Cineikiai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Cineikiai (Cynejki) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte de westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).
Cineikiai ir apylinkės 1932 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.
Cineikių kapinės. 2007 m. R. Gustaičio nuotr.
Antkapis Cineikių kapinėse. 2007 m. R. Gustaičio nuotr.
Cineikių kapinių ąžuolas. 2011 m. liepos 19 d. vėtra jį nuvertė. Jo vidus jau buvo išpuvęs. Virsdamas medis suniokojo 24 kapavietes. 2007 m. R. Gustaičio nuotr.

Cineikiai, kaimas Žaslių seniūnijoje, 3 km į pietryčius nuo Žaslių, 13 km į pietryčius nuo Kaišiadorių. Pietvakariuose ribojasi su Cineikių mišku (103,6 ha), kuriame auga retas ir saugotinas augalas - smiltyninis gvazdikas. Šiame miške galima aptikti ir jau nykstančių nuodingų gyvačių angių.

Istorija

1701 m. Cineikių jau priklausė Žaslių bažnyčiai. Kaimas minimas 1741 m. Žaslių parapijos krikšto knygoje. 1795 m. Cineikiai su 10 sodybų ir 65 gyventojais (Chmielevskiai, Gerbutavičiai, Kerteniai, Juzukoniai ir kt.) priklausė Žaslių klebonijai. Čia buvo karčema, kurioje gyveno 4 asmenų žydo B. Lipkovičiaus šeima. 1822 m. šio kaimo gyventojas J. Kertenis parašė skundą Vilniaus vyskupui dėl Žaslių klebonijos administratoriaus K. Jurkevičiaus žiauraus elgesio su valstiečiais. Minėtas administratorius valstiečius spaudė taip smarkiai, kad jie buvo priversti bėgti: 1816-1822 m. laikotarpiu iš Cineikių į Užnemunę pabėgo Chmielevskių, Gerbutavičių, Zigmontavičių ir Juzukonių šeimos, J. Žukovskis ir T. Dragunevičius - iš viso 20 gyventojų. 1820 m. rašoma, kad 16 valakų Cineikių žemės nuo seno priklausė Žaslių bažnyčiai, tačiau minimu metu buvo likę vos 8 valakai, nes kitus pasisavinęs G. Oginskis, o iš 11 šeimų bažnyčiai priklausė tik 3. 1851 m. Cineikiai su 242,87 dešimtinės žemės priklausė valstybiniam Žaslių dvarui. Apie 1860 m. kaime gyveno 177 gyventojai katalikai. 1897 m. buvo 107 gyventojai ir 174 dešimtinės žemės, 1923 m. - 19 sodybų, 107 gyventojai. 1931 m. kaime buvo 24 sodybos ir 224,54 ha žemės.

1945 m. sušaudyti 2 gyventojai - J. Antanavičius ir A. Petrauskas. 1946 m. Cineikių miške žuvo „liaudies gynėjas“ A. Sabonis (iš Kapčiškių kaimo). Iš Cineikių kilę 3 partizanai - politiniai kaliniai: S. Juzukonis, A. Juzukonis, J. Karnila. 1945-1950 m. įkalinti 3 gyventojai - V. Griesius, J. Juzukonis, J. Dubickas. 1948 m. suimtas partizanų rezervinio būrio vadas M. Karnila iš Cineikių.

Cineikiuose buvęs durpynas, kuriame 1953 m. planuota pagaminti 150 t durpių plytoms degti Ilgakiemio plytinėje. Durpės buvo kasamos Žaliajame raiste (plotas - 134 ha), į šiaurę nuo Cineikių. Šioje pelkėje prasideda Babranka (Laukystos dešinysis intakas). Didesnę dalį sudaro aukštapelkė; ją supa žemapelkė. Durpių klodo didžiausias storis 3,8 m, vidutinis 1,5 m. Vyrauja plynraistinės durpės. Po durpėmis yra ežerinių nuosėdų sluoksnis. Pelkė apsausinta.

Kaime anksčiau buvo mokykla, su kuria glaudžiai susijęs daraktorės, vėliau mokytojos Onos Lisauskaitės (1884-1954) gyvenimas.

1947 m. kaime buvo 13 sodybų, 68 gyventojai, 2000 m. - 5 sodybos, 10 gyventojai.

Cineikių kapinės

Jose palaidoti aplinkinių dvarų savininkai - Matuševičiai iš Gabriliavos dvaro, Stravinskiai iš Ščiukiškių dvaro, Aleksandravičiai iš Krečiūnų dvaro. Išlikę dvarininkų antkapiniai paminklai, dauguma - iš XIX a. Taip pat kapinėse yra Lietuvos nepriklausomybės kovų savanorio, 2 pėstininkų pulko eilinio Stasio Kmelnicko, žuvusio 1920 m. rugsėjo 5 d., kapas. Jis žuvęs kitur, bet perlaidotas šalia artimųjų. Kapinėse laidojama ir dabar.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 236.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos