Dabinta

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
01:06, 7 gruodžio 2015 versija naudotojo Auguste (Aptarimas | įnašas)
(skirt) ←Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija→ (skirt)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Dabinta ir Panemunė Rusijos ir Prūsijos pasienio žemėlapyje, sudarytame tarp 1795-1807 m. Lietuvos valstybės istorijos archyvas. F. 526. Ap. 7. Saugojimo vienetas 4933.
Dabinta (Dobinta) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte des westlichen Rußlands. O. 22. Kowno.
Dabinta 1931 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.

Dabinta, kaimas Kruonio seniūnijoje, 7,5 km į šiaurės vakarus nuo Kruonio, 18 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių, ant Kauno marių dešiniojo kranto (256,6 km nuo Nemuno žiočių). Rytuose ribojasi su Dabintos mišku. Į marias ties kaimu įteka Dabintupys (1935 m. - Dabintupis).

Turinys

Dabintos botaninis zoologinis draustinis

Šalia kaimo yra Dabintos botaninis zoologinis draustinis, jungiantis skirtingus augalijos kompleksus: išlikusį nepaprastai vaizdingą šimtametį pušyną ir užžėlusią pelkėjančią marių pakrantę. Čia gausu įvairiausių augalų, vabzdžių, žinduolių, paukščių.

Dabintos archeologijos paminklai

1958 m. pastačius Kauno hidroelektrinę ir užtvenkus Nemuną, užlieta ir dalis Dabintos kaimo. Po vandeniu atsidūrė 2 akmens amžiaus stovyklų liekanos. Prie Dabintos ir Visginų kaimus jungiančio kelio, manoma, buvęs piliakalnis, kuris sunaikintas kasant žvyrą. Tik iš Nemuno pusės išlikęs status šlaitas, apaugęs medžiais.

Istorija

Dabintos kaimas su 9 valakais žemės minimas 1586 m. sudarytame Darsūniškio valsčiaus inventoriuje. 1787 m. kaime - 6 sodybos, 1795 m. - 8 sodybos, 71 gyventojas. 1848 m. Dabinta priklausė valstybiniam Kruonio dvarui. Joje buvo 552,29 dešimtinės žemės ir 12 šeimų (Andriaus Kairio, Simono Garmaus, Jurijaus Kairio, Simono Liachovičiaus, Motiejaus Liachovičiaus ir kt.). Taip pat buvo karčema (minima ir 1859 m.), kapinės. Apie 1860 m. Dabintos kaime - 117 gyventojų katalikų, 1866 m. - 7 sodybos, 122 gyventojai, 1897 m. - 137 gyventojai ir 171,85 dešimtinės žemės. Kaimas į vienkiemius išskirstytas 1912 m. Didžiausias sklypas (22,85 dešimtinės) teko Michailui Ivanickiui. Beveik kiekvienas vienkiemis turėjo savo pavadinimą - Vidulaukis, Klonis, Totodaržis ir kt. Kaime tuo metu buvo paplitusios Kairio, Garmaus, Žukovskio pavardės. 1941 m. birželio 22 d. Dabintos kaimo lauke nukrito pamuštas sovietų karo lėktuvas ir žuvo 2 lakūnai, kurių pavardžių nepavyko nustatyti. 1978 m. jų žuvimo vietoje pastatytas paminklinis akmuo. Antrojo pasaulinio karo metais sovietiniams partizanams padėdavo Dabintos gyventojas Ivanickas. 1945 m. nušauti P. Garmus (gimęs 1920 m. Dabintoje) ir O. Puteliauskienė (gimusi 1925 m. Dabintoje). 1950 m. kovo 31 d. kaime įkurtas kolūkis „Nemuno pašvaistė“. 1923 m. kaime - 19 sodybų, 115 gyventojų, 1931 m. - 24 sodybos ir 197,69 ha žemės, 1937 m. - 195 gyventojai katalikai, 1947 m. - 23 sodybos, 100 gyventojų, 1981 m. - 8 sodybos, 22 gyventojai, 2000 m. - 3 sodybos, 2 gyventojai. Yra kapinės, kuriose jau nelaidojama.

XX a. 4 ar 5 dešimtmetyje Dabintos gyventojas Lekavičius savo sodybvietėje rado didelį molinį puodą su monetomis - Jono Kazimiero lietuviškais ir lenkiškais šilingais (šios monetos buvo nukaldintos iki 1666 m.). 1953 m. radėjas Lietuvos Mokslų Akademijos archeologinės ekspedicijos dalyviams papasakojo, kad monetų buvę puskibiris, apie 8 kg. Ekspedicijos dalyviams jos pasirodė nevertingos, tad iš to lobio paėmė tik 24 monetas.

Pasakojama, kad kaime seniau vykdavo pasilinksminimai. „Rinkdavosi žmonės gražiai apsirengę, kaip sakydavo, „išsidabinę“. Nuo to įgavo tokį pavadinimą”. Užrašyti šie kaimo vietovardžiai: Molkasa - duobė: „Seniau ten du kaimai kasė molį krosnims ir asloms“. Barčios raistas - pelkė: „Tame raiste augo labai aukšta ir stora pušis. Ją vadino Barčia. Ją nupjovė. Pelkę ir toliau vadina Barčios raistu“.

Vietovardžiai

Anglininkų pradžios mokyklos mokytojas Adomas Čerkauskas 1935 m. gruodžio mėnesį užrašė Dabintos kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Mikas Ivanickas, gimęs tame pačiame kaime.

Akys – šaltiniai. Gilūs, niekad neužšąla. Apie 0,25 ha dydžio. Prie valdžios miško.

Dabintupys – upelis. Teka per Dabintos laukus, įteka į Nemuną.

Klynas – dirbama žemė. Priesmėlis, apie 5 ha dydžio. Prie Nemuno.

Kamša – raistas - klampynė. Apie 6 ha dydžio, Į rytus nuo sodybų.

Lanka – pieva. Juodžemis, apie 2 ha dydžio. Prie Garmiškės kaimo.

Linkupievis – pieva. Smėlėta žemė, apie 2 ha dydžio. Valakupievyje.

Nendrynas – pieva. Smėlėta žemė, apaugus nendrėmis. Apie 0,5 ha dydžio. Dalis Valakupievio.

Nemunas – upė. Teka vakarine ir rytine Dabintos kaimo puse.

Ožių revelis – upelis. Teka kaimo laukais ir įteka į valstybinį mišką. Teka tik smarkiai palijus. Vasarą išdžiūsta.

Prūdas – raistas. Šlapia bala, durpės. Apie 0,5 ha dydžio. Rytinėje kaimo dalyje, prie valdžios miško.

Sriuba – dirbama žemė. Priesmėlis, apie 32 ha dydžio. Prie Nemuno upės ir Kračkiemio kaimo, šiarinėje Dabintos kaimo pusėje.

Skrodžius – sausas revas.

Šilelis (Šilalis) – žemė, kurios viena dalis dirbama, kita - apaugus pušelėmis. Susisiekia su keliu, einančiu iš Kruonio į Kauną, ties keltu per Nemuną.

Valakupievis – pieva. Smėlėta žemė, apie 8 ha dydžio. Į rytus nuo Skrodžio už 400 m.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 76-77.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos