Burbiškės (Žiežmarių apylinkės seniūnija)

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Burbiškės (Burbiszki) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte de westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).
Palėpės langas Mikalinos Urbonavičienės gyvenamajame name Burbiškių kaime, Alyvų g. 22. Namas statytas 1964 m., jo statybai panaudota medžiaga iš Stoniavoje stovėjusio namo. Šis langas taip pat iš Stoniavos namo. 2008 m. R. Gustaičio nuotr.
Partizanų Jono ir Miko Kuznevičių kapas Burbiškių kapinėse 2008 m. R. Gustaičio nuotr.
Antkapinio kryžiaus Burbiškių kapinėse fragmentas 2008 m. R. Gustaičio nuotr.

Burbiškės (Burbiškės arba Misiukiškės, Burbiškės l-osios, Burbiškės 2-osios), kaimas Žiežmarių apylinkės seniūnijoje, 5 km į vakarus nuo Naujųjų Kietaviškių, 12,5 km į pietryčius nuo Kaišiadorių, abipus kelio Žiežmariai-Semeliškės. Per kaimą teka Kiementa (Strėvos kairysis intakas). Prie kaimo yra Burbiškių pelkė. Jos plotas 172 ha. Kupstuota plynraistinė žemapelkė. Paviršius nusausintas. Nedidelė dalis pietuose paversta kultūrine pieva. Durpių klodo didžiausias storis 5,7 m, vidutinis 1,9 m. Po durpėmis yra ežerinių nuosėdų sluoksnis; jo storis iki 4 m.

Turinys

Istorija

1577 m. minimas kelias, einantis iš Žiežmarių iki ponų Burbų sodybos. 1590 m. lapkričio 16 d. Biruliškių kuopinio susirinkimo centrui užrašytos Burbiškės ir ponų Burbų sodyba. 1795 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojų surašymo medžiagoje minimos dvejos Burbiškės: palivarkas (1 sodyba, 14 gyventojų), priklausęs Anelei Tanskai, ir kaimas (16 sodybų, 85 gyventojai). 1820 m. sudarytame Tanskiams priklausiusių Žikaronių ir Beižonių dvarų plane pažymėtas su dvarų žeme besiribojantis kaimas Burbiškės arba Misiukiškės. 1836 m. Burbiškės priklausė Borevičiui, vėliau atiteko Skirgailai. 1897 m. minimos keturios gyvenvietės Burbiškių vardu: Burbiškių palivarkas (35 gyventojai ir 57 dešimtinės žemės), priklausęs Baranovskiui, Burbiškių bajorkaimis (38 gyventojai ir 369 dešimtinės žemės), Burbiškių I kaimas (23 gyventojai ir 19 dešimtinių žemės) bei Burbiškių II kaimas (8 gyventojai ir 3 dešimtinės žemės). 1923 m. minimas tik Burbiškių palivarkas su 2 sodybomis, 24 gyventojais ir Burbiškių kaimas su 15 sodybų, 117 gyventojų. 1925 m. išdalintas Antanui Baranauskui priklausęs Burbiškių dvaras su 114,97 ha žemės. Dvaro žemės skirtos Burbiškių, Graužų, Liutonių kaimų mažažemiams. 1931 m. kaime - 17 sodybų, palivarke - 36 sodybos ir 106,56 ha žemės. Kaimas su 312,67 ha žemės į vienkiemius išskirstytas 1935 m. Didžiausio sklypo (32,6 ha) savininkė - J. Bagdanavičienė. Kaime buvo paplitusi Jarusevičiaus pavardė. Burbiškių kaime gyveno Kuzinevičių šeima. Tėvas Ignas Kuzinevičius ir penki jo sūnūs buvo partizanai. Visi žuvo pokario metais kovodami su okupantais ar lageriuose. Šeštasis sūnus 1945 pradžioje žuvo fronte. Ignas Kuzinevičius nuo 1930 m. buvo Lietuvos šaulių sąjungos narys, trys jo sūnūs tarnavo pasienio policijoje. Prasidėjus karui Ignas nurodė vokiečiams komunistus Baraduliną, Kuznecovą, Semenkovą, Terentjevą, Karengą, Loginovą. 1943 m. sovietiniai partizanai užpuolė Kuzinevičių sodybą, tačiau jos užimti nepajėgė; sugebėjo tik ją padegti. Ignas buvo sunkiai sužeistas. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje šeši Kuzinevičiai išėjo partizanauti. Tėvas I. Kuzinevičius (gimė 1885 m.), 1944 m. suimtas ir nuteistas, žuvo 1945 m. Kemerovo lageryje. Pirmasis sūnus Jonas, slapyvardis Kazimieraitis (gimė 1913 m.), žuvo 1946 m. Kaukinės miške; antrasis sūnus Ignas, slapyvardis Drėgnis (gimė 1914 m.), suimtas ir nuteistas 1947 m. Mirė Vorkutos lageryje. Trečiasis sūnus Mykolas, slapyvardis Serbentas, kuopos vadas, gimė 1917 m., žuvo 1946 Naujojoje Slabadoje; ketvirtasis sūnus Stasys, slapyvardis Kukalis, gimė 1926 m., žuvo 1947 m. Kaukinės miške. Penktasis sūnus Antanas, slapyvardis Narsutis, gimė 1911 m., žuvo 1945 m. Žikaronyse. Šeštasis sūnus Pranas, 1944 m. liepą suimtas, vėliau pateko į frontą Latvijoje; 1945 m. pradžioje ten ir žuvo. 1940 m. gruodžio 27 d. suimtas ir įkalintas ūkininkas J. Valeiša, 1941 m. birželio 14 d. suimtas ir įkalintas M. Naudžiūnas. 1941 m. birželio 14 d. ištremti Naudžiūnai (3 asmenys). 1943 m. priverstiniams darbams į Vokietiją išvežtas H. Skočka. Grįžo 1946 m. Iš šio kaimo kilęs partizanas Jonas Jankauskas, gimė 1903 m., žuvo 1951 m. Degutiškėse. Partizanas Pranas Pabiržis (gimė 1919 m.) sudegintas savo sodyboje 1950 m. Partizanas Z. Alionis (gimė 1902 m.) 1946-1953 m. kalėjo Velske. 1945-1949 m. įkalinti 7 Burbiškių gyventojai. Kaime nuo 1933 m. veikė pradžios mokykla. 1945 m. nušautas šios mokyklos mokytojas V. Daknys (gimė 1923 m.), komjaunuolis nuo 1940 m. Kitas mokytojas - J. Neverbickas pokario metais ištremtas į Sibirą. 1954 m. atidaryti kultūros namai. 1947 m. kaime - 22 sodybos, 106 gyventojai, dvare - 1 sodyba, 6 gyventojai. Vėliau dvaras neminimas. 1959 m. - 153 gyventojai, 1997 m. - 105 gyventojai, 2000 m. - 38 gyvenamieji namai, 114 gyventojų.

1998 du Kanadoje gyvenantys lietuvių išeivijos veikėjai - Petras Šidlauskas (kilęs iš Skudenių) ir lietuvių kooperatyvo „Talka“ bei lietuvių medžiotojų būrelio pirmininkas Jonas Stankus-Stankevičius (kilęs iš Degutiškių) Burbiškių kaimo pakraštyje savo lėšomis pastatė kryžių visoms Burbiškių ir aplinkinių kaimų raudonojo teroro aukoms atminti. Pastatyti kryžių jiems padėjo žiežmarietis miškininkas Pranas Naudžiūnas.

Vietovardžiai

Mokytojas Kazys Čepulis, gimęs Avinėlių kaime, 1935 m. gruodžio mėnesį užrašė Burbiškių kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Stasys Jarusevičius, gimęs šiame kaime.

Apie kaimą užrašyta: „Burbiškių km. žemė seniau buvusi kunigaikščio Oginskio ir minimo kaimo gyventojai ėjo baudžiavą kun. Oginskiui. Į vienkiemius išskirstyta 1935 mt. Seniausiai gyv. Burbiškių km. tai Jarusevičiai, o kiti pirko prieš 1914 m. nuo Stankevičiaus, Zdanavičiaus ir Bagdonavičiaus”.

Didelė pieva – pieva. 1 ha dydžio. Į rytus nuo kaimo.

Korsako raistas – raistas. Apsemtas, 4 ha dydžio. Į vakarus nuo Užubalės. „Ūkininkas Korsakas nuomavo nuo ūkin. Zdanavičiaus”.

Mačiula – raistas. Apsemtas, 25 arų dydžio. Nuo Burbiškių kaimo į pietus. „Merkia kanapes”.

Pamaškos – pieva. 1 ha dydžio. Nuo kaimo į rytus.

Pamiškė – dirva. 20 ha dydžio. Lyguma, baltžemis. Į rytus nuo kaimo, prie Piktakiemio miško.

Paliepė (vietinių žmonių vadinama Padlipna) – pieva ir dirva. 10 ha dydžio. Kalnuota. Rėžis nuo kaimo iki Piktakiemio miško. „Augus didelė liepa”.

Saulelės (vietos tarme Saulelas) – pieva. 6 ha dydžio. Pailga. Į vakarus nuo Užubalio.

Šikniukai – alksnynas. 11 ha dydžio. Kampuotas, ganykla. Burbiškių kaimo laukų vakariniame krašte.

Užubalis – dirbama žemė. 30 ha dydžio. Prie baltžemio. Nuo Zagrodnės į pietvakarius.

Užtvara (vietinių žmonių vadinama Zagrodnia) – dirva ir pieva. 3 ha dydžio. Prie juodžemio. Gale kaimo, į vakarus. „Buvo aptvertas tvora”.

Strėvininkų pradžios mokyklos mokytojas Zigmas Juknys 1936 m. vasario mėnesį užrašė Burbiškių vienkiemio vietovardžius. Pateikėjas - Donatas Voleiša, gimęs Burbiškių viensėdyje.

Apie viensėdį pareikėjas papasakojo: „Burbiškių vns. dabar vadina Barzdelių kaimu. Burbiškių viens. buvo apie 200 ha žemės ir priklausė generolui Antanui Baranauskui, kuris išbėgęs Lenkijon ir ten miręs. Tame pat kieme buvo gavęs sklypą, patį centrą, generolas Jurgis Kubilius, bet jis pardavė Naudžiūnams. Burb. vienkiemis išdalytas 1925 mt., yra 4 sklypai atskiri”.

Bliūdas – raistas. 1/3 ha dydžio. Vietomis klampus. Apie 0,5 km į pietus nuo vienkiemio. „Apvalus”. Bukta (vietinių žmonių vadinama Buchta) – gilesnė vieta Kementos upely. Apie 1 m gylio ir apie 10 kvadratinių metrų ploto. Prie vienkiemio, rytinėje pusėje.

Kementa – upelis. Prasideda Burbiškių kaimo raiste. Teka pro Burbiškių vienkiemį ir šio vienkiemio vidurinį lauką skiria iš rytų į vakarus. Teka vakarine puse Krasnasėlio vienkiemių ir Liutonių kaime įteka į Strėvos upę.

Sala – dirbama žemė. 0,5 ha dydžio. Aplink šlapia pieva. Apie 0,5 km į pietus nuo vienkiemio, Burbiškių raisto šiaurinėje pusėje. Sodžialka, Balė – bala. 0,25 ha dydžio. Viduryje ir pakraščiais auga karklai. Apie 400 m nuo vieškelio Semeliškės-Žiežmariai, M. Naudžiūno sklype. „Yra karosų”.

Revas – griovys. 3 ha dydžio. Auga juodalksniai. Kementos upės kairysis krantas, M. Naudžiūno sklype.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 51-52.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos