Domeikiemis

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kristaus, nešančio kryžių skulptūra Domeikiemio koplytėlėje. 2007 m. R. Gustaičio nuotr.
Paminklas visiems mirusiems Domeikiemio kapinėse. 2009 m. R. Gustaičio nuotr.
Antkapinis paminklas Domeikiemio kapinėse. 2009 m. R. Gustaičio nuotr.
Kryžius Domeikiemyje. 2007 m. R. Gustaičio nuotr.

Domeikiemis, kaimas Kruonio seniūnijoje, 9 km į pietus nuo Kruonio, 23 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių. Yra Šepečio ežeras (dar vadinamas Domeikiemio ežeru).

Yra 2 vietinės reikšmės dailės paminklai: koplytėlė prie medžio su Nukryžiuotojo ir liūdinčių moterų skulptūrėle (pastatyta 1910 m.; šiuo metu dingusi); kita koplytėlė (pastatyta 1911 m.) - mūrinė, su ornamentuotu kryželiu ir medine aplaužyta Kristaus, nešančio kryžių, skulptūrėle. Anksčiau koplytėlėje buvo Jono Nepomuko skulptūrėlė (1974 m. jos jau nebebuvo). Kaime yra du dideli akmenys. Pirmojo akmens ilgis 2,5 m, plotis - 2,0 m, aukštis - 1,5 m. Riedulys netaisyklingos trikampio formos. Antrasis akmuo stačiakampio formos. Aukštis - 0,8 m, plotis - 1,5 m, ilgis - 2,3 m. Abu akmenys skelbtini saugotinais.

Turinys

Istorija

Domeikiemis minimas 1755 m. Kalvių parapijos krikšto metrikų registracijos knygoje. 1866 m. Domeikiemio kaime - 13 sodybų, 152 gyventojai. Iki 1863 m. sukilimo kaimas priklausė Orvidams, Plytninkų dvaro savininkams. 1897 m. - 159 gyventojai ir 216 dešimtinių žemės, 1923 m. - 38 sodybos, 214 gyventojų. Kaimas su 281,37 ha žemės į vienkiemius išskirstytas 1924 m.. Didžiausio sklypo (20,41 ha) savininkas - Ignas Kaluževičius, Miko. Kaime paplitusios Ramoškos, Kaluževičiaus pavardės. 1941 m., ketvirtą karo dieną, 13 sovietinių karių per 300 m nuo Domeikiemio pateko į vokiečių pasalą. 6 rusai prasiveržė iš apsupimo žiedo, o 7 paimti į nelaisvę ir sušaudyti prie A. Miliausko kluono. Ten ir palaidoti. 1946 m. žuvusiųjų palaikai perkelti į Kruonio kapines, o vėliau - į Žiežmarių karių kapus. 1947 m. spalio 28 d. nušautas Domeikiemio gyventojas miškininkas V. Kabašinskas (gimęs 1915 m.). Palaidotas Domeikiemio kapinėse. 1946 m. įkalintas K. Janavičius, 1953 m. - A. Bendoravičiūtė-Germanavičienė. Nuo 1916 m. veikė pradžios mokykla, nuo 1947 m. - biblioteka. 1931 m. kaime - 42 sodybos ir 307,83 ha žemės, 1947 m. - 47 sodybos, 190 gyventojų, 1959 m. - 176 gyventojai, 2000 m. - 33 sodybos, 58 gyventojai. 1950 m. gegužės 6 d. kaime gimė poetė Elena Ramoškaitė-Dekaminavičienė. Išleido 4 poezijos knygas: „Ir liksi atminty“, „Miegok, mažyti“, „Gaidžio ašaros“ ir „Ką slepia tyla“. Gyvena Kazlų Rūdoje. 1994 m. priimta į Lietuvos kaimo rašytojų sąjungą. Daugiausia rašo vaikams. 1999 m. apie savo gimtąjį kaimą ji rašė: „Domeikiemis buvęs didelis kaimas. Gyvenvietė ir pavienės sodybos. Čia buvo pradžios mokykla, biblioteka, parduotuvė, kino salė. Kai įsteigė kolūkį, pavadintą „Pirmoji vaga“, po to - „Domeikiemis“, o sujungus tapo „Laisve“ - taip iki jo subyrėjimo. Kaime gyveno daug šeimų. Ramoškų buvo 13. Melkūnai, Kaluževičiai, Šriupša, kitokios pavardės. Žmonės turėjo ir pravardžių. Ypač daug jų turėjo Ramoškos. Baltraus šeima, Kubo Miko, Vilko Kazio, Juozo, Adomas arba Vilko Adomas, Jurgio ir Juozo Kazys, Morkišono Adomas, Kriaučiuvienės Kastantas, Karusės Šimo Jonas, Bekelnio Jonas ir dar daug kitokių pravardžių turėjo žmonės. Jie visai nepyko. Vienas kitą skyrė pravardėmis. Žinojo, kaip ką vadina, nes pagal vienodas pavardes sunku buvo suprasti, apie kurį Ramošką ar Melkūną kalba. Puikūs žmonės gyveno Domeikiemyje“.

Vietovardžiai

Vilūnų pradžios mokyklos mokytoja Elena Sasnauskaitė 1935 m. lapkričio mėnesį užrašė Domeikiemio kaimo vietovardžius. Pateikėjai - Vincas Zykus, gimęs Gegužinės kaime ir Alfonsas Melkūnas, gimęs Domeikiemio kaime.

Asiuklė – pieva. Apie 0,5 ha dydžio, tęsiasi iš šiaurės į pietus.

Aukštaisių pieva – pieva. Apie 1/8 ha dydžio.

Berkaus kromelis – pieva. Apie 0,25 ha dydžio.

Bumbliaraistis – pieva. Apie 3-4 ha dydžio. Tęsiasi iš vakarų į rytus.

Dukurniškių pieva – pieva. Apie 1 ha dydžio. Siekia Sodų kaimą.

Ilgasis durpynas (Ilgaisis durpynas) – pieva. Apie 1 ha dydžio. Tęsiasi iš pietų į šiaurę.

Kelmijų pieva – pieva. Apie 3 ha dydžio.

Moškaraistis – pieva. Apie 2 ha dydžio. Tęsiasi į vakarus ir rytus.

Paežerės – pieva. Apie 1 ha dydžio. Prie pat Domeikiemio ežero.

Pakapinys – pieva. Apie 1,5 ha dydžio. Prie pat kaimo kapų.

Pakapinys – kalnelis. Smėlis ir žvyras. „Matosi 30-40 klm. atst.”.

Pasodžiaukys (Pasodžiaukis) – pieva. Įdubusi vieta, pelkėta. 1,5 ha dydžio.

Paduobis – pieva. Apie 2 ha dydžio. Tęsiasi iš pietų į vakarus.

Šulnelis – revas. Giliausia vieta - 4 m. Juo upelis teka iš Steponiškių kaimo ežero į Kalvių ežerą.

Šepetys – ežeras. „Mergina ganiusi gyvulius ir šukavusi plaukus su šepečiu. Tuo tarpu pakilęs vėjas. Jai šepetys iškritęs iš rankų. Šią vietą apipylęs vandeniu. Nuo to vardas kilęs Šepetys”.

Šleikiškis – revas. 4x5 m dydžio. Prie Sodų kaimo ribos.

Teledninkai – pieva. Tęsiasi iš pietų į šiaurę.

Žibiškės – revas. Žvirgždas, akmenys.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 81.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos