Žiūrėti kodą

Jūs neturite leidimo redaguoti šį puslapį dėl šios priežasties:

Jūs galite žiūrėti ir kopijuoti puslapio kodą:

[[Vaizdas:BULOTA_JONAS_JURGIS.jpg|200px|thumb|right|Jonas Jurgis Bulota]] '''Bulota Jonas Jurgis''' (1855 m. balandžio 18 d. Klevinės kaime, Igliškėlių valsč., Marijampolės apskr. – 1942 m. vasario 6 d. [[Bulotai|Bulotų kaime]], [[Žiežmarių valsčius|Žiežmarių valsč.]], palaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse) – visuomenės ir karinis veikėjas, generolas, veterinarijos gydytojas ir knygnešys. Mokėsi Marijampolės apskrities mokykloje ir gimnazijoje, kurią baigė 1878 m. Tais pačiais metais išvyko studijuoti į Peterburgo karo medicinos akademiją. Ten dalyvavo lietuvių studentų draugijos, vadovaujamos Petro Vileišio, veikloje. Baigęs karo akademiją, 1883 m. apsigyveno Prienuose. Vertėsi laisva veterinarijos gydytojo praktika, bet sunkių materialinių sąlygų verčiamas, netrukus persikėlė į Vilkaviškį. Čia įsidarbino laisvai samdomu veterinarijos gydytoju Pasienio kariuomenės brigadoje. Naudodamasis tarnybine padėtimi užsiėmė tautinio atgimimo ugdymu ir nelegalios lietuviškos spaudos platinimu. Carinei valdžiai ėmus jį sekti, 1893 m. išvyko į Kišiniovą, kur dirbo veterinarijos gydytoju; 1896 m. persikėlė į Revelį (Taliną), kur dirbo gydytoju. 1905 m. dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime. Dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare, turėjo pulkininko laipsnį. 1917-1918 m. Talino lietuvių draugijos pirmininkas. 1918 m. grįžo į Lietuvą, buvo Žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijos veterinarijos specialistas. 1919 m. liepos 1 d. stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. 1919-1921 m. tarnavo Karo veterinarijos viršininku, vėliau ypatingųjų reikalų karininku prie Krašto apsaugos ministro. 1930 m. pakeltas generolu ir tais pačiais metais paleistas į atsargą. Nuo 1924 m. dėstė Lietuvos universitete, nuo 1927 m. – docentas. Gyvendamas Kaune, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. 1924 m. buvo išparceliuotas B. J. Tiškevičiui priklausęs [[Bulotai|Vandapolio]] dvaras ([[Žiežmarių valsčius|Žiežmarių valsč.]]). Dvaro centras su 43 ha žemės atiduotas generolui Bulotai. 1926 m. buvęs dvaras pavadintas [[Bulotai|Bulotų kaimu]] Išėjęs į atsargą, Bulota daugiausia gyvendavo Kaune, tačiau vasaroti atvažiuodavo į savo sodybą [[Bulotai|Bulotų kaime]], o nuo 1940 m. birželio mėn., bijodamas represijų, beveik visą laiką čia gyveno. == Apdovanojimai == Apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu, Šaulių žvaigžde, Klaipėdos išvadavimo sidabriniu ženklu, Savanorio-kūrėjo medaliu, Lietuvos Nepriklausomybės jubiliejiniu medaliu, Latvijos nepriklausomybės medaliu ir Latvijos aizsargų (šaulių) medaliu. == Literatūra == <small> * Aleksa K. Mirė gen. Jonas-Jurgis Bulota // Karys. - 1942, Nr. 8. * Kaluškevičius B., Misius K. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864-1904. – Vilnius: „Diemedžio leidykla“, 2004. – P. 88-89. * Kas yra kas Lietuvoje. Kraštiečiai. Kaišiadorys. - Kaunas: UAB „Neolitas“, 2009. - P. 74-75. * Vakar Kaune palaidotas gen. J. Bulota // Į laisvę. - 1942 vasario 10, Nr. 42. </small> [[Kategorija: Biografijos]] [[Kategorija: Karininkai / Kariai]] [[Kategorija: Dvarininkai / Didikai]] [[Kategorija: Gydytojai]] [[Kategorija: Knygnešiai]]

Grįžti į Bulota Jonas Jurgis.