Eigeniškės

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Eigeniškės (Jegeniškės), kaimas Žiežmarių apylinkės seniūnijoje, 7,5 km į pietus nuo Žiežmarių, 13 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių, Kaukinės miško šiauriniame pakraštyje. Vakariniu pakraščiu teka Dūmė, prasidedanti netoli Eigeniškių, Kaukinės miške.

Turinys

Istorija

Vietovardis asmenvardinės kilmės. 1528 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pašauktinių sąrašuose minimas Darsūniškio bajoras Butko Eitginovičius.

Istorija

Eigeniškės paminėtos 1473 m. kovo 1 d.: tą dieną Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras pasirašė raštą, kuriuo Darsūniškio bažnyčios klebonams dovanojo penkis valstiečius, prieš tai priklausiusius Trakų piliai, grūdų ir daržovių dešimtinę iš Darsūniškio ir Eigeniškių dvarų, kasmet po du saikus medaus iš Trakų pilies, akmenį vaško ir Butiškės žemę.

Istorija

Eigeniškių dvaras minimas 1744 m. Žiežmarių parapijos gyvenviečių sąraše. 1844 m. Eugeniškės priklausė G. Tanskiui. 1863 m. sukilime dalyvavo Antanas Čižauskas iš Eigeniškių. Pakertų dvaro (kuriam priklausė ir Eigeniškės) savininkas Vladislovas Tanskis, kaip politiškai nepatikimas asmuo, buvo ištemtas į Kostromos guberniją.

1897 m. minimos dvi vietovės šiuo vardu: dvaras, priklausęs Ališevskiui (15 gyventojų, 146 dešimtinės žemės), bei kaimas (67 gyventojai, 80 dešimtinių žemės). 1923 palivarke buvo 2 sodybos ir 30 gyventojų. Reikšmingi Eigeniškėms buvo 1927 m. - tais metais išdalintas palivarkas ir į vienkiemius išskirstytas kaimas. Palivarke prieš žemės išdalijimą buvo 97,08 ha. Žemė skirta Andriui, Jokūbui, Stasiui Klinkevičiams, Eigeniškių kaimo mažažemiams ir pradžios mokyklai. Skirstomame į viensėdžius kaime buvo 89,29 ha žemės. Didžiausio sklypo savininkas - A. Jelaga. Kaime paplitusi Gudzinskio pavardė. 1931 m. dvare buvo 9 sodybos, 15 ha, o kaime - 21 sodyba, 159,4 ha žemės.

1945 m. įkalintas B. Stalerūnas. 1948 m. balandžio 17 d. MVD agentas pranešė, kad pas Eigeniškių gyventoją Andrių Klinkevičių užėjo partizanai. Namą apsupo kareiviai. Žuvo šeimininko sūnus Juozas bei 2 partizanai iš netolimų kaimų.

1947 m. - 2 sodybos, 10 gyventojų, 2000 m. - 13 sodybų, 26 gyventoai.

Vietovardžiai

Mokytojas Zigmas Galinskas 1935 m. lapkričio mėnesį apie Eiginiškių dvarą užrašė (pateikėja - Domicelė Gudzinskienė, gimusi šiame kaime):

Eiginiškių dvaras (vietinių žmonių vadinama Jeginiškių dvaru) – dvaras. Žemės paviršius kalnuotas, molynė, juodžemis, baltžemis ir smėlis. 78 ha dydžio. Iš rytų - valdiškas miškas ir Kibučių kaimo žemės, iš vakarų - Buividonių dvaro žemė, iš pietų - Eiginiškių kaimas ir Medinų kaimo žemė, iš šiaurės - Kibučių kaimas ir Buividonių dvaro žemė. „1863 m. - sukilimo metu ir prieš tai Eiginiškių dvaras priklausė lenkui Tanskui Feliksui, kuris varė žmones sukilėliais eiti. Nepavykus sukilimui pametė dvarą ir išvažiavo. Eiginiškių dvarą nupirko iš varžytynių rusų pulk. Olšauskas ir šį dvarą buvo pavedęs dukteriai Alvirai, kuri išėjo iš proto. Tuomet šį dvarą globojo Strumila Justas, vėliau paėmė lietuvių valdžia, nuomavo Ramaneckas ir Maciulevičius. Vėliau pirko Martinaitis”.

Mokytojas Zigmas Galinskas 1935 m. lapkričio mėnesį užrašė Eiginiškių kaimo vietovardžius. Pateikėjai - Juozas Gudzinskas, gimęs Eiginiškių kaime ir Domicelė Gudzinskienė, gimusi Buividonių kaime.

Koplyčia – kalnas. Kūgio formos, iš šiaurės - status, pietuose siekia laukus. Apie 10 ha dydžio, iki 120 m aukščio (nuo klonio). Iš vakarų - miškelis, liepynas, iš pietų - Eiginiškių laukai. Jis priklauso Klinkevičiui Andriui ir Žukauskui Ignui. Apie vardo kilmę - „sakosi buvusi koplyčia, kuri nugrimzdusi”.

Eiginiškės (vietinių žmonių vadinama Jeginiškės) – kaimas. Žemė kalnuota, nuotakumas į šiaurės pusę, molynė, baltžemis ir smėlis. 80 ha dydžio, 14 kiemų. Iš pietų – Medinų kaimo žemė, iš šiaurės - Kibučių kaimas, iš vakarų - Buividonių dvaras, iš rytų - valdiškas miškas ir Grabaučiznos vienkiemis. „Anksčiau Eiginiškių kaimas buvo dvaro žemė. Prieš 150 m. atgal buvo einama baudžiava. Gavo žemės tie, kurie iškentė kankinimus: rykščių plakimą ir kit. Būdavo atsitikimų, kad ir užplakdavo”. „Visi Eiginiškių kaimo gyventojai yra atėjūnai, išskyrus Gudzinskus ir Vasylius, kurie buvo pirmieji šios vietos gyventojai, jie kilę iš kumečių”.

Lugaunia – nedžiūstanti bala. Apskrita, panaši į ežerą. 1 ha dydžio. Stalerūno ūkio lauke. Iš pietų - valdiškas miškas ir Eiginiškių kaimo laukai. Iš rytų ir šiaurės - Eiginiškių kaimo laukai, iš vakarų - Medinų kaimo laukai.

Plentuota (vietinių žmonių vadinama Plentavota) – pieva. Kupstuota, apskrita, krūmų nėra. 0,25 ha dydžio. Stalerūno sklype. „Pasakoja vietiniai žmonės, kad ta pieva - bala užpilta vežtomis žemėmis maišais dar baudžiavos laikais, Jiems tai pasakoja jo metų seniai, kuriems jų tėvai pasakoję”. „Plentavota vadinasi todėl, kad ją žmonės baudžiavos laikais maišais žemes nešdami išplentavo”.

Pridotkai – pridėjimas mažažemiams. Dirbama žemė. Trys pridotkai - apie 10 ha. Pirmas pridotkas prie liepyno, antras pridotkas prie Medinų kaimo, trečias pridotkas prie Grabaučiznos. „Vieniems davė žemės už šunis. Antriems už šnipinėjimą ponui, tretiems už kančių iškentėjimą”.

Babiliai – žmonės, mažai žemės turintieji. Dirbama žemė. 5 ha dydžio. Eiginiškių kaime.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 283-284.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos