Buivydonių piliakalnis

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Buivydonių piliakalnis iš pietvakarių pusės. 1937 m. (Kurilienė, 2009, p. 98)
Buivydonių piliakalnis iš pietvakarių pusės. 2007 m. R. Gustaičio nuotr.
Buivydonių piliakalnis iš vakarų pusės. 2008 m. A. Kurilienės nuotr.

Buivydonių piliakalnis yra Žiežmarių apylinkės seniūnijoje, į rytus nuo Buivydonių kaimo, į vakarus nuo buvusio Buivydonių dvaro sodybos, 0,95 km į šiaurės vakarus nuo ŽiežmariųŠoliškių kelio, 0,85 km į vakarus nuo Kibučių kaimo kapinių ir 0,5 km į pietvakarius nuo Buivydonių kaimo kapinių, kairiajame Dūmės upelio krante.

Piliakalnis įrengtas Dūmės upelio kairiajame kranto kyšulyje. Iš pietų ir rytų pusių jį juosia Dūmės upelio slėnis, iš vakarų jį siekia aukštuma.

Šlaitai statūs, 8–9 m aukščio, tik vakarinis šlaitas (nuo aukštumos) žemesnis – 5–6 m aukščio. Aikštelė ovali, orientuota šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 8x5 m dydžio. Aikštelė iš visų pusių apjuosta 6–11 m pločio pylimu. Jis yra 3,5 m aukščio aikštelės šiaurės vakariniame gale, kitur – apie 1 m aukščio. Piliakalnio vakarinėje papėdėje yra 1 m gylio ir 25 m pločio griovys.

Piliakalnio aikštelėje yra senos duobės pėdsakai.

Piliakalnis yra kultūros paminklas.


Turinys

Padavimai, pasakojimai

Žinomas padavimas, pasakojantis, kad kalne buvo užkasta bajoraitė. Ją liepusi užkasti pamotė. Grįžęs bajoras liepė atkasti dukrą. Ten, kur pamotė kasė, kalne likęs įdubimas. Dar pasakojama, kad piliakalnyje buvo pagonių aukuras. Kiti padavimai teigia, kadg piliakalnis supiltas kepurėmis baudžiavos metu; kad ten užkasti pinigai. Nurodoma, kad XIX a. pabaigoje piliakalnį kasinėjo dvarininkas J. Rimševičius. Jis radęs molinį puodą su smala. Sakoma, kad puodas buvo aplietas kalkėmis. Žmonių teigimu, čia yra rasta sudegintų plytų, anglių. Todėl buvo spėjama, kad piliakalnyje buvęs senovinis aukuras.


Tyrinėjimai

Piliakalnis sistemingai netyrinėtas. Pirmasis, dar 1888 m. piliakalnį aplankė ir aprašė E. Volteris. Tačiau piliakalnį jis palaikė ir pavadino pilkapiu. Pilkapiu jį laikė ir F. Pokrovskis bei P. Tarasernka.

1971 m. jį žvalgė A. Tautavičius, 1977 m. kartografavo M. Černiauskas. Žvalgymų metu piliakalnio aikštelėje pastebėti kultūrinio sluoksnio pėdsakai.


Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu - II tūkstantmečio pradžia.

Šaltiniai

  • Černiauskas M. Kaišiadorių rajono 1977 m. archeologijos paminklų kartografavimo ekspedicijos ataskaita. KPCA. F. 27. Ap. 1. B. 61, p. 14.
  • Kondratavičius M., gim. Buvydonių k. Užrašė Z. Galinskas. 1935 m. gruodžio mėn. Lietuvos žemės vardynas. Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka.
  • Tarasenka P. Buivydonių dv. MAB. RS. F. 235-45.
  • Tautavičius A. 1971 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita (duomenys apie Kėdainių, Jonavos, Kauno, Kaišiadorių, Prienų, Alytaus, Trakų, Švenčionių, Raseinių ir Vilniaus rajonų archeologinius paminklus). LIIR. F. 1. B. 313, p. 27.
  • Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPCA. F. 1. Ap. 1. B. 25, p. 363–374.
  • О раскопкахъ г. Вольтера въ Лидскомъ и Трокскомъ уездахъ Виленской губ. Rusijos materialinės kultūros istorijos instituto Sankt Peterburgo archyvas. F. 1. Nr. 1888/13a, p. 164.


Literatūra

  • Baubonis Z., Zabiela G. Lietuvos piliakalniai, T. I. Atlasas. Vilnius, 2005, p. 248–249.
  • Daškevičiūtė A. Išsaugota legenda // Į komunizmą. Kaišiadorys, 1975, liepos 22, p. 3.
  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. Kaišiadorys, 2001, p. 281.
  • Kurilienė A. Kaišiadorių rajono archeologijos sąvadas. Kaišiadorys, 2009, p. 97-98.
  • Lietuvos TSR archeologijos atlasas, T. II. Piliakalniai. Vilnius, 1975, p. 44.
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. Vilnius, 1973, p. 120.
  • Tarasenka P. Lietuvos archeologijos medžiaga. Kaunas, 1928, p. 111.
  • Покровский Ф. В. Археологическая карта Виленской губернии. Вилъна, 1893, c. 130.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos