Darsūniškio herbas

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Darsūniškio herbas iš 1791 m. privilegijos (Lietuvos Metrika, kn. 556, l. 15).
Darsūniškio Šv. Agotos vartai-koplytėlė su Darsūniškio herbu. 2014 m. V. Budvyčio nuotr.

Darsūniškio herbas – jame pavaizduotas šv. Kazimieras su mitra ant galvos, purpuriniu apsiaustu, papuoštu šermuonėlių kailiais. Karalaitis išskėstomis rankomis – dešinėje lelija, kairėje – kryžius.

Istorija

Šventasis Kazimieras (gimė 1458 m. spalio 3 d. Krokuvoje, karališkojoje Vavelio pilyje; mirė 1484 m. kovo 4 d. Gardine) – lietuvių šventasis, dangiškasis Lietuvos globėjas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dinastas ir paveldėtinis pretendetas į lietuvių sostą (potencialus kandidatas į Lenkijos sostą).

Tėvai – Kazimieras IV Jogailaitis ir jo žmona Elžbieta. Antras sūnus šeimoje. Lietuvos suvereno Vladislovo Jogailos Gediminaičio, savo paveldėtinės valstybės krikštytojo, anūkas. Kunigaikštis Kazimieras gyveno labai dorai, užsidaręs karaliaus rūmuose. Nuo pat mažumės garsėjo pamaldumu. Taip pat nesišalino ir valstybės reikalų, bet veikiau iš pagarbos tėvui. Dažnai ryte jį rasdavo prie užrakintų bažnyčios durų. Galiausiai, susirgęs džiova pakeliui į Lietuvą (pagal kitus šaltinius – Krokuvą), 1484 m. kovo 4 d. mirė Gardine. Palaidotas Vilniaus katedroje.

Šv. Kazimiero garbinimo tradicijos formavimasis, be vis labiau plintančio Švč. M. Marijos kulto, tapo ryškiausiu Lietuvos krikščionėjimo simboliu. Jau XVI a. pr. popiežiaus nuncijus atkreipė dėmesį į karalaičio Kazimiero garbinimą Vilniaus apylinkėse. Tuo laiku šv. Kazimiero kultas pamažu ėmė išstumti Lenkijos globėjo šv. Stanislovo kultą. Kazimieras buvo pradėtas vadinti šventuoju, kai imta tikėti, jog jis išgelbėjęs Lietuvą karuose su Maskva: 1518 m. padėjęs Lietuvos kariuomenei įveikti priešą prie Polocko, o 1519 m. – laimėti mūšį prie Dauguvos. Ir nors Kazimiero kanonizacijos procesas užtruko (Šv. Sostas paskelbė jį šventuoju 1602 m.), jo kultas XVI a. I p. liudijo, jog Lietuvoje jau susiformavo stipri, Vakarų Europos krikščionybės sampratai prilygstanti religinė savimonė. Tai aiškiai liudija ir miestų heraldika.

Hagiografiniai (bažnytiniai) simboliai miestų herbuose tiek kaimyniniuose kraštuose, tiek Lietuvoje atsirado anksčiausiai ir išliko per visą laikotarpį. Jau seniausiame Vilniaus miesto antspaude, kuris turėjo atsirasti apie 1387 m., vaizduojamas šv. Kristoforas. Nuo XV–XVI a. žinomi šv. Jono Krikštytojo, šv. Jokūbo, šv. Mikalojaus, Kristaus kančios, riterių simbolio – kryžiaus, Švč. Mergelės Marijos, Kristaus, šv. Onos, arkangelo Mykolo, o nuo XVII – šv. Kazimiero atvaizdai.

LDK miestų heraldikoje parenkant religinę simboliką svarbų vaidmenį vaidino politinė ideologinė situacija, valstybės globėjai, kartais net konkretūs įvykiai. Nemažai įtakos turėjo ir asmenvardžiai. Paskutinysis Lenkijos–Lietuvos valdovas Stanislovas Augustas Ketverių metų seimo laikotarpiu Puniai, Telšiams ir Žiežmariams leido naudoti savo šventąjį globėją šv. Stanislovą. 1791–1792 m. Kvėdarnos, Nemunaičio ir Darsūniškio herbuose pavaizduotas šv. Kazimieras sietinas su Kazimiero Nestoro Sapiegos vardu. Jis iš Lietuvos pusės buvo išrinktas Ketverių metų seimo maršalu, priėmusiu labai svarbų miestams ir miesteliams įstatymą.

Taigi, 1791 m. gruodžio 7 d. Darsūniškis gavo privilegiją, kuria patvirtintos laisvojo miesto Magdeburgo teisės, kurias miestelis jau kažkada buvo turėjęs. Nustatytos miestelio ribos, gyventojai atleisti nuo baudžiavos, jiems leista laisvai kirsti mišką miestelio statybai. Taip pat buvo patvirtintas Darsūniškio herbas: jame pavaizduotas šv. Kazimieras su mitra ant galvos, purpuriniu apsiaustu, papuoštu šermuonėlių kailiais. Karalaitis išskėstomis rankomis – dešinėje lelija, kairėje – kryžius.

Minimu laikotarpiu (1791–1794 m.) Darsūniškyje taip pat pastatytos koplytėlės-vartai ant dviejų pagrindinių kelių su Šv. Agotos (globėjos nuo gaisrų) ir Šv. Kazimiero skulptūrėlėmis, kurias anksčiau vietiniai gyventojai dar „aprengdavo“ drabužiais.

Literatūra

  • Rimša E. Heraldika: iš praeities į dabartį. Vilnius, 2004.
  • Bumblauskas A. Senosios Lietuvos istorija, 1009–1795. Vilnius, 2005.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos