioje mokėsi 36 mokiniai. Nuo 1918 m. šioje mokykloje dirbo darbštus ir energingas mokytojas B. Bičkauskas. Jo vadovaujami mokiniai rengdavo vaidinimus kaimo gyventojams. Buvo suvaidinti keturi spektakliai: „Tiktai nieko nesakyk“, „Marytė, vargonininko duktė“, „Ant bedugnės kranto“ ir „Atsiverkite akys“. Buvo subūręs nedidelį chorą, ruošė naujametinius karnavalus ir eglutes. 1923 m. minimi dveji Bučionys: viename iš kaimų buvo 7 sodybos, 44 gyventojai, kitame - 32 sodybos, 182 gyventojai. Tarp šių gyvenviečių buvo 2 km atstumas. 1927 m. Bučionių kaimui priskirtas Bučionių ūkis, priklausęs Gegužinės dvarui. 1931 m. kame buvo 39 sodybos ir 266,73 ha žemės. Bučionys į vienkiemius išskirstyti 1937 m. Tuo metu buvo 371,3 ha žemės: iš Gegužinės dvaro pridėta 23 ha, iš valstybės žemės - 13,29 ha. Kaime paplitusios pavardės: Paulauskas, Vaškevičius, Kerdiejus. Didžiausio sklypo (18,55 ha) savininkai - Teklė, Antanas, Jonas, Ieva Paulauskai ir Emilija Karnuševičienė. Kaime buvo Gegužinės kapinės ir Gegužinės pradinė mokykla. 1937 m. į vienkiemius išskirstyta ir ta kaimo dalis, kuri tuo metu buvo prijungta prie Gegužinės kaimo. Šioje Bučionių dalyje buvo 28,53 ha žemės, iš Gegužinės dvaro pridėta 7,37 ha, iš valstybinio žemės fondo - 50,5 arų. Ši žemė buvo padalinta 3 gyventojams: 2 Paulauskų šeimoms ir Vaškevičiui. Per dalį, priskirtą Gegužinei, tekėjo Bošė ir Dūliškė. 1937 m. gyveno 191 gyventojas katalikas. 1945 m. birželio 23-24 dienomis areštuoti 3 gyventojai. 1946 m. gegužės 14 d. kaime buvo rasta slėptuvė. Joje buvęs partizanas žuvo. Lavonas neatpažintas. 1946 m. žuvo partizanas V. Matačiūnas iš Bučionių, 1946 m. du partizanai įkalinti. 1945 m. įkalinta partizanų ryšininkė J. Paulauskaitė-Gurskienė. 1946 m. - 47 įkalinti 7 gyventojai, 1948 m. ištremti 26 gyventojai (Jaskučiai, Paulauskai, Vaškevičiai, J. Bansevičius). 1947 m. kaime buvo 32 sodybos, 158 gyventojai, 1959 m. - 144 gyventojai. 2000 m. - 26 sodybos, 60 gyventojų.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 140-141.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos