Buivydonys

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Buivydonių piliakalnis 2007 m. A. Kurilienės nuotr.

Buivydonys, kaimas Žiežmarių apylinkės seniūnijoje, 7 km į pietvakarius nuo Žiežmarių, 12 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių. Per Buivydonis teka Dūmė, Limšiaus dešnysis intakas. Kaime yra piliakalnis.

Turinys

Buivydonių piliakalnis

Jis stūkso į rytus nuo kaimo ir į vakarus nuo buvusio dvaro, Dūmės kairiajame krante. Iš pietų ir rytų jį juosia upelis. Šlaitai statūs, 8-9 m, vakaruose - 5-6 m aukščio. Viršuje - ovali, 5x8 m dydžio aikštelė, apjuosta pylimu, kuris vakaruose 3,5 m, kitur - 1 m aukščio.

XX a. 5 dešimtmetyje piliakalnį apžiūrėjo archeologas P. Tarasenka, kuris minėjo viršūnėje išlikusį kultūrinį sluoksnį bei 1,5 m skersmens ąžuolų kelmus. Jis rašė: „Pasakojama, kad prieš keliasdešimt metų buvęs B. dvaro savininkas piliakalnyje iškasė molinį puodą su smala aplieta kalkėmis; dar pasakojama, kad piliakalnį kepurėmis supylę baudžiauninkai, kad jį supylę pagonys, kad piliakalnyje esą pakasti pinigai“. Jo nuomone, piliakalnis buvęs gynybinis, datuojamas IV-VIII amžiumi. Netoli piliakalnio literatūroje minimas senkapis; jame šalia žmonių griaučių rasta įkapių liekanų – geležinių ietigalių ir kt.

Istorija

Buivydonių dvaras ir kaimas minimi 1744 m. Žiežmarių parapijos gyvenviečių sąraše. 1795 m. minima karčema, kurioje gyveno 6 asmenų žydų šeima.

Dvaro centras Buivydonyse buvo iki 1940 metų. 1843 m. jį iš V. Stengvilos už 4500 rublių sidabru įsigijo T. Rimševičius. Šį dvarą sudarė palivarkas tokiu pačiu pavadinimu ir du kaimai - Buivydonys ir Metelščizna (iš viso 400 dešimtinių žemės). Tuo metu Buivydonys ir Kalvių dvarų riba ėjo ties miške buvusiomis senomis kapinėmis. 1850 m. dvare buvo 320 dešimtinių žemės. Apie 1860 m. - 25 gyventojai katalikai, 1897 m. - 111 gyventojų, 207 dešimtinės žemės dvare ir 9 gyventojai bei 210 dešimtinių žemės užusienyje. Dvaras ir užusienis, kuriuos skyrė 2 varstai, priklausė Rimševičiui. 1923 m. dvare buvo 14 sodybų, 70 gyventojų. 1925 m. J. Rimševičiui priklausęs dvaras buvo išdalintas. Dvare prieš parceliaciją buvo 202,7 ha žemės. Kibučių kaime mažažemiams skirta 21,01 ha, Miškų departamentui - 23,59 ha, A. Grigoniui - 13,44 ha, kitiems asmenims - mažiau žemės. 1931 m. dvare - 23 sodybos, 169,7 ha žemės. Apie 1860 m. kaime - 60 gyventojų katalikų, 1897 m. - 37 gyventojai ir 29 dešimtinės žemės, 1923 m. - 5 sodybos, 27 gyventojai. 1931 m. Buivydonių dvare ir ūkyje buvo 27 sodybos, 209,3 ha žemės, 1947 m. kaime - 14 sodybų, 92 gyventojai, 1959 m. - 70 gyventojų, 2000 m. - 4 sodybos, 28 gyventojai.

1945 m. kaime nušautas P. Uloza (gyveno buvusiame kumetyne), vienas iš buvusios Kibučių pogrindinės partinės kuopelės narių. Tais pat metais nušautas Buivydonių gyventojas J. Kapiliorius, kolūkio pirmininkas, taip pat buvusios Kibučių pogrindinės partinės kuopelės narys. 1949 m. ištremti 4 gyventojai (Rūkai ir J. Šimkūnas).

Kaime buvo mokykla, įkurta 1929 m. (Kairiškių pradinės mokyklos II-as komplektas). Prie jos veikė ir kursai suaugusiems (nuo 1941 m.). Šioje mokykloje iki 1940 m. dirbo mokytojas Z. Galinskas (nušautas 1945 m. gegužės 8 d.). 1957-1958 mokslo metais Buivydonių pradinėje mokykloje mokėsi 28 mokiniai. Dėl mažo mokinių skaičiaus mokykla uždaryta 1971 m.

Kaime išlikusios kapinės, kurioms praplėsti 1893 m. dvarininkas Rimševičius buvo skyręs 15 kvadratinių uolekčių žemės. Dabar jose nelaidojama; yra antkapinių paminklų. Išlikęs buvęs dvaro gyvenamasis namas ir mūrinis kumetynas. Gyvenamajame mediniame name su mansarda (didesnė dalis namo nugriauta, likusi - suremontuota) anksčiau buvo Buivydonių pradinė mokykla. Teritorija apleista.

Vietovardžiai

Mokytojas Zigmas Galinskas, gimęs Turloviškių kaime, 1935 m. gruodžio mėnesį užrašė Buividonių dvaro vietovardžius. Pateikėjas - 75 metų amžiaus Matas Kondratavičius, gimęs Buividonių kaime.

Buividonys – dvaras. Gera žemė - juodžemis prie molio, mažai kalnuota. 41 ha priklauso Rukui, 20 ha – Ulozai. „Kita dalis išparceliuota”. „Buividonių dvaras buvo seniau Stangvilos. Paskui jį pirko Barsevičius Justinas, buvęs Vilniaus gubernijos „pristavijos” sekretoriumi. Esantieji 5 ūkiai Buividonių km: 2 Stankevičių, Petrausko, Grinkevičiaus ir Kondratavičiaus bei Matelskų kaimai ėjo jam sunkią baudžiavą. Buividonių km. buvo prie pat dvaro. Laukai buvo sumaišyti, kur geresni tai priklausė dvarui, o kur blogesni, tai kaimui. Iš baudžiauninkų vienas Kondratavičius turėjo „loską” pas ponus. Jam reikėjo gaudyti rekrutus. Per metiežių - 1863 Adomas Kondratavičius buvo paskirtas už „akanamą” - užveizdą Buividonių dvare. Užeidavo „metiežnikai”, tai jiems reikėjo visko duot ponas liepdavo, o kai atėjo rusų kariuomenė, tai klausė jį kam jis davęs, o Adomas atsakęs, kad ir jums duosiąs, nes bijąs kad nepakartų. Nepavykus sukilimui, valdžia panaikino baudžiavą, ponas slaptai pradėjo labai spaust dvare ir Petrauską su Grinkevičium privertė pabėgti į Žaslių valsčių, o Kondratavičius ir Stankevičiai nepasidavė ponui ir juos valdžia ant savo žemės patvirtino, o ponui atiteko 3 valakai”. Tautosakinės žinios. „Sakoma, kad kuomet gaudydavo į rekrutus, tai vyrai slėpėsi moterims po andaroku, toks buvo ir Grinkevičius. Ponas kai rasdavo valgyje plauką, tai liepdavo nuskusti virėjai plaukus ir duodavo po 15 bizūnų, tai buvo Kondratavičiaus Mato žmonos bobutei Petrauskienei”.

Brasta – per kelia stovinti bala. Pailga, 0,10 ha dydžio. Buividonių dvaro lauke skersai kelio, einančio iš Buividonių dvaro į Eiginiškių dvarą.

Dūmė – upelis. Vasarą išdžiūsta. Teka pro Buividonių laukus ir pro piliakalnį iš rytų. Išteka iš Eiginiškių miško. Įteka į Kertų.

Piliakalnis – piliakalnis. Žemės išvaizda - „gražiai smailėjanti, kūgio formos, viduje duobė”. 0,25 ha dydžio. Valdžios „apkapčiuota”. „Piliakalnyje randasi sudegintų plytų, anglių ir žemės, aiškiai kalba visi, kad čia buvęs senovės t. y. pagonijos aukuras. Piliakalnis gražiai supiltas, apskritas, kaip kūgis, jo vidury t. y. viršuje kaip bliūdas. Auga 1 didelis senas ąžuolas, 2 nudegintas”.

Mokytojas Zigmas Galinskas, gimęs Turloviškių kaime, 1935 m. gruodžio mėnesį užrašė Buividonių kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Mataušas Kondratavičius, gimęs šiame kaime.

Bravoro šulnys – šulinys. Apskritas, naudojamas, negilus. Piliečio Ruko ūkio žemėje ir Ulozo ūkyje. „Jiems abiem priklauso”. „Bravoro šulinys randas pil. Ruko žemėje netoli kalvės”.

Buividonys – kaimas. 9 kiemai. Žemės paviršius kiek kalnuotas, geros ir blogos žemės, juodžemis. Iš pietų - Žirgaičių kaimas (Kruonio valsčius), iš rytų - Buividonių dvaras, iš šiaurės - Matelskų kaimo žemė, o iš vakarų - Kairiškių kaimo žemė. „Buivydonių k. buvo seniau tik 5 ūkiai: Petrausko, Griškevičiaus, 2 Stankevičių ir 1 Kondratavičiaus. Buvo labai sunki baudžiava ir šie valstiečiai ėjo baudžiavą Stengvilai buv. Buivydonių dv. savininkui, vėliau Rumševičiui. Kondratavičius ir Stankevičiai išsilaikė ant savo žemių, nuo jų neatėmė dvaras. Per 1863 m. sukilimą Kondratavičius Adomas buvo „akanamas” Buividonių dv. Buvo negera ponia prisėdavo daug linų ir liepdavo moterims verpt. Kurios ne taip suverpdavo, tai badydavo adatomis panagius”.

Liepynas – miškas. Žemė – apvali, kupstuota, neklampi. 4 ha dydžio. Piliečio Ruko ir kitų kaimo piliečių sklypuose.

Šiaučanka (vietinių žmonių vadinama Šaučanka) – pieva. Pailga, lygi, kiek šlapia. 1,5 ha dydžio. Piliečio Tamošiūno kolonijoj.

Petrauscizna – pieva. Sausa, apskrita, lygi, gera. 1 ha dydžio. Tamošiūno kolonijoj.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 281-282.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos