Dovainonių, Kapitoniškių pilkapynas II

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Dovainonių, Kapitoniškių pilkapyno II pilkapis. 2006 m. A. Kurilienės nuotr.
Dovainonių, Kapitoniškių pilkapyno II vaizdas 2010 m. praūžus audrai ir kertant mišką. 2010 m. A. Kurilienės nuotr.
Dovainonių, Kapitoniškių pilkapyno II vaizdas 2010 m. iškirtus mišką ir išvežus medieną. 2010 m. A. Kurilienės nuotr.
Dovainonių, Kapitoniškių pilkapyno II situacijos planas. 2010 m. L. Kurilos, A. Kurilienės brėž.

Dešiniajame Kauno marių krante, į pietus ir vakarus nuo Dovainonių kaimo, Rumšiškių miške šiuo metu yra penkios pilkapių grupės. Šie pilkapiai, matyt, yra iki mūsų dienų išlikusi Dovainonių I kaimo vardu vadinto pilkapyno dalis. Šiuo metu pilkapių grupės saugomos kaip atskiri paminklai – Dovainonių, Kapitoniškių I, II, III, IV ir V pilkapynai. Jie sudaro tarsi apie 800 m ilgio šiaurės, šiaurės rytų – pietų, pietryčių kryptimi ištęstą pilkapių masyvą.


Dovainonių, Kapitoniškių pilkapynas II yra Rumšiškių seniūnijoje, 0,9 km į šiaurės vakarus nuo Rumšiškių–Jiezno kelio tilto per Uolės upelį, 0,55 km į pietvakarius nuo šio kelio, 0,25 km į šiaurės rytus nuo Kauno marių, Rumšiškių miške, 374 kvartalo šiaurės rytiniame pakraštyje.

Pilkapynas užima maždaug 65x30 m dydžio šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi ištęstą plotą. Šioje pilkapių grupėje yra 10 sampilų. Pilkapiai nutolę vienas nuo kito 1–16 m atstumu. Sampilai yra 5–8 m skersmens ir 0,3–1,5 m aukščio.

Šeši pilkapiai yra sveiki, kiti keturi – apardyti. Vieno sampilo šonas nukastas, kito – 2007 m. išvažinėtas keturratėmis transporto priemonėmis. Dviejų pilkapių pakraščiai pažeisti 2010 m. kertant mišką ir išvežant medieną.

Pilkapynas yra kultūros paminklas.


Turinys

Tyrinėjimai

Pirmą kartą Dovainonių I kaimo pilkapius aprašė F. Pokrovskis. Jis mini, kad už 3 varstų (3,2 km) nuo Rumšiškių, netoli Kauno–Gardino kelio, valstiečio Procharo Pustelnikovo žemėje buvo 35 (1891–1893 m. duomenimis) ar 32 (1899 m. duomenimis) pilkapiai. Taip pat mini ir pilkapiuose aptikta smulkių (degintinių?) kaulus ir geležinius dirbinius. F. Pokrovskis mini buvus ir kitą 30-ies pilkapių grupę. Tačiau neaišku, ar F. Pokrovskio minimi pilkapynai iš tiesų buvo du atskiri paminklai, ar buvo supainioti gretimi Dovainonių kaimai (turėti omenyje Dovainonių II kaime buvę pilkapiai?), ar neteisingai suprasta iš skirtingų šaltinių surinkta informacija apie vieną pilkapyną.

1908 m. vietovę aplankė ir tam tikrus kasimo darbus vykdė T. Daugirdas. Įdomu tai, kad pilkapių jis net nemini, o paminklą laiko kapinynu.

Kiek aiškesni duomenys apie šią pilkapių grupę pateikti tarpukariu. 1932 m. E. Volteris nurodo, kad į pietryčius nuo J. Pustelnykovo sodybos buvo 16 pilkapių, iš kurių 7 – gerai išlikę. Minima, kad ariamame lauke tarp šios ir pirmos grupės dar buvo matoma suardytų pilkapių liekanų. Tą pačią informaciją pateikė ir J. Puzinas. Tuo tarpu K. Engelis nurodė II grupėje buvus 15 pilkapių. Be to, suartame lauke į R nuo I ir į Š nuo II pilkapių grupės jis pastebėjo degintinių kaulų, kuriuos palaikė plokštinio kapinyno liekanomis. 1932 m. šioje grupėje E. Volteris kartu su J. Puzinu ir K. Engeliu ištyrė 3 pilkapius, kuriuose buvo aptikti 3 simboliniai žirgų kapai.

Pilkapynas žvalgytas ir vėliau. 1935 m. jį aplankė - V. Pryšmantas, 1953 ir 1971 m. - A. Tautavičius, 1977 m. - M. Černiauskas.

Laidosena

Pjautuvas iš pilkapio nr. 1. A. Užgalio nuotr. (Kurila, Kurilienė, 2011, p. 125)

Tyrimų metu buvo rasti 3 (?) simboliniai žirgų kapai. Ant visų tirtų pilkapių pagrindo buvo gausu anglių ir degėsių. Pilkapių (nr. 1 ir 3) centruose buvo rasta po geležinį apdegusį pjautuvą (be žirgo palaikų). Dar viename pilkapyje (nr. 2) rasta rūdžių koncentracija - neaiškaus geležinio dirbinio liekanų.

Tai būdingi Rytų Lietuvai žirgų kapai, kai pilkapiai su žirgų kapais sudaro atskirus pilkapynus ar jų dalis.

1908 m. T. Daugirdo ištirti 2 degintiniai kapai tarp I ir II pilkapių grupių rodo, kad netoliese būta ir pilkapių su žmonių kapais (ar plokštinio kapinyno?).


Pilkapiai datuojami I tūkstantmečio pabaiga – II tūkstantmečio pradžia.

Šaltiniai

  • Černiauskas M. Kaišiadorių rajono 1977 m. archeologijos paminklų kartografavimo ekspedicijos ataskaita. 1977. KPCA. F. 27. Ap. 1. B. 61, p. 8.
  • Kulikauskas P., Bernotaitė A. Archeologinių ekspedicijų dokumentinė medžiaga. 1949–1957 m. // Ataskaita už 1953 metų archeologines ekspedicijas. 1957. LIIR. B. 225, p. 31.
  • Puzinas J. Dovainonių kapinyno tyrinėjimų piešiniai ir užrašai. VDKM ASA. Nr. 437.
  • Untersuchungen vorgeschichtlicher Fundplätze und Ausgrabung eines Hügelgrabes bei Dovainonys, Ksp. Rumšiškės. Herder-Institut Marburg. DSHI 100 Engel. B. 195. L. 8–12.
  • Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPCA. F. 1. Ap. 1. B. 25, p. 258–275.
  • Volteris E. 1932 mt. Prof. E. Volterio vadovautų archeologinių tyrinėjimų apyskaita. Pranešimai apie archeologines vietoves ir radinius. 1932. LNB. RKRS. F. 17-301. L. 11–13.

Literatūra

  • Iškasenos Dovainonyse // Lietuvos aidas. 1932, rugpjūčio 22, p. 6.
  • Kulikauskas P., Kulikauskienė R., Tautavičius A. Lietuvos archeologijos bruožai. Vilnius, 1961, p. 556.
  • Kurila L., Kurilienė A. Tyrinėjimai Dovainonyse // Lietuvos archeologija, T. 37. Vilnius, 2011, p. 87-152.
  • Kurilienė A. Kaišiadorių rajono archeologijos sąvadas. Kaišiadorys, 2009, p. 173-175.
  • Prof. Volterio ekspedicija ieško Marienverderio salos. Dovainonių pilkapių kasinėjimas užbaigtas // Lietuvos žinios. 1932, rugsėjo 2, p. 4.
  • Puzinas J. Pilkapių krašte // Bangos, Nr. 33. 1932, rugsėjo 2, p. 827–828.
  • Tarasenka P. Lietuvos archeologijos medžiaga. Kaunas, 1928, p. 122.
  • Ž-kas J. Nauji archeologijos atradimai // Trimitas, Nr. 38. Kaunas, 1932, rugsėjo 15, p. 750.
  • Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вилъна, 1899. C. 98.
  • Таутавичюс А.Восточнолитовские курганы // Вопросы этнической истории народов Прибалтики, T. 1.Труды прибалтийской экспедиции. Москва, 1959, c. 143, (рис. 13), 149.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos