Dovainonys

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Treji Dovainonys (Dewojniańce) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte des westlichen Rußlands. O. 22. Kowno.
Dovainonys I, Dovainonys II, Dovainonys III 1931 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.
Dovainonių piliakalnis. 2011 m. A. Kurilienės nuotr.
Dovainonių II pilkapynas. 2006 m. A. Kurilienės nuotr.
Poeto J. Aisčio gimtojo namo vieta Dovainonių kaime. 2007 m. A. Kurilienės nuotr.
Kryžiaus, stovinčio J. Aisčio gimtosios sodybos vietoje, viršūnė. 2007 m. A. Kurilienės nuotr.

Dovainonys (Dovainonys I, Dovainonys II, Dovainonys III), kaimas Rumšiškių seniūnijoje, 4,5 km į pietus nuo Rumšiškių, 11,5 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių. Pietiniu pakraščiu teka Uolė, į kurią ties Dovainonimis įteka Uodupis.

Turinys

Dovainonių piliakalnis

Kaime yra piliakalnis, 4 pilkapynai, vadinami Milžinų kapais. Piliakalnis įrengtas Nemuno ir Seilupio santakoje esančioje kalvoje. Šlaitai statūs, 9-15 m aukščio. Pietinis šlaitas XX amžiuje pradėjo po truputį griūti į Nemuną. Piliakalnis priklauso taip vadinamam miniatiūrinių piliakalnių tipui. Jo maža, vos apie 5 m skersmens, aikštelė tikriausiai iš visų pusių buvo apjuosta pylimo, kuris aukščiausias vakarų pusėje, kur siekė iki 3 m aukščio bei 10 m pločio ties pagrindu. 1957 m. archeologinė ekspedicija (vadovė O. Navickaitė-Kuncienė) ištyrė dalį aikštelės ir pylimo. Tyrinėjimų metu nustatyta, kad piliakalnio pylimas tvirtintas 7 kartus, keletą kartų degęs, šalia medinių sutvirtinimų iš aikštelės pusės tvirtintas ir akmenimis, plūktu moliu. Pylime ir šlaite išlikęs 3,75 m kultūrinis sluoksnis. Jame rasta lipdytos brūkšniuotu ir lygiu paviršiumi bei žiestos keramikos, geležinio peiliuko dalis. 1992 m. Lietuvos nacionalinis muziejus (vadovas V. Steponaitis) ištyrė 15 m2 plotą. Čia rasta išlikusi apie 1,20 m storio įtvirtinimų dalis. Kasinėjant įvairiame gylyje aptikta 69 lipdytos keramikos šukės, dviejų puodelių fragmentai, keliasdešimt gyvulių kaulų. Pylime rasti 69 titnaginiai dirbiniai. Kaip manoma, jie čia pateko iš šalia piliakalnio buvusios senovės gyvenvietės, tik jos tiksli vieta nenustatyta. 1994-1995 m. piliakalnio liekanas tyrinėjo Lietuvos istorijos institutas (vadovas G. Zabiela) ekspedicija. Iš viso tyrinėtas 67,5 m2 dydžio plotas. Sprendžiant iš 1957, 1992, 1994-1995 metų tyrinėjimų medžiagos, šį piliakalnį galima datuoti II-I amžiumi prieš Kristų - XIII amžiumi ir priskirti prie gynybinio pobūdžio piliakalnių. Archeologas Petras Tarasenka mini netoliese buvus dar vieną piliakalnį: „Tuojau už 1-ojo piliakalnio į vakarus yra už plataus perkaso antras žymiai žemesnis ir mažesnis piliakalnis. Šį piliakalnį sudaro atskira virš 4 m aukščio kalva, kuri iš vakarų ir rytų apsupta daubų, o iš pietų - Nemunas. Piliakalnio šlaitai nuolaidesni negu 1-ojo piliakalnio. Pietiniai šlaitai apgriuvę“. Atrodo, jog ši kalva galėjo būti pirmojo piliakalnio papilys. Tačiau 1957, 1994-1995 metais atlikus žvalgomuosius tyrimus nei radinių, nei kultūrinio sluoksnio nerasta.

Dovainonių pilkapynai

Kaime buvo žinomos 6 pilkapių grupės (5 išlikę). Dvi šalia viena kitos pilkapių grupės yra buvusio Dovainonių I (dabar Dovainonys) kaimo vietoje. 1932 m. archeologinė ekspedicija, vadovaujama Eduardo Volterio, ištyrė 5 pilkapius. Juose palaidoti sudeginti mirusieji, aptikta IX-XII a. žirgų kapams būdingų daiktų. Šiuo metu yra išlikę keliolika apardytų iki 1,5 m aukščio pilkapių. III pilkapynas yra 0,15 km į šiaurės rytus nuo Kauno marių kranto, 0,1 km į pietus nuo II pilkapyno, miške. Išlikę 8 pilkapiai. Jų sampilai 4-6 m skersmens ir 0,4-0,8 m aukščio. Pilkapiai stipriai apnaikinti Pirmojo pasaulinio karo apkasų. IV pilkapynas yra 0,15 km į pietus nuo III pilkapyno, 50 m į šiaurės rytus nuo Kauno marių kranto, miške. Išlikę 12 pilkapių. Jų sampilai 4-7 m skersmens ir 0,3-1,5 m aukščio. Kelis pilkapius apnaikino Pirmojo pasaulinio karo apkasai. 0,32 m į šiaurės vakarus yra V pilkapynas. Dovainonių II kaimo šiaurinėje dalyje buvę net 32 pilkapiai (1899 m. duomenimis), kurie beveik visi sunaikinti ariant laukus. 1932 m. archeologinė ekspedicija (vadovas Eduardas Volteris) ištyrė 7 suardytų pilkapių vietas. Aptikta sudegintų mirusiųjų palaikų, rasta IX-XII a. būdingų daiktų. 1953 m. Istorijos institutas (vadovas Adolfas Tautavičius) ištyrė dar 4 pilkapių liekanas. Tik viename kape rastas IX-XII a. pjautuvas. Kaime rastas akmeninis kirvis. Aptikti akmens amžiaus stovyklų pėdsakai (rasta mezolitinių-neolitinių dirbinių).

Istorijos

1528 m. Lietuvos kariuomenės pašauktinių sąraše minimas Darsūniškio bajoras Jurijus Dovainovičius, greičiausiai ir gyvenęs šiose vietose. Dovainonys pažymėti 1843 m. Vilniaus gubernijos Kauno apskrities žemėlapyje. Dovainonys į vienkiemius išskirstyti 1911 ir 1924 metais. XX amžiuje buvo trys kaimai, turėję Dovainonių pavadinimą: Dovainonys I, Dovainonys II, Dovainonys III.

Dovainonių I kaimas minimas 1911 m. Tada 172,23 dešimtinės kaimo žemės buvo skirstoma į vienkiemius. Dažniausios gyventojų pavardės: Jodkonis, Zareckis, Randakevičius. 1923 m. Dovainonių I kaime buvo 25 sodybos, 130 gyventojų, 1936 m. - 27 sodybos, 149 gyventojai, 1947 m. - 28 sodybos, 92 gyventojai. Šiame kaime 1962 m. buvo įkurtas felčerių akušerių punktas, 1947 m. – biblioteka. Paskutinį kartą šis kaimas minimas 1974 m. Dabar čia Dovainonių kaimo centras.

Dovainonių II kaimas buvo 3,5 km į pietryčius nuo Rumšiškių, 10 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių. Minimas nuo 1911 m. Šis kaimas į vienkiemius išskirstytas 1924 m. Jame 1923 m.buvo 33 sodybos, 204 gyventojai, 1947 m. - 48 sodybos, 186 gyventojai. Paskutinį kartą paminėtas 1974 m. sudarytame „Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinyne“.

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, per 1944 m. vasaros mūšius, buvo sudeginta daug gyvenamųjų namų ir ūkinių pastatų; tuo metu čia žmonės negyveno, o buvo evakuoti toliau nuo fronto. Šio kaimo vietoje buvo sovietinės kariuomenės 144 šaulių divizijos ūkio kuopos kepykla. Apšaudymo metu 1944 m. liepos 27 d. žuvo kepėjų būrio vyresnysis seržantas Georgijus Bežencevas. Buvo palaidotas Dovainonių II kaime; vėliau jo palaikai perkelti į Rumšiškių sovietinių karių kapines. Dovainonių II kaimo gyventojo Urbonavičiaus namuose 1944 m. liepos II-ojoje pusėje įsikūrė sovietinės kariuomenės karo lauko ligoninė, kuri čia veikė 9 dienas. Netoli Urbonavičių sodybos, Onos Spiridavičienės namuose, tuo pat metu buvo įsikūręs žaizdų perrišimo punktas, kuriame dirbo 2 gydytojai ir 2 medicinos seserys. Jie gydė ir kaimo gyventojus. Liepos pabaigoje ligoninę vokiečių lėktuvas apmėtė bombomis. Keletas sužeistųjų žuvo.

1911 m. paminėtas ir užusienis Dovainonys III. 1923 m. Dovainonių III kaime buvo 21 sodyba, 125 gyventojai, 1947 m. - 29 sodybos, 107 gyventojai. Šis kaimas buvo 3 km į pietus nuo Rumšiškių, 11,5 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių. Paskutinį kartą Dovainonių III kaimas paminėtas 1974 m. Čia likusios Pirmojo pasaulinio karo vokiečių kareivių kapinės (25 betoniniai antkapiniai paminklai). 1941-1944 m. priverstiniams darbams į Vokietiją išvežti 2 gyventojai. 1945 m. vasario 23 d. nužudyti ir sudeginti kaimo gyventojai Petras Dabkevičius (gimęs 1897 m.) ir Stasė Dabkevičiūtė (gimusi 1928 m.). Pokario partizanus rėmė Arlavičius. 1947 m. jis bėgo nuo rusų kareivių ir pašautas paskendo Nemune. Pokaryje buvo nušautas Dovainonių apylinkės tarybos pirmininkas Petras Genevičius. Jis dar 1940 m. buvo Rumšiškių valsčiaus] žemės dalijimo komisijos narys. 1944-1946 m. įkalinti 8 gyventojai. 1946 m. ištremti Paškevičiai (4 asmenys), 1948 m. - Sidarai (4 asmenys) ir Zareckai (2 asmenys), 1949 m. - Stančiauskai (6 asmenys), 1951 m. - Blaževičiai (3 asmenys). Sovietiniais metais veikė Dovainonių paukštininkystės tarybinis ūkis.

1977 m. Dovainonyse buvo 169 šeimos (492 gyventojai), 2000 m. - 269 sodybos, 650 gyventojų, 2002 m. – 261 sodyba ir 624 gyventojai. Kaime buvo pradinė mokykla (įkurta 1918 m.), kurioje 1938 m. sausio 1 d. mokėsi 63 mokiniai. 1957-1958 mokslo metais Dovainonių septynmetėje mokykloje mokėsi 102 mokiniai. Šiuo metu veikia Dovainonių pagrindinė mokykla, kurioje 2002 m. mokėsi 142 mokiniai, medicinos punktas, kaimo salė. Uždaroji akcinė bendrovė „Dovaina” gamina automobilių atsargines detales, žemės ūkio bendrovė „Nematekas” gamina mėsos gaminius, žemės ūkio bendrovė „Dovainonių paukštynas” augina paukščius, neįgaliųjų bendrija „Viltis” užsiima darbo terapija, R. Lieponio ir G. Savicko individualiose įmonėse apdirbama mediena, uždarojoje akcinėje bendrovėje „Arostė” gaminamos automobilių dalys ir jomis prekiaujama. Stambiausias ūkininkas Albinas Jusas. Kaime yra S. Lučkausko degalinė.

1899 m. spalio 27 d. Dovainonyse gimė Simas Zareckas, literatūros vertėjas, leidėjas.

1919 m. gegužės 1 kaime gimė Alfonsas Randakevičius – Antrojo pasaulinio karo dalyvis, generolas majoras, KGB prie SSRS Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotojas, Lietuvos SSR teisingumo ministras.

1936-1942 m. Dovainonyse gyveno dailininkas Vladas Didžiokas. 1976 m. Didžiokų sodyba perduota Dailininkų sąjungai, nuo 1989 m. čia gyvena kaunietis dailininkas Antanas Mikalauskas. Prie gyvenamojo namo sienos pritvirtinta memorialinė lenta ir V. Didžioko bareljefas.

Kaime nuo 1913 m. kurį laiką gyveno Jonas Kossu-Aleksandravičius, nuo 1952 m. Aistis, poetas, eseistas. Jo sodybvietėje Dovainonyse 1988 m. lapkričio 6 d. atidengtas kryžius (autorius Leonas Juozonis).

Čia kurį laiką gyveno ir ilgametis Kaišiadorių vyskupijos generalvikaras, vėliau Kauno ir Vilkaviškio vyskupijų valdytojas vyskupas Juozapas Matulaitis-Labukas (1894-1979).

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 205-207.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos