Eiriogala

(Skirtumai tarp versijų)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Eilutė 1: Eilutė 1:
 +
[[Vaizdas:Eiriogala_1911_m._žemėlapyje.jpg|210px|thumb|right|Eiriogala (''Ejragołka'') ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte des westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).]]
 
[[Vaizdas:Eiriogalos_koplytėlė_1937.JPG|200px|thumb|right|Eiriogalos koplytėlė 1937 m. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.]]
 
[[Vaizdas:Eiriogalos_koplytėlė_1937.JPG|200px|thumb|right|Eiriogalos koplytėlė 1937 m. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.]]
 
[[Vaizdas:Eiriogalos_koplytėlė_2010_m..JPG|200px|thumb|right|Eiriogalos koplytėlė 2010 m. R. Gustaičio nuotr.]]  
 
[[Vaizdas:Eiriogalos_koplytėlė_2010_m..JPG|200px|thumb|right|Eiriogalos koplytėlė 2010 m. R. Gustaičio nuotr.]]  

07:03, 8 birželio 2012 versija

Eiriogala (Ejragołka) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte des westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).
Eiriogalos koplytėlė 1937 m. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.
Eiriogalos koplytėlė 2010 m. R. Gustaičio nuotr.
Eiriogalos koplytėlė 2006 m. 0. Lukoševičiaus nuotr.

Eiriogala (Eiriogala Višneva, Eiriogala Senoji, Eiriogala Naujoji), kaimas Žaslių seniūnijoje, 6 km į šiaurės rytus nuo Žaslių, 15 km į šiaurės rytus nuo Kaišiadorių. Šalia yra Eiriogalos miškas (plotas - 8,6 ha).

Turinys

Istorija

1553 m. minimas bajoras M. Ivaškevičius iš Eiriogalos žemių. Eiriogala minima ir 1567 m. darant Lietuvos kariuomenės pašauktinių sąrašus. 1590 m. minimas totorių kaimas Žaslių Eiriogala. 1738 m. kaime niekas negyveno. 1795 m. Eiriogalos kaimą su 7 sodybomis ir 57 gyventojais, priklausiusį valstybiniam Žaslių dvarui, valdė T. Kosakovskienė. Tuo metu kaime buvo karčema, kurioje gyveno 6 asmenų žydo A. Abramovičiaus šeima. 1830 m. kaime buvo 11 sodybų. Po metų (1831 m. rugpjūčio 16 d.) gyventojai išmirė nuo epidemijos. 1848 m. Eiriogala iš vienuolių perėjo valstybės žinion (į valstybinį Žaslių dvarą). 1849 m. minimi Eirogalos kaimas ir Eirogalos užusienis, priklausę valstybiniam Žaslių dvarui. 1851 m. kaime buvo 366,93 dešimtinės žemės, užusienyje (ten gyveno B. Muravskis) - 11,38 dešimtinės žemės. Tuo metu kaime dar veikė karčema. 1853 m. kaime buvo 11 sodybų ir 86 gyventojai katalikai. 1863 m. sukilime dalyvavo valstietis A. Kiškis iš Eiriogalos. 1866 m. Eiriogalos kaime - 10 sodybų ir 124 gyventojai (123 katalikai, 1 žydas). 1897 m. minimi du Eiriogalos kaimai: viename buvo 7 gyventojai ir 13 dešimtinių žemės, kitame - 131 gyventojas ir 238 dešimtinės žemės.

Apie 1909 m. vaikus mokė daraktorius Napoleonas Matiukas. Mokykla buvo nuolatinė, susirinkdavo apie 30 vaikų. Mokė lietuvių ir rusų kalbų, skaityti, rašyti, aritmetikos ir Lietuvos istorijos. Čia jis dirbo vienerius metus. Vieną žiemą (1909-1910) Eirogalos vaikus skaityti, rašyti, lietuviškų dainų ir Lietuvos istorijos mokė Pranas Verkelis. Jis ruošė slaptus vakarėlius jaunimui, mokinių tėvams skaitė paskaitėles. Čia daraktoriavo ir Rozalija Petkevičiūtė.

1923 m. minimos trys gyvenvietės: Eiriogalos (Višnevos) kaima (22 sodybos, 105 gyventojai), Eiriogalos Senosios kaimas (1 sodyba, 7 gyventojai) ir Eiriogalos Naujosios viensėdis (1 sodyba, 3 gyventojai). 1927 m. kaime gyveno 14 šeimų. 63 gyventojai buvo katalikai. Daugiausia Adukonių šeimų - 4, Pupalaigių - 2.

Antrojo pasaulinio karo pradžioje, birželio 26 ar 27 rytą, kaime sustojo 3 sovietų tankai. Pamatę, kad Neryje ties Čiobiškiu pontoninio tilto jau nėra, tankistai tankus apgadino ir paliko, o patys perplaukė upę. 1944 m. priverstiniams darbams į Vokietiją buvo išvežtas A. Pupalaigis. 1944-1946 m. įkalinti 6 gyventojai, vienas iš jų - partizanas P. Petkevičius (slapyvardis Dramblys), gimęs 1921 m. - vienas artimiausių Didžiosios Kovos apygardos vado Žalio Velnio (slapyvardis) bendražygių. 1947 m. kaime buvo 27 sodybos, 128 gyventojai. 1948 m. žuvo iš Eiriogalos kilęs partizanas S. Baranauskas (slapyvardis Vanagas). 1948 m. ištremti 8 gyventojai. Eiriogalos pradžios mokykla (įkurta 1919 m.) yra Savarinės kaime. 2000 m. Eirogaloje - 12 sodybų, 30 gyventojų. Kaime ūkininkauja vienas pirmųjų rajono ūkininkų E. Gurskas, 1995 m. turėjęs daugiau kaip 50 ha žemės. Eiriogalos gyventojai kasmet Mindaugo karūnavimo - Valstybės dienos proga renkasi prie koplytėlės, kur rengiamos vaišės ir šokiai, prisimenami rezistencijos dalyviai. Šių susibūrimų iniciatorius - E. Gurskas.

Iš Eiriogalos kilęs kunigas Stanislovas Pupaleigis (1887-1967).

Eiriogalos koplytėlė

Koplytėlė pastatyta 1930 m. liepos 9 d. vietos šaulių Antano Kavaliausko, Petro ir Stasio Petkevičių, Antano ir Vlado Pupalaigių rūpesčiu. Jie iš vietos gyventojų rinko aukas, organizavo mokamus vaidinimus. Koplytėlė buvo mūrinė, tinkuota. 1964 m. gegužės 24 naktį koplytėlė vietos valdžios nurodymu nugriauta. Atstatyta 1990 m. vasarą Eiriogalos ir Mikalaučiškių gyventojų iniciatyva Žaslių apylinkės tarybos lėšomis. Projektas Stasio Petrausko. Statybines medžiagas davė S. Nėries kolūkis.

Vietovardžiai

Eiriogalos pradžios mokyklos mokytojas Juozas Gudelis 1935 m. spalio mėnesį apie Eiriogalos kaimą užrašė: (pateikėjas - Juozas Adukonis, gimęs tame pačiame kaime):

„Šio kaimo gyventojai baudžiavą nėjo”. „Nuo Kernavos miestelio iki Eiriogalos kaimo buvo tunelis. Tunelis išmūritas akmenimis.Tunelio gale, prie Eiriogalos kaimo, buvo seniau plytgalių. Žmonės matė žemėse mūro sieną, bet dabar žymių nėra”. Užrašytas ir pasakojimas apie vietovardžio kilmę: „Seniau Kernavos miestely gyveno kunigaikštis Airys. Jis iš Kernavos miestelio važiuodavo iki Eiriogalos kaimo ir čion buvo jo kelio galas. Pirmiau šį kaimą vadino „Airiogalas”, o dabar praminė Eiriogala. Šis kaimas yra Raguvos miesto vietoj. Šiame mieste buvo koplyčia. Kunigaikštis Airys važiuodavo į koplyčią melstis. Vėliau Raguvos miestas nuskendo. Jo vietoj buvo ežeras, bet vėliau jis išdžiūvo”.

Eiriogalos pradžios mokyklos mokytojas Juozas Gudelis 1935 m. lapkričio mėnesį užrašė Eiriogalos vienkiemio vietovardžius. Pateikėjas - Kazys Baumilas, gimęs Mičiūnų kaime.

Eiriogala – vienkiemis, pažymima, jog šio vienkiemio savininkas į baudžiavą nėjo.

Kavolio kalnas – kalnas. Molis, nuolaidus. Apie 14 arų dydžio. Nuo sodybos į pietus. „Buvo kalvio sodyba ant to kalno”.

Raistelis – bala. Dumblas, apaugęs žole. „Bliūdo išvaizda”. Apie 0,25 ha dydžio. Nuo sodybos į rytus. „Pramanyta vietos žmonių”.

Siuklynė – taip vadinama vieta, kurioje „pirmiau auga asiūkliai”.

Eiriogalos pradžios mokyklos mokytojas Juozas Gudelis 1935 m. lapkričio mėnesį užrašė Eiriogalos vienkiemio vietovardžius. Pateikėjas - Kazys Gurskas, gimęs Eiriogalos kaime.

Eiriogala – vienkiemis. Pažymima, jog „šio sklypo savininkas baudžiavą nėjo”.

Koplyčia – „Žmonės pasakoja, kad seniau šioj vietoj stovėjo koplyčia ir į ąžuolą buvo įkeltas Šv. Panelės Marijos paveikslas. Tą vietą skaitė šventa”.

Valakėliai – ariama žemė. Juodžemis prie molio, lyguma. Apie 4 ha dydžio. Nuo sodybos į rytus. „Vietos žmonių pramanyta”.

Zagrodnė (vietos tarme Zagrone) – pieva. Auga gera žolė. Juodžemis, apie 2 ha dydžio. Jono Jakšto sklype. „Dėl to taip vadina, kad seniau buvo užtverta gyvuliams ganyti”.

Eiriogalos pradžios mokyklos mokytojas Juozas Gudelis 1935 m. lapkričio mėnesį užrašė Višniavos vienkiemio vietovardį. Pateikėjas - Kastantas Juknevičius, gimęs Šilonių kaime.

Rišys – pieva. Auga viržiai ir samanos, žemė dupinė. Apie 2 ha dydžio. Nuo sodybos į šiaurę. „Vardas paimtas nuo to, kad seniau ši pieva buvo labai klampi. Kai įvesdavo gyvulius, tai jie vaikščiodavo kaip pririšti, nes per dumblą negalėjo greit išeiti. Pakraščiuose buvo labai klampu, vidury mažai”.

Apie vienkiemį dar užrašė: „Šio vienkiemio savininkas baudžiavą nėjo”.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 239-240.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos