Dovainonių, Kapitoniškių pilkapynas I

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Dovainonių, Kapitoniškių pilkapyno I vaizdas 1952 m. J. Petrulio nuotr. (Kurila, Kurilienė, 2011, p. 104)
Dovainonių, Kapitoniškių pilkapynas I. 2007 m. A. Kurilienės nuotr.
Dovainonių, Kapitoniškių pilkapyno I teritorijos vaizdas 2010 m. po praūžusios audros iškirtus mišką ir išvežus medieną. 2010 m. A. Kurilienės nuotr.
Dovainonių, Kapitoniškių pilkapyno I situacijos planas. 2010 m. L. Kurilos, A. Kurilienės brėž.
1932 m. tiriamas Dovainonių Kapitoniškių pilkapyno I pilkapis Nr. 5(?). Dešinėje prof. E. Volteris (Puzinas, 1932, p. 828)

Dešiniajame Kauno marių krante, į pietus ir vakarus nuo Dovainonių kaimo, Rumšiškių miške šiuo metu yra penkios pilkapių grupės. Šie pilkapiai, matyt, yra iki mūsų dienų išlikusi Dovainonių I kaimo vardu vadinto pilkapyno dalis. Šiuo metu pilkapių grupės saugomos kaip atskiri paminklai – Dovainonių, Kapitoniškių I, II, III, IV ir V pilkapynai. Jie sudaro tarsi apie 800 m ilgio šiaurės, šiaurės rytų – pietų, pietryčių kryptimi ištęstą pilkapių masyvą.

Dovainonių, Kapitoniškių pilkapynas I yra Rumšiškių seniūnijoje, 1 km į šiaurės vakarus nuo Rumšiškių–Jiezno kelio tilto per Uolės upelį, 0,6 km į pietvakarius nuo šio kelio, 0,2 km į šiaurės rytus nuo Kauno marių, Rumšiškių miške, 374 kvartalo šiaurės rytiniame pakraštyje.

Pilkapynas užima maždaug 60x30 m dydžio vakarų – rytų kryptimi ištęstą plotą. Šioje pilkapių grupėje yra 6 sampilai. Dar 3 yra abejotini - labai suplokštėję ar suardyti (?). Sampilai vienas nuo kito nutolę 2,5–8 m atstumu. Pilkapiai yra 3,5–9,5 m skersmens ir 0,2–1,5 m aukščio.

Iki mūsų dienų gerai išlikę yra trys pilkapiai. Kiti sampilai yra stipriai apardyti: per vieną pilkapį iškastas griovys, keturių sampilų pakraščiai yra nukasti. Pilkapyno teritorijoje taip pat yra iškasta daug duobių.

Pilkapynas yra kultūros paminklas.


Turinys

Tyrinėjimai

Pirmą kartą Dovainonių I kaimo pilkapius aprašė F. Pokrovskis. Jis mini, kad už 3 varstų (3,2 km) nuo Rumšiškių, netoli Kauno–Gardino kelio, valstiečio Procharo Pustelnikovo žemėje buvo 35 (1891–1893 m. duomenimis) ar 32 (1899 m. duomenimis) pilkapiai. Taip pat mini ir pilkapiuose aptikta smulkių (degintinių?) kaulus ir geležinius dirbinius. F. Pokrovskis mini buvus ir kitą 30-ies pilkapių grupę. Tačiau neaišku, ar F. Pokrovskio minimi pilkapynai iš tiesų buvo du atskiri paminklai, ar buvo supainioti gretimi Dovainonių kaimai (turėti omenyje Dovainonyse II kaime buvę pilkapiai?), ar neteisingai suprasta iš skirtingų šaltinių surinkta informacija apie vieną pilkapyną.

1908 m. vietovę aplankė ir tam tikrus kasimo darbus vykdė T. Daugirdas. Įdomu tai, kad pilkapių jis net nemini, o paminklą laiko kapinynu.

Kiek aiškesni duomenys apie šią pilkapių grupę pateikti tarpukariu. 1932 m. E. Volteris nurodo, kad į šiaurės vakarus nuo J. Pustelnykovo sodybos buvo 10 pilkapių. Minima, kad ariamame lauke tarp šios ir antros grupės dar buvo matoma suardytų pilkapių liekanų. Tą pačią informaciją pateikė ir J. Puzinas. Tuo tarpu K. Engelis nurodė II grupėje buvus 15 pilkapių. Be to, suartame lauke į R nuo I ir į Š nuo II pilkapių grupės jis pastebėjo degintinių kaulų, kuriuos palaikė plokštinio kapinyno liekanomis.

1932 m. šioje grupėje E. Volteris kartu su J. Puzinu ir K. Engeliu ištyrė 2 pilkapius, kurių viename buvo aptiktas simbolinis žirgo kapas, o kitame, jau iki tyrimų stipriai suardytame pilkapyje, nieko nerasta.

Pilkapynas žvalgytas ir vėliau. 1935 m. jį aplankė - V. Pryšmantas, 1952 m. - J. Petrulis, 1953 ir 1971 m. - A. Tautavičius, 1977 m. - M. Černiauskas.


Laidosena

Tyrimų metu buvo pilkapyje Nr. 5 rastas simbolinis žirgo kapas. Pilkapio pagrinde buvo gausu anglių ir degėsių, jo centre buvo rastas geležinis apdegęs pjautuvas (be žirgo palaikų), dvi keramikos šukės.

Tai būdingas Rytų Lietuvai žirgo kapas, kai pilkapiai su žirgų kapais sudaro atskirus pilkapynus ar jų dalis.

1908 m. T. Daugirdo ištirti 2 degintiniai kapai tarp I ir II pilkapių grupių rodo, kad netoliese būta ir pilkapių su žmonių kapais (ar plokštinio kapinyno?).


Pilkapiai datuojami I tūkstantmečio pabaiga – II tūkstantmečio pradžia.


Šaltiniai

  • Černiauskas M. Kaišiadorių rajono 1977 m. archeologijos paminklų kartografavimo ekspedicijos ataskaita. 1977. KPCA. F. 27. Ap. 1. B. 61, p. 8.
  • Lukševičius K. Kaišiadorių rajono, Rumšiškių apylinkės, Dovainonių pirmieji pilkapiai. Dovainonys, 1969. KšMA, B. neinv.
  • Puzinas J. Dovainonių kapinyno tyrinėjimų piešiniai ir užrašai. VDKM ASA. Nr. 437.

Rumšiškės. 1989. KšMA. B. 158, p. 26.

  • Tautavičius A. 1971 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita (duomenys apie Kėdainių, Jonavos, Kauno, Kaišiadorių, Prienų, Alytaus, Trakų, Švenčionių, Raseinių ir Vilniaus rajonų archeologinius paminklus). 1971. LIIR. B. 313, p. 29.
  • Untersuchungen vorgeschichtlicher Fundplätze und Ausgrabung eines Hügelgrabes bei Dovainonys, Ksp. Rumšiškės. Herder-Institut Marburg. DSHI 100 Engel. B. 195. L. 8–12.
  • Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPCA. F. 1. Ap. 1. B. 25, p. 258–275.
  • Volteris E. 1932 mt. Prof. E. Volterio vadovautų archeologinių tyrinėjimų apyskaita. Pranešimai apie archeologines vietoves ir radinius. LNB. RKRS. F. 17-301. L. 11–13.


Literatūra

  • Didžiojoje Lietuvoje atrastos labai vertingos senovės liekanos, B1 // Lietuvos keleivis. Klaipėda, 1932, rugpjūčio 21, p. 1.
  • Iškasenos Dovainonyse // Lietuvos aidas. 1932, rugpjūčio 22, p. 6.
  • Kas randama pilkapiuose // Mūsų rytojus. 1932, rugsėjo 2, p. 6.
  • Kulikauskas P., Kulikauskienė R., Tautavičius A. Lietuvos archeologijos bruožai. Vilnius, 1961, p. 556.
  • Kurila L., Kurilienė A. Tyrinėjimai Dovainonyse // Lietuvos archeologija, T. 37. Vilnius, 2011, p. 87-152.
  • Kurilienė A. Kaišiadorių rajono archeologijos sąvadas. Kaišiadorys, 2009, p. 170-172.
  • Lietuvoje vėl rasta svarbių senovės liekanų // Lietuvos keleivis. Klaipėda, 1932, rugpjūčio 28, p. 2.
  • Lietuvos TSR archeologijos atlasas, T. III. I–XII a. pilkapynai ir senkapiai. Vilnius, 1977, p. 34.
  • Lietuvos TSR archeologijos atlasas, T. IV. I–XIII a. radiniai. Vilnius, 1977, p. 121.
  • Pautienius J. Atkastas V–VIII amž. pilkapis // Lietuvos aidas. 1932, rugpjūčio 22, p. 3.
  • Pautienius J. Prof. Volterio ekspedicijos nauji atradimai // Lietuvos aidas. 1932, rugpjūčio 31, p. 4.
  • Prof. Volterio ekspedicija ieško Marienverderio salos. Dovainonių pilkapių kasinėjimas užbaigtas // Lietuvos žinios. 1932, rugsėjo 2, p. 4.
  • Prof. Volterio ekspedicija vėl surado eilę istorinių liekanų // Dienos žinios. 1932, rugsėjo 27, p. 1.
  • Puzinas J. Pilkapių krašte // Bangos, Nr. 33. 1932, rugsėjo 2, p. 827–828.
  • Rado įdomių senienų // Lietuvos ūkininkas, Nr. 35. 1932, p. 2.
  • Sensacingi prof. Volterio atradimai Rumšiškių v., Dovainonių kaime, iš 5–8 amžiaus // Dienos naujienos. 1932, rugpjūčio 20, p. 1.
  • Surasta tikroji Marienverderio sala? Prof. Volterio ekspedicija Dovainonyse. Senas Rumšiškietis // Lietuvos žinios. 1932, rugpjūčio 30, p. 3.
  • Tarasenka P. Lietuvos archeologijos medžiaga. Kaunas, 1928, p. 122.
  • Ž-kas J. Nauji archeologijos atradimai // Trimitas, Nr. 38. Kaunas, 1932, rugsėjo 15, p. 750.
  • Žmogus buvo laidojamas su turtu. Dar kai kas iš prof. Volterio radinių. Pradėti tyrinėjimai iš Lapių valsč. // Dienos naujienos. 1932, rugpjūčio 22, p. 1.
  • Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вилъна, 1899. C. 98.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos