Dijokiškės

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Dijokiškės ir apylinkės 1928 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.

Dijokiškės, kaimas Kruonio seniūnijoje, 3,5 km į vakarus nuo Kruonio, 19 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių. Rytuose siekia Gojaus mišką. Per Dijokiškes teka Valpė, Lapainios upelio intakas.

Turinys

Kaimo vardo kilmė

1601 m. minimi Bohdano Oginskio, kuriam priklausė Kruonio dvaras, kaimynai Jurevičiai ir Dijakovičiai - tai rodo vietovardį esant asmenvardinės kilmės.

Istorija

Dijokiškių kaimas paminėtas 1775 m. Kruonio dvaro inventoriuje - 3 sodybos, kuriose gyveno J. Kozakevičiaus, T. Ivanickio, M. Jankausko šeimos. 1795 m. jau buvo dvejos Dijokiškės - kaimas (2 sodybos, 26 gyventojai) ir užusienis (1 sodyba, 10 gyventojų). Dijokiškių kaimas su 172,23 dešimtinės žemės minimas 1848 m. valstybinio Kruonio dvaro inventoriuje. Kaime gyveno M. Tauro, S. Deliko, K. Lapinsko, P. Kozakevičiaus šeimos. Šalia buvusiame viensėdyje gyveno T. Rožanska. 1866 m. kaime - 4 sodybos, 54 gyventojai, 1897 m. - 76 gyventojai ir 106 dešimtinės žemės, 1923 m. - 14 sodybų ir 64 gyventojai. Kaimas su 114,84 ha žemės į vienkiemius išskirstytas 1930 m. Tuo metu didžiausio sklypo (22,24 ha) savininkai buvo Juozo Tauro vaikai.

1930 m. kaime susikūrė pogrindinė Komunistų partijos kuopelė. Vieni pirmųjų jos narių buvo S. Kazakevičius, Feliksas Dastikas, P. Lapinskas, P. Kazakevičius. 1937 m. kaime legaliai pradėjo veikti Laisvamanių etinės kultūros draugijos skyrius. 1939 m. šios draugijos bibliotekoje buvo apie 400 įvairių knygų. Biblioteka veikė iki 1940 m. Laisvamaniai suorganizavo 6 paskaitas, siekė kaime įkurti laisvamanių kapines, tačiau tam negavo žemės. 1940 m. Dijokiškių komunistas Feliksas Dastikas suorganizavo Kruonyje pirmąjį mitingą. Prie mitingo organizavimo prisidėjo ir P. Kazakevičius, vėliau išrinktas Kruonio valsčiaus žemės reformos pirmininku (Antrojo pasaulinio karo metais kalėjo Pravieniškėse). Iki 1940 m. kaime veikė mokykla. 1945 m. birželio 13 d. nušautas Dijokiškių gyventojas A. Morkūnas. 1948 m. kovo 16 d. nušautas Dijokiškių apylinkės tarybos pirmininkas J. Tauras (gimęs 1898 m. Dijokiškėse), pirmininku dirbęs nuo 1947 metų. 1949 m. ištremti 2 Mikalauskų šeimos asmenys. 1947 m. įkurtas kaimo klubas - skaitykla. 1972 m. birželį iškritusi ledų kruša sunaikino didelę dalį kaimo pasėlių. 1931 m. kaime - 13 sodybų, 112,34 ha žemės, 1937 m. - 72 gyventojai katalikai, 1944 m. - 80 gyventojų katalikų, 1947 m. - 21 sodyba, 93 gyventojai, 2000 m. - 13 sodybų, 21 gyventojas.

Dijokiškių kryžius

Dijokiškių kryžius, skirtas sovietinių karių nužudytų civilių žmonių atminimui. 2009 m. R. Gustaičio nuotr.

Kryžius yra greta kelio Kruonis - Darsūniškis. Jis skirtas 1941 m. birželio 26 d. sovietinių karių ties šiuo kaimu nužudytiems septyniems gyventojams.

1941 m. birželio mėn. prasidėjus karo veiksmams tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos ir priartėjus frontui, netolimo Lapainios kaimo gyventojai išbėgo į mišką slėptis. Aplink buvo pilna besitraukiančios sovietinės kariuomenės dalinių, nors visai šalia, už Nemuno, jau buvo nacistinės Vokietijos kariuomenės daliniai. Sovietiniai kariai, radę pasislėpusius žmones, nuo jų atskyrė moteris ir vaikus, o vyrus suėmė, palaikę juos partizanais. Vielomis jiems surišo rankas už nugaros ir nuvarė tolyn, pakeliui mušdami šautuvų buožėmis. Atvarę į nuošalią vietą Dijokiškių kaimo lauke, juos nukankino ir lavonus užkasė. Kai pasitraukus sovietiniams daliniams juos atkasė, tėvai negalėjo pažinti savo vaikų, žmonos – savo vyrų. Tapatybę nustatė tik iš drabužių, kurių tik skutai buvo likę. Tą dieną buvo nukankinti Lapainios kaimo gyventojai – broliai Juozas ir Vytautas Batučiai, Pranas Maciulevičius, Aleksandras Morkūnas, Pranas Morkūnas ir du su jais kartu buvę darbininkai iš Kauno – Bronius Sirtautas ir Feliksas Tokarskis. Jų nužudymo vietoje dar karo metais buvo pastatytas kryžius su lentelėje parašytomis visų nužudytųjų pavardėmis. Po karo kryžius buvo nugriautas, Atgimimo metu atstatytas, tik kitoje vietoje – arčiau kelio.

Vietovardžiai

Kruonio pradžios mokyklos mokytoja Stasė Sodonienė 1936 m. vasario - kovo mėnesiais užrašė Dijokiškių kaimo vietovardžius.

Bala – pieva. Lygi, šlapia, apie 0,25 ha dydžio. Į vakarus nuo kaimo.

Kunigiškė – sklypas. Molis, šlynas, nuolaidi lyguma. Apie 7,5 ha dydžio. 1/3 km į vakarus nuo kaimo. „Pasakojama, kad gyvenęs kunigas”.

Tarpukelė – pieva. Lygi, klampi. Apie 1 ha dydžio. Kaimo vakaruose. „Vidury raistelis - rytuose, vakaruose griovis”.

Valpė – upelis. Apie 1 km ilgio. Teka per kaimą. Ties Meškučiais įteka į Lapainią.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 80;
  • Kruonis A. Septynių kankinių kryžius // Savaitė, 1944, Nr. 14, p. 215.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos