Bulotai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bulotai (Wandapol) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte de westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).

Bulotai (Vandapolis), kaimas Žiežmarių apylinkės seniūnijoje, 3 km į pietus nuo Žiežmarių, 8,5 km į pietus nuo Kaišiadorių, abipus kelio Žiežmariai-Užuguostis. Per Bulotus teka Kertus.

Turinys

Kaimo vardo kilmė

Vietovardis kilęs iš pavardės Bulota.

Istorija

Iki 1927 m. Bulotų kaimas vadinamas Vandapolio dvaru. Apie 1860 m. Žiežmarių parapijos gyvenviečių sąraše minimas Vandapolio dvaras su 15 gyventojų katalikų. 1897 m. Vandapolio palivarke, priklausiusiame grafui Tiškevičiui, buvo 20 gyventojų ir 77 dešimtinės žemės, 1923 m. - 2 sodybos, 46 gyventojai. 1924 m. išparceliuotas Benediktui Juozui Tiškevičiui priklausęs Vandapolio dvaras su 157,7 ha žemės. Dvaro žemė išdalinta aplinkinių - Juknonių Bobilių, Juknonių, Skudenių - kaimų mažažemiams bei atskiriems gyventojams. Didžiausias sklypas (34,88 ha) teko Jonui, Vytautui ir Jurgiui Bulotoms. 1926 m. buvęs dvaras (palivarkas) pavadintas Bulotais. 1945 m. įkalintas Bulotų gyventojas J. Karenga, 1948 m. ištremta V. Kochanskienė. 1931 m. Bulotų kaime buvo 5 sodybos, 158,49 ha žemės, 1947 m. - 5 sodybos, 34 gyventojai, 2000 m. - 1 sodyba, 6 gyventojai.

Vietovardžiai

Didžiųjų Kairiškių pradžios mokyklos mokytojas Stanislovas Šlamas 1935 m. lapkričio mėnesį užrašė Bulotų kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Jonas Vinickas, gimęs Bulotuose (Vandapolyje).

Bulotai (vietinių žmonių vadinamas Bulotai, Vandapolis) – kaimas. 5 sodybos, apie 77 ha dydžio. Vieta kalvota, pietų pusėje - juodžemis, vakarų pusėje - molis. Prie kryžkelės Žiežmariai-Kalviai-Kruonis-Aukštadvaris. Tarp Žiežmarių ir Juknonių kaimo. „Seniau vadinosi Vandapolio dvaru. Priklausė gr. Tiškevičiui, nuomojo dvar. Strumila. Dvaro centras (43 ha) atiduota gen. J. Bulotai, o likus žemė - bežem.”.

Kertaus kalnas – pakili dirva. Apskrita, pietų link (į Kertaus tiltą) pakalnė, molio žemė. Apie 1 ha dydžio. Prie Bulotų kryžkelės, abipus Aukštadvario vieškelio.

Kertaus tiltas – tiltas. Medinis, 12x6 m dydžio. Nuo Bulotų kryžkelės į pietus, ant Kertaus upės Aukštadvario kely.

Kertus – upė. Teka Bulotų kaimo vakarų puse. Netoli Žiežmarių miestelio įteka į Strėvos upę. „Upė srauni”.

Kryžkelis (vietinių žmonių vadinamas Kryžiakelė) – trijų kelių susidūrimas. Bulotų kaimo žemėje. Nuo Kryžkelio į Žiežmarius 2,5 km, į Kalvius 10,5 km, į Kruonį 10 km, į Aukštadvarį 37 km”.

Pakertys – pieva su dirva. Pailga, juodžemis ir molis. Apie 6 ha dydžio. Abiejose Kertaus upelio pusėse, į rytus nuo Bulotų dvarvietės.

Piliakalnis – kalvelė. Apie 1 ha dydžio. Apvali, molynė. Apie 200 m į šiaurę nuo Bulotų kryžkelės. „Jono Vinicko sklype. Neatrodo kad būtų supiltas”.

Vieškelis – kelias. Apie 300 m ilgio. Taisomas. Nuo Bulotų kryžkelės į šiaurę, Žiežmarių link.

Vieškelis – kelias. Apie 500 m ilgio. Taisomas. Nuo Bulotų kryžkelės į pietus, Aukštadvario link.

Vieškelis – kelias. Apie 600 m ilgio. Taisomas. Nuo Bulotų kryžkelės į pietvakarius, Kalvių-Kruonio link.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 282.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos