Dainava

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Dainava (Dajnowo) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte des westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).

Dainava, kaimas Paparčių seniūnijoje, 4 km į pietus nuo Paparčių, 17 km į rytus nuo Kaišiadorių. Čia į Žiežmaros upelį įteka Dainavėlės ir Lapojos (Švento Jono) upeliai. 1935 m. Lietuvos žemės vardyne minimas per išparceliuoto dvaro ir mokyklai skirtos žemės sklypą į Žiežmarą tekantis upelis (šaltinis) Žerstva. Pietuose plyti Dainavos miškas.

Turinys

Istorija

Archeologas P. Tarasenka 1928 m. minėjo čia esant senkapį. 1559 m. Dainavos ir Senkevičių (dabar - Senkonių kaimas, Žaslių seniūnija) savininkas buvo totorius Senka, kurio vardas paminėtas 1565 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pašauktinių sąraše. Vienas iš Senkos sūnų, vardu Kulzimanas, buvo Dainovskių giminės pradininkas. 1590 m. Bekštonių kuopinio susirinkimo centrui priskirti totorių dvarai Dainavoje bei maršalo Tolvaišos Dainavos dvaras. Vienas iš minimų totorių dvarų priklausė Aklevičių giminei, kurios atstovas Kil-Daulečius 1631 m. paminėtas kaip vienas iš Dainavos savininkų. 1775 m. Dainavos dvaras su 21 sodyba priklausė dvarininkui Senkovskiui. 1777 m. paminėtas čia buvęs vandens malūnas, o 1795 m. - ir karčema, kurioje gyveno 5 asmenų žydo Č. Zelmanovičiaus šeima. Ši karčema priklausė Sankovskai. 1830 m. minimos trys gyvenvietės tokiu pavadinimu: dvaras su 1 sodyba, 27 gyventojais katalikais, priklausęs Sankovskiams, taip pat šiam dvarui priklausęs kaimas su 9 sodybomis, 106 gyventojais katalikais bei bajorkaimis su 24 sodybomis ir 163 gyventojais katalikais. 1853 m. Dainavos kaime buvo 15 sodybų, 109 gyventojai katalikai, Dainavos viensėdyje - 30 gyventojų katalikų. 1850 m. Dainavos dvaras priklausė Salkovskiui, 1859 m. - dvarininkei Žilinskai iš Siručių giminės (buvusio Trakų maršalkos žmonai). Tuo metu ji Mogiliovo arkivyskupo prašė atnaujinti Dainavos koplyčioje pamaldas Paparčių dominikonų vienuolyno lėšomis, pridurdama, kad „ši koplyčia egzistavo nuo senų laikų”. Leidimas buvo gautas. 1880 m. Dainavos dvaras, kur buvo verčiamasi daržininkyste ir bitininkyste, priklausė Salomėjai Skaržinskai iš Žilinskių giminės. Tais pačiais metais minimi ir du Dainavos kaimai. 1880 apie koplyčią buvo rašoma jau būtuoju laiku. 1897 m. minimas Dainavoje buvęs dvaras (20 gyventojų ir 844 dešimtinės žemės, priklausė Skaržinskiui) ir kaimas (175 gyventojai ir 177 dešimtinės žemės). Didelę įtaką gyventojų tautiniam sąmonėjimui darė Žaslių parapijos klebonas kunigas Kazimieras Kibelis. 1898 m. žaslietis R. Borovskis caro žandarams paliudijo, kad „anksčiau Buivūnų ir Dainavos kaimų gyventojai kalbėję baltarusiškai, o dabar, kun. Kazimiero Kibelio paveikti, šneką lietuviškai”. 1925 m. buvo nusavintas ir išparceliuotas M. Šumkauskienei priklausęs 389,47 ha Dainavos dvaras su Bernardinkos ūkiu ir Galviškių palivarku. Dvarininkei palikta 81,84 ha žemės. Dalis dvaro žemių skirta ir savanoriams, nes 1935 m. Lietuvos žemės vardyne užrašytas Dainavoje buvęs 12 ha žemės sklypas, vadintas Drabado Majoro sklypu: „Žemė gauta iš dvaro kaipo savanoriui”. Dainavos kaimas (270,89 ha žemės) į vienkiemius išskirstytas 1938 m. Tuo metu didžiausio sklypo (15,45 ha) kaime savininkas buvo A. Šiškauskas. Dažniausia Malinausko pavardė. 1931 m. Dainavos kaime buvo 38 sodybos ir 296,96 ha, dvare - 28 sodybos ir 297,92 ha žemės. Tarpukario laikotarpiu gyventojų skaičius keitėsi taip: Dainavos kaime 1923 m. - 35 sodybos, 192 gyventojai, 1927 m. - 40 katalikų šeimų (iš viso 196 gyventojai katalikai), 1937 m. - 219 gyventojų katalikų; Dainavos dvare 1923 m. - 1 sodyba, 97 gyventojai, 1927 m. - 17 katalikų šeimų (78 gyventojai katalikai), 1937 m. - 26 gyventojai katalikai; 1923 m. Dainavos viensėdijoje - 4 sodybos, 19 gyventojų, 1927 m. - 12 asmenų katalikų Dzedulionių šeima, 1937 - 89 gyventojai katalikai. 1940 m. nacionalizuota dvarininkei M. Šumkauskienei (gimusia 1876 m.) priklausiusi Dainavos dvaro žemė (iš viso 106,84 ha), o ji su dukra Sofija (gimusia 1919 m.) 1941 m. birželio 14 d. ištremtos į Sibirą, kur ir mirė. Prasidėjus karui, Žasliuose lietuvių sukilėliai susekė keliolika besislapstančių Raudonosios armijos karių, kuriuos išdavė vokiečiams, o šie raudonarmiečius sušaudė netoli Dainavos, miške. Antrojo pasaulinio karo metu gyventojai M. Savickienė, V. Daknevičius, K. Račkauskas M. Petkevičius ir kiti slėpė sovietinį karius – vyresnįjį leitenantą Ivaną Berezniakovą, eilinius V. Zaporožecą, P. Frolovą, pabėgusius iš vokiečių nelaisvės. P. Frolovas biuvo nušautas slapstymosi metu, kiti du 1942 m. išėjo pas Rūdninkų girios sovietinius partizanus. 1945 m. kaimo apylinkėse veikė B. Marcinkevičiaus (slapyvardis Uosis) vadovaujamas 8-10 partizanų būrys. Tais metais legalizavosi dainaviškis partizanas K. Šeškauskas (slapyvardis Šaknis), gimęs 1926 m. Yra žinoma, kad partizanams padėdavo ir juos remdavo gyventoja N. Malūnavičienė. 1946 m. devyneriems metams įkalintas V. Malinauskas. 1951 m. į Sibirą ištremta 7 asmenų Malinauskų šeima. 1947 kaime buvo 44 sodybos, 216 gyventojų, dvare - 9 sodybos, 45 gyventojai. 1959 m. - kaime 211 gyventojų. 1985 m. veikė aštuonmetė mokykla, biblioteka (įkurta 1947 m.), felčerių ir akušerių punktas, Paparčių kolūkio Dainavos remonto dirbtuvės bei gyvulių fermos, parduotuvė. 1910 m. B. Malinausko name įkurta nelegali mokykla. Mokinių tėvai patys samdė mokytoją (pirmoji mokytoja buvo J. Gurskienė), kuriai per metus mokėdavo 3 rublius algos. Ją maitindavo mokinių tėvai. Tuo pat metu dvaro savininkė Skaržinska valstiečių vaikus mokė lenkiškai, už tai neimdama jokio mokesčio, dėl to valstiečiai mielai sutikdavo leisti savo vaikus mokytis lenkiškai. 1922 m. įkurta pradinė mokykla (iki 1952 m. pradinė, 1952-1962 m. septynmetė, vėliau aštuonmetė). 1932-1933 mokslo metais mokykloje mokėsi 49 mokiniai, 1943 m. - 85 mokiniai. Iš jų antrus metus kursą kartojo 31, trečius - 15 mokinių. Tuo metu mokyklos nelankė 20 mokyklinio amžiaus vaikų. Priežastys nurodytos tokios: „Neturi apsiavimo, apsivilkimo, kai kurie sulenkėję lietuviai neleidžia savo vaikų į mokyklą”. 1949 m. pradinėje mokykloje mokėsi 76 mokiniai. Direktoriaus pareigas ėjo B. Čėsna. Pamokas vedė mokytojas J. Greska. Mokykla dirbo dviejomis pamainomis. Pagal mokyklų inspektoriaus Stasio Tijūnaičio ataskaitą, 1949 m. joje pionierių dar nebuvo. 2000 m. gegužę mokykloje mokėsi 39 mokiniai. 2000 m. buvo 104 sodybos, 202 gyventojai. Dvaras sunaikintas, jo vietoje - fermos. Išlikę keli seni medžiai ir tvenkinys. Yra mokykla ir parduotuvė.

Dainavoje paskutinius savo gyvenimo metus praleido Dionizas Skaržinskis (1820-1903). Susiję jo ir brolio Anupro likimai. Abu broliai kartu mokėsi Seinuose, vėliau - Karaliaučiuje; 1847 m. už antivalstybinę veiklą kartu areštuoti ir įkalinti Vilniaus dominikonų vienuolyne. Vėliau perkelti kalėti į Varšuvos citadelę, kur išbuvo 6 metus. Po to ištremti sunkiesiems darbams į Sibirą. Abu broliai į Lietuvą grįžo 1859 m. D. Skaržinskis vedė J. Orlovską ir apsigyveno Kauno priemiestyje Aleksote (Suvalkų gubernija). Buvo Kredito draugijos patarėju ir Varšuvos žemės ūkio draugijos nariu; draugijoje pasisakydavo už skubų valstiečių atleidimą nuo baudžiavos. Prieš sukilimą prasidėjusių manifestacijų metu išvyko į užsienį ir dalyvavo emigrantų organizacijų veikloje; dėl to jam nebuvo leista grįžti į Lietuvą. Kurį laiką gyveno Paryžiuje, vėliau Heidelberge studijavo teisės pagrindus. Pagaliau apsigyveno Krokuvoje ir užsiėmė bankininkyste. Kadangi ši veikla neatitiko jo charakterio būdo, prieš 1890 m. grįžo į Lietuvą ir apsigyveno giminės dvare Dainavoje. Ten ir mirė. Tikriausiai palaidotas Paparčių kapinėse. Apie jį savo atsiminimuose, išleistuose 1913 m. Vilniuje, yra užsiminęs publicistas, visuomenės ir politikos veikėjas, 1863 m. sukilimo dalyvis J. Geištoras (1827-1892).

Vietovardžiai

Dainavos pradžios mokyklos mokytoja Apolionija Plikšnienė 1935 m. lapkričio mėnesį užrašė Dainavos dvaro vietovardžius. Pateikėjas - Jonas Malinauskas, gimęs Žaslių valsčiuje.

Dainavos dvaras – dvaras. Žemė prie juodžemio ir molio. 25 ha miško ir 81 ha dirbamos žemės. „Į tą dvarą žmonės ėjo baudžiavą”.

Drabodo Majoro sklypas – žemės sklypas. Žemė prie molio. 12 ha dydžio. „Žemė gauta iš dvaro kaipo savanoriui”.

Ževstva – upelis (šaltinis). Išteka iš mokyklai duotos žemės ir įteka į Žiežmaros upę.

Dainavos pradžios mokyklos mokytoja Apolionija Plikšnienė 1935 m. lapkričio mėnesį užrašė Dainavos kaimo vietovardžius. Pateikėjai - Jonas Malinauskas ir Antanas Šiškauskas, abu gimę tame Dainavos kaime.

Dainava – kaimas. 800 m ilgio, 34 kiemai. „Kaimas ėjo baudžiavą Dainavos dvare”.

Dainovsčizna – dirbama žemė. Žemė prie molio. 3 ha dydžio. Dainavos kaimo laukų pietuose. „Žmonės pasakoja, kad toje vietoje yra gyvenę Dainauskai ir nuo jų ir vieta vardą gavusi”.

Gudiškiai (vietos tarme Gudziški) – laukas. Žemė prie molio, 10 ha dydžio. Dainavos kaimo laukų pietryčiuose.

Jurgeliškis (vietos tarme Jurgeliški) – pieva. Žemė prie juodžemio ir pelkėta. 4 ha dydžio. Dainavos kaimo laukų pietuose.

Natokai – pieva. Drėgnas juodžemis. 2 ha dydžio. Dainavos kaimo laukų pietuose.

Paukščiai – kalnelis. Prie smėlio, 8 m aukščio. Į pietvakarius nuo Stuckogojo eglyno.

Paraisčiai – pelkės. Durpynas, 1 ha dydžio. Dainavos laukų pietryčiuose.

Pakurniškės (vietos tarme Pakurniški) – pieva ir dirbama žemė. 20 ha dydžio. Dainavos kaimo laukų šiaurės vakaruose.

Sverscekolė – laukas. Priesmėlis, 4 ha dydžio. Dainavos kaimo laukų rytuose, ribojasi su Vareikonių kaimu.

Tatarka – dirbama žemė, pieva ir bala. Žemė įvairių rūšių.

Zasiekai – kalnas. Žvyras, aukštis - 12 m. „Čia yra iškasama žmonių kaulų nuo Francuzų laikų”.

Žiežmara – upelis. „Išteka iš Straipunų lauke esančių šaltin., įteka į Nerį ties Niauriškiais. Upelis neišdžiūsta, dugnas smėlio”.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 179-180.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos