Byliškės

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Byliškės (Biliszki) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte des westlichen Rußlands. O. 22. Kowno.
Byliškės ir apylinkės 1931 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.

Byliškės (Byliškė, Byliškė I,Byliškė II), kaimas, buvęs Rumšiškių apylinkėje, 2 km į šiaurės rytus nuo senųjų Rumšiškių, 25 km į vakarus nuo Kaišiadorių. Per kaimą tekėjo Dėčiupis - 4 km ilgio upelis. Byliškių ir Vajakiškių kaimus skyrė Vilkupis.

Turinys

Istorija

Byliškių kaimas paminėtas 1923 m. Lietuvos gyventojų surašymo medžiagoje (14 sodybų ir 90 gyventojų). Vėliau atsiranda du kaimai šiuo pavadinimu - Byliškių I ir Byliškių II. Byliškių II kaimas (32,78 ha žemės) į vienkiemius išskirstytas 1927 m. Tada kaime buvo 7 žemės sklypai; net keturių sklypų savininkai buvo Žaltauskai. Didžiausio sklypo (9,92 ha) savininkas - B. Paškauskas. Dabar šio kaimo vietoje yra Rumšiškių miestelio Marių gatvės dalis (arčiau Kauno marių). Byliškių I kaimas (20,72 ha žemės) į vienkiemius išskirstytas 1942 metais. Didžiausio sklypo (11,1 ha) savininkas - V. Matakas. Kaime populiariausios Paškevičiaus ir Kalinausko pavardės. Šio kaimo vietoje dabar yra kita Rumšiškių miestelio Marių gatvės dalis (iki kelio į Liaudies buities muziejų).

Pokario metais partizanų rėmėjai buvo Petras ir Antanas Obelevičiai iš Byliškių. 1948 m. sausio 18 d. buvo vykdomi rinkimai. Byliškių apylinkės urnoje rastas tokio turinio raštelis: „Kvailiais buvote ir būsite, o aš balsuoju už Perkūną - būrio vadą ir Ožeraitį - būrio narį. Žalias Velnias”. 1949 m. gruodžio 22 d. Byliškių ir Vajakiškių kaimuose įkurtas kolūkis „Tėvynė“ (pirmasis pirmininkas K. Litvinskas).

1947 m. kaime - 13 sodybų ir 59 gyventojai. Perkėlus Rumšiškių miestelį, Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku (1961) buvo panaikintas ir Byliškių kaimas.

Rumšiškėnas Pranas Mikalauskas-Skietelė savo apsakyme „Pirmieji piršliai“ apie tarpukario Byliškes rašė: „Byliškių kaimas. Tame kaime gyveno dvylika ūkininkų, žemės jie valdė ne po daug, bet kad buvo labai darbštūs, ne girtuokliai ir retai kuris nemokėjo kokio nors amato, o svarbiausia - nepasidavė vienas kitam, tai visi to kaimelio gyventojai buvo pasiturintys. Turėjo gerus arklius, po dvi tris melžiamas karves, o prieauglio niekada neparduodavo be metų ar dvejų. Tiesa, būčiau pamiršęs, kad kaime buvo tik Paškevičiai ar Žaltauskai, o Alionis ir Jasevičius buvo atėję į žentus. Tik to kaimo moterys turėjo vieną negražią madą apkalbėti ir pasijuokti viena iš kitos”.

Vietovardžiai

Rumšiškių pradžios mokyklos mokytojas Justinas Kalvaitis 1935 m. gruodžio mėnesį užrašė šio kaimo vietovardžius. Pateikėjai - Juozas Paškevičius ir Bernardas Paškevičius. Abu gimę šiame kaime.

Agurkiškis – dirva, 10 ha dydžio. Į šiaurę nuo kaimo, šiaurėje ribojasi su valdišku mišku.

Byliškės – kaimas.

Dėdžupis (Dėčupis) – upelis, 4 km ilgio. Teka kaimo viduriu. Išteka iš valdiško miško, įteka į Pravieną ties Vajakiškių kaimu.

Degimas – dirva, 0,5 ha dydžio. Tarp Agurkiškės dirvos ir valdiško miško.

Randžio daržas – dirva, 2 ha dydžio. Ant Dėdžupio šiaurinio kranto, prie pat kaimo.

Skynymėlis – dirva, 3 ha dydžio. Žaltausko žemėje, prie Pravieniškių vieškelio. „Anksčiau buvęs miškas. Kelmų dabar nėra”.

Ūsukis – dirva, 1 ha dydžio. Prano Matako žemėje, į vakarus nuo sodybos apie 0,5 km.

Vilkupis – revas. Teka Byliškių ir Vajakiškių kaimų riba. Išteka iš Byliškių kaimo, įteka į Pravieną. „Seniau tame reve iškasdavo duobes ir gaudydavo vilkus”.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 203-204.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos