Budeliai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Budeliai (Budele) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte des westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).
Budelių piliakalnis. 2007 m. R. Gustaičio nuotr.

Budeliai, kaimas Žaslių seniūnijoje, 9 km į šiaurės rytus nuo Žaslių, 18 km į šiaurės rytus nuo Kaišiadorių, kairiajame Neries krante. Šalia kaimo - Budelių miškas (31,3 ha). 1992 m. įkurtas Budelių kraštovaizdžio draustinis (plotas 407 ha), kurio paskirtis - išsaugoti Neries žemupio vingio kraštovaizdį ir archeologinius paminklus.

Turinys

Budelių piliakalnis

Piliakalnis, vadinamas Skarbu, Skarbo kalnu, yra aukštumos pakraštyje, tarp dviejų gilių daubų, iš kurių viena teka Ravo upelis. Nuo aukštumos pusės supiltas kūgio formos pylimas, kurio aukštis iš išorės - 9,5 m, nuo aikštelės pusės - 6 m. Kalvos šoniniai šlaitai statūs, iki 25-26 m aukščio. Viršuje 34 m ilgio aikštelė, kurios gale apie 4,5 m griovys ir apie 1,7 m aukščio pylimas. Už šio pylimo matyti pora mažesnių pylimėlių. Nuo piliakalnio atsiveria plati apylinkių panorama. Šį piliakalnį profesorius Č. Kudaba laikė gražiausiu visame paneryje.

XIX a. „Lenkijos Karalystės geografiniame žodyne“ apie pastarąjį piliakalnį rašyta (versta iš lenkų kalbos): „Peizažas nuo to kalno kerintis: papėdėje nedidelės tarpumiškės, perskirtos sraunių upokšnių, čia pat daubomis tekančių tiesiog į Viliją; kairėje ir dešinėje, kiek tik akis aprėpia, miškai, kalnai, slėniai, miesteliais, dvareliais ir sodžiais nusėti; tarp jų dangiška juosta nuostabiais vingiais Vilija teka; gal čia ir buvo deivės Mildos altorius, tai rodo puiki pati vieta. Vis dėlto pavadinimas kitoks, žmonės vadina tą kalną Skarbu, tvirtindami, kad tame kalne yra paslėptas lobis“. Į pietus-pietvakarius nuo piliakalnio esančioje dirvoje, keleto ha dydžio plote, išlikęs kultūrinis sluoksnis, kur gausiai randama lipdytinių puodų šukių brūkšniuotu ir grublėtu paviršiumi. Tai stambios senovės gyvenvietės liekanos. Iš minėtų duomenų galima spėti, kad piliakalnis buvo apgyvendintas dar I tūkstantmečio prieš Kr. pabaigoje. Vėliau čia buvo įrengta stipri medinė pilis, egzistavusi iki II tūkstantmečio pradžios. Istorikas K. Avižonis Skarbo kalną laikė vienu svarbiausių ir stipriausių Kernavės gynimo punktų. Išlikę ir akmens amžiaus gyventojų buvimo pėdsakų. Apie tai byloja čia aptinkami radiniai. Archeologas P. Tarasenka, lankęsis šiose apylinkėse, 1928 m. rašė radęs akmeninį kirvį ir matęs esant čia senkapį, kuris yra žinomas ir šiandien (vadinamą Prancūzkapiais).

Istorija

Budeliai paminėti 1662 m. Paparčių parapijos krikšto metrikų knygoje. Ten pat, tik metais anksčiau (1661), paminėta ir gyventojo pavardė Budelis. 1795 m. kaime buvo 5 sodybos, 51 gyventojas, 1830 m. - 5 sodybos, 55 gyventojai katalikai, 1853 m. - 5 sodybos, 44 gyventojai katalikai. 1880 m. minimi jau dveji Budeliai: kaimas - pakalnėje, ant Neries kranto, ir užusienis - ant kalno, viršutinės Neries terasos. 1923 m. kaime buvo 14 sodybų, 83 gyventojai, viensėdyje - 2 sodybos, 18 gyventojų. 1927 m. kaime gyveno 12 katalikų šeimų (3 Kareckų, po 2 Lekavičių ir Vaškevičių šeimas ir kt. šeimos) - iš viso 56 gyventojai katalikai; 3 asmenų Tveragų šeima tuo metu buvo išvykusi į Ameriką (vėliau grįžo atgal). 1927 m. Budelių viensėdyje gyveno 7 asmenų Kanevičių šeima. 1931 m. kaime buvo 10 sodybų ir 115,45 ha žemės. 1935 m. Budeliai išskirstyti į viensėdžius. Po II pasaulinio karo 33 šio bei gretimų kaimų gyventojai susibūrė į „Dobilo“ partizanų būrį. Kaime buvo įrengti 3 partizanų bunkeriai. 1945 m. birželį viename iš bunkerių buvo įsikūręs Didžiosios Kovos apygardos partizanų štabas (vadas Jonas Misiūnas (slapyvardis Žalias Velnias)). Tų metų birželio 27 d. minėto būrio partizanas P. Raudeliūnas parodė „liaudies gynėjams“ vieną partizanų bunkerį. Apsiausties metu žuvo bunkeryje buvęs „Dobilo“ būrio vadas partizanas V. Kareckas (slapyvardis Jovaras), partizanai Z. Rudys (slapyvardis Smilga) ir A. Kacevičius (slapyvardis Dagilis). Didžiosios Kovos apygardos vadas J. Misiūnas pabėgo. Po vado žūties „Dobilo“ partizanų būrys iširo.

Iš viso yra žuvę 4 ir įkalinti 2 iš Budelių kilę partizanai. 1945-1946 m. įkalinti du gyventojai. 1948 m. į Sibirą ištremti 3 asmenys. 1947 m. - 14 sodybų, 66 gyventojai, 1959 m. – 53 gyventojai, 2000 m. - 5 sodybos, 13 gyventojų.

Budelių gyventoja A. Dauksevičienė-Lekavičienė (gimusi 1930 m.) papasakojo apie partizanų bunkerį, įrengtą kolūkio brigadininko E. Kanevičiaus gyvenamojo namo rūsyje (rūsys išlikęs iki šių dienų). „Liaudies gynėjai“, įtarę jį ryšiais su partizanais, buvo uždarę į Trakų kalėjimą, bet vėliau išleido. Po pusantro mėnesio E. Kanevičius mirė. Apie tai, kad jo name buvo bunkeris, „liaudies gynėjai“ taip ir nesužinojo. Kaip A. Dauksevičienei-Lekavičienei vėliau papasakojo jos pusbrolis, buvęs Didžiosios Kovos apygardos „A“ rinktinės štabo viršininkas B. Steponavičius (slapyvardis Milžinas), šiame bunkeryje lankydavosi ir pats Didžiosios Kovos apygardos vadas Jonas Misiūnas.

Vietovardžiai

Budelių senkapis – Garboriškės, 1937 m. Kultūros paveldo centro Aptarnavimo skyriaus Fondų poskyris.

Eiriogalos pradžios mokyklos mokytoja Petronėlė Baltrušaitytė 1935 m. spalio mėnesį užrašė Budelių kaimo vietovardžius. Pateikėjas - tame pačiame kaime gimęs Martynas Kareckas.

Balaitė (vietos tarme Balaite) – pieva. Juodžemis, lygi vieta. Budelių kaimo šiaurės vakarų pusėje.

Galešniūrai (vietos tarme Galašniūrai) – ariama žemė ir pieva. Juodžemis prie molio. Apie 7 ha dydžio. Kaimo vakarinėje pusėje ribojasi su Budelių vienkiemiu.

Garboriškės – ariama žemė. Juodžemis prie molio, pakiluma. Apie 2 ha dydžio. Budelių kaimo rytuose, tęsiasi iki Neries upės. Vidury sklypo yra kalnelis sako švedų supiltas”.

Išližis – pieva. Tarp krantų, molėta, apie 30 arų ddyžio. Vakarų pusėje ribojasi su Padalių kaimo žemėmis.

Kudra – pieva. Žemė lygi, juožemis, priemolis. Apie 15 arų dydžio. Rytinėje kaimo pusėje.

Lazauka – alksnynas. Šlapias molėtas griovys, apie 3 ha dydžio. Budelių kaimo rytinėje pusėje siekia Neries upę ir Miciūnų kaimo žemes.

Penkiajungis – ariama žemė. Molėta, lygi vieta. Apie 3 ha dydžio. Į pietus nuo Budelių, šiaurės rytuose siekia Savarinės kaimą. „Labai sunki žemė. Baudžiavos laiku ardavo penkiais jungais. Nuo to gavo vieta pavadinimą”.

Raulukiškės – krūminga pieva. Juodžemis, priemolis, iš abiejų pusių - krantai. Apie 1,5 ha dydžio. Budelių kaimo vakarinėje pusėje ribojasi su Padalių kaimo žemėmis.

Skarbas – piliakalnis. Supiltas skardyje prie Neries upės. Aukštis - apie 100 m, apie 30 m diametro. Yra prie kaimo rytinėje pusėje, 250 m nuo Neries. „Dabar atiteko savininkui Vaškevičiui Motiejui. Nei ariamas, nei griaunamas nėra”. „Pasakojama, kad seniau prieš 12 val. ant piliakalnio degdavusi ugnelė. Žmonės manė, kad tai pinigai (skarbas). Nuo to piliakalnis gavo pavadinimą”.

Šilelis (vietos tarme Šilalis) – ariama žemė. Lygi, smėlėta vieta. Apie 8 ha dydžio. Į vakarus nuo Budelių kaimo, ant Neries kranto. „Seniau augo miškas, baudžiavos laiku iškirtas”.

Torpnyčia – pieva. Durpynas, kupstuota vieta. Apie 30 arų dydžio. Į vakarus nuo Budelių kaimo, ribojasi su Savarinės vienkiemiu. „Seniau kasė durpes”.

Apie kaimą pateikėjas pasakė: „Baudžiavos laiku Budelių kaimo gyventojai ėjo baudžiavą į Savarinės dvarą”.

Gečionių pradžios mokyklos mokytoja Juzė Vasiliauskienė 1935 m. gruodžio mėnesį užrašė Budelių kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Motiejus Vaškevičius, gimęs Budelių kaime.

Apušotas – ganykla. Alksnynas, auga nedideli alksnių krūmai, lygi vieta, aplink ariama žemė. 10 ha dydžio. 1 km į pietus nuo Budelių kaimo.

Balaitė – bala. Apvalios formos, vandeny auga žolė. 18x20 m dydžio. 0,5 km į pietvakarius nuo Skarbo piliakalnio, 200 m nuo Kudros.

Duobakelis – kelias dauboje. Labai duobėta vieta, šaltiniuota. 10x20 m dydžio. „Pasakojama, kad ten buvę prancūzų karių kapai. Randami žmonių kaulai”.

Garboriškės – kalva. Apaugusi žole, viršuje stovi tvorele aptvertas kryžius, pro šalį eina kelias Budelių kaimo link. 30x30 m dydžio. 0,5 km į pietryčius nuo kaimo, netoli Neries. „Palaidota skenduolė”.

Galašniūrai – pieva. Lygi, pailga, auga menka žolė, šienaujama. 400x200 m dydžio. 1 km į pietvakarius nuo Neries ir Budelių kaimo.

Išližis – ganyklos. 30 m gylio griovys, apaugęs krūmais. 20x70 m dydžio. Į vakarus nuo Budelių kaimo, prie Duobakelio.

Kačerga – ariama žemė. Gera žemė, lygi, pailga, trikampio formos. 1 ha dydžio. 600 m į pietryčius nuo Budelių kaimo. „Žmonės pasakoja, kad pavadinimas kilęs dėl pailgos sklypo formos einančios į galą smailyn ir primenančios kačergą (žarstiklį)”.

Kapinės (vietos žmonės vadina ir Kapinėlės) – ariama žemė. Blogos rūšies žemė, smėlėta, akmenuota. 2 ha dydžio. Pusiaukelėje tarp Budelių ir Padalių kaimų, prie kelio; 0,5 km nuo Budelių ir 0,5 km nuo Neries. „Pasakojama senovėj ošus aplink didžiulius miškus, o toj vietoj kuri dabar vadinama Kapinėmis buvę laidojama žmonės ir buvę kapai. Anksčiau ardami rasdavę kaulų”.

Kūdra – pakiluma. Apsupta balų ir pelkių; apvali, auga žolė, šienaujama. 30x35 m dydžio. 0,5 km nuo Skarbo (piliakalnio) į šiaurės vakarus ir 0,5 km nuo Budelių kaimo į pietvakarius.

Lanka – pieva. Gera, prie upės pieva, šienaujama, pailga. 0,5 ha dydžio. Prie Neries upės, į šiaurės rytus nuo Budelių kaimo. „Kasmet užliejama vandens”. „Pievos gabalas panašus į skritulio nuopjovą - lanką, iš to ir gavęs pavadinimą”.

Lazauka – šlaitas. Aukštas, apie 40 m aukščio, apaugęs alksniais ir krūmais, smėlis. 1x0,5 km dydžio. Į pietryčius nuo Budelių kaimo už 700 m, prie Neries upės. „Nuo šlaito viršūnės atskyla gabalai žemės ir slenka žemyn. Šlaitas sudaro labai gražų ir įspūdingą vaizdą. Pasakojama, kad prieš 70 m. toj vietoj vaidendavosi - naktimis pastodavo žmonėms kelią ožiai ir balti katinai”. „1925 metais nugriuvo gabalas šlaito 700 m. ilgio ir 200 metrų pločio nešdams su savim augusius ant jo storus alksnius ir krūmus. Tas viskas slinko žemyn apie 40 metrų, ir palaidojo po savim nemažą alksnyno gabalą”.

Raistelis – pelkės. Lyguma, pradžiūvus šienaujama. 15x20 m dydžio. 700 m į pietus nuo Budelių kaimo.

Raulukiškis – ganykla. Griovys, iš kurio kupstuose esančio šaltinio išteka upelis. 1 ha dydžio. 150 m į pietvakarius nuo Budelių kaimo.

Skarbas – piliakalnis. Piliakalnis apsuptas giliu 30 m gylio ir 40 m pločio grioviu. Piliakalnio ilgis - apie 30 m; pietiniame gale supiltas 4 m aukščio pylimėlis su įdubimu viršuje, apaugęs medžiais. 2 ha dydžio. Nuo Neries į vakarus 0,5 km. „Pasakojama, kad prieš 20 metų kalno viršūnėj buvo matoma naktimis degant ugnelę. Ant pk. [piliakalnio] viršaus supiltą pylimėlį vietiniai žmonės vadina majoku. Dabar piliakalnis priklauso ūkin. Vaškevičiui”. „Pasakojama, kad tą kalną švedai supylę. Padavimas sako, kad buvo norėta surasti piliakalnyj paslėptus turtus, - reikėjo piliakalnyje atlaikyti Mišios, ir tuomet pasirodytų paslėpti turtai. Buvo atlaikytos Mišios, bet zakristijonas pamiršęs žvakėms gesintuvą ir todėl turtai nepasirodę. Būtina sąlyga buvo, - kad nieko, reikalingo šv. Mišioms laikyti, nebūtų užmiršta”. „Dėl padavimo apie pk. paslėptą lobį piliakalnis ir gavo Skarbo vardą (slav.: skarb = turtai, lobis)”. „Žmonės pasakoja, kad pk. viduj esąs paslėptas turtas (skarbas), randami seni pinigai, moliniai indai. Anksčiau piliakalnio papėdė buvo ariama, dabar ganykla”.

Durpynas (vietosžmonės vadina Torpnyčia) – pelkėta pieva. Sunkiai prieinama, labai šlapia, apaugusi balų žolėmis. Aplink - ariama žemė, lyguma. 100x30 m dydžio. Pieva nuo Budelių kaimo nutolusi į vakarus 1 km, nuo Skarbo į pietvakarius - 1,25 km. „Galima spėti, kad tai yra užakęs ežeras. Einant velėna linksta ir silpnesnėse vietose trūksta. Apačioj skystas dumblas. Dugnas įvairaus gilumo, bet visur dugne randamos plytos”. „Pasakojama, kad prieš 200 metų čia stovėjusi kažkokia dirbtuvė”.

Vidupė – pieva. Šienaujama, ištisus metus apsemta vandens. 25x40 m dydžio. 1 km į vakarus nuo Skarbo.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 234-235.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos