Eitekonys

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Eitekonys (Ejtekany) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte de westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).
Aitekonys 1931 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.

Eitekonys (Aitekonys, Ateikonys), kaimas Palomenės seniūnijoje, 3 km į pietvakarius nuo Palomenės, 6,5 km į šiaurės vakarus nuo Kaišiadorių, dešinėje geležinkelio ruožo Kaišiadorys-Jonava pusėje. Rytiniu pakraščiu teka Lomena.

Turinys

Istorija

Eitekonių kaimas 1590 m. priskirtas Navasodų kuopinio susirinkimo centrui. Kunigaikštis Bohdanas Oginskis (miręs 1625 m.) savo vyriausiajam sūnui Janui Oginskiui (apie 1582-1640) 1605 m. sausio 28 d. perleido teisę valdyti Eitekonių ir Rečionių kaimus. 1724 m. K. A. Pociejus savo sūnui A. Pociejui užrašė Žiežmarių seniūniją, nuomojamą Dimnikų žemę Bresto vaivadijoje, Ateikonių ir Rečionių valdas Trakų vaivadijoje. A. Pociejus 1736 m. šias valdas užrašė savo broliui M. Pociejui, o pastarasis 1755 m. visa tai perdavė L. Pociejui. 1744 m. Eitekonys minimi Žiežmarių parapijos gyvenviečių sąraše. 1795 m. kaime buvo 16 sodybų, 95 gyventojai; Apie 1860 m. - 186 gyventojai katalikai; 1897 m. - 269 gyventojai ir 238 dešimtinės žemės; 1907 m. - 280 gyventojų katalikų; 1923 m. - 47 sodybos, 257 gyventojai. 1921 m. Kaišiadorių valsčiaus viršaičiu buvo S. Jonika - ūkininkas iš Eitekonių, priklausęs Krikščionių demokratų partijai. Kaimas į vienkiemius išskirstytas 1926 m. Iš viso kaime buvo 502,2 ha žemės; į tą plotą įėjo ir iš Krušonių dvaro mažažemiams atiduota žemė - 51,26 ha, iš Šinkovščiznos palivarkas - 26,16 ha. Didžiausio sklypo (29,12 ha) savininkas - S. Bublys. Kaime paplitusios pavardės - Grigaliūnas, Bublys, Leikauskas, Staliulionis, Žičius. 1931 m. buvo 55 sodybos ir 502,17 ha žemės. 1941 m., Antrojo pasaulinio karo pradžioje, pradinėje mokykloje vokiečiai rado sužeistą raudonarmietį ir nušovė. 1945-1951 m. žuvo 3 partizanai iš Eitekonių, 1946 m. įkalinti 2 partizanai ir 1 partizanų ryšininkas. 1944-1952 m. įkalinta 12 gyventojų, 1945-1948 m. ištremtas 31 gyventojas (Grigaliūnai, Žičiai, Palčiauskai, Vainelavičiai, Balčiūnai). 1945 m. nušauta seniūno žmona E. Vilkienė. 1946 m. žuvo Eitekonių apylinkės tarybos pirmininkas K. Piliponis. Palaidotas kaimo kapinėse. Tais metais buvo nušautas miško darbininkas M. Baguckas iš Eitekonių. 1937 m. gyveno 202 gyventojai katalikai. 1947 m. buvo 60 sodybų, 248 gyventojai, 1959 m. - 258 gyventojai, 2000 m. - 23 sodybos, 59 gyventojai. Sovietiniais metais Eitekonyse buvo pastatytas didžiausias rajone kiaulių kompleksas (3000 vietų). Kaime yra dvejos kapinės. 1912-1916 m. kaime veikė nelegali mokykla, 1915-1916 mokslo metais joje mokėsi 25 mokiniai. 1938 m. sausio 1 d. pradinė mokykla buvo 4 metų kurso, 2 komplektų, joje mokėsi 93 mokiniai. 1957-1958 mokslo metais mokėsi 35 mokiniai. Nuo 1935 m. iki 1941 m. pabaigos (ar 1942 m. pradžios) pradinėje mokykloje mokytojavo buvusi daraktorė Ona Lisauskaitė.

Kaišiadorių muziejuje saugomas Beištrakių kaimo gyventojo K. Vyšniausko pasakojimas. Apie 1910 m. jam teko apsilankyti pas Miežonių kaimo gyventoją Laurušonį. Buvo kalbama, kad tuo metu Laurušonis turėjo 110 ar 115 metų. Jis vaikams pasakojęs apie 1812 metų karą su prancūzais. Pagal jo pasakojimą, Guronyse ir Eitekonyse vykęs mūšis su prancūzais. Pasakojama, kad rusus pradėti mūšį čia paskatino ta aplinkybė, jog prie Eitekonių į pelkes įklimpo daug prancūzų patrankų ir vežimų su produktais ir šaudmenimis. Rusai prancūzus užpuolė iš miško, šiems visai nesitikint. Rusams kelius rodė miškuose nuo prancūzų pasislėpę vietiniai gyventojai. Žuvo daug prancūzų. Ta vieta, kur buvo užklimpę prancūzai, buvo vadinama Klampe.

Vietovardžiai

Aitekonių pradžios mokyklos mokytoja Ona Lisauskaitė 1935 metais gruodžio mėnesį užrašė Aitekonių kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Jurgis Adukas, gimęs šiame kaime.

Aitekonys – kaimas. žemė lygi, gera. 1 km ilgio, 47 gyventojai „Išsiskirstęs į vienkiemius”. „Aitekonių kaimo gyv. ėjo baudžiavą Krušonių dv. ponui Vilgertui. Vilgertas buvęs geras žmogus, nes buvo atsitikimas, kad baudžiauninkas Adukas primušė akanomą ir nuo pono tapo pagirtas. Vilgertas Krušonių dvarą nuomavo nuo grapo Tiškevičiaus”.

Alksniabalė – pieva. Lygi, gera pieva. 1,5 ha dydžio. Į pietvakarius nuo Duobos.

Barsukynas – ariama žemė. Lygi, 5 ha dydžio. Nuo Paduobelio į šiaurės vakarus. „Seniau būdavo daug barsukų”.

Balčiūno raistas – raistas. Įdubimas tarp dirbamos žemės. 3 ha dydžio. Nuo Barsukyno apie 300 m į pietus.

Duoba – pieva. Lygi, gera, 1,5 ha dydžio. 0,5 km į rytus nuo vieškelio Kaišiadorys - Aitekonys. „Seniau arklius vesdavo ganyti”.

Galutinis (Galutinės) – ganykla. Lygi, 3 ha dydžio. 300 m į vakarus nuo Skersinių. „Vardas kilęs nuo „lauko galo””.

Girdyklos (Girdiklos) – raistas. Apaugęs samanomis. 2 ha dydžio. „Sausrai esant apylinkės gyvent. varydavo gyvulius girdyti”.

Kriaučpievis – pieva. Lygi, apaugusi krūmais. 3 ha dydžio. Prie pat šiaurinio Aitekonių kaimo pakraščio, prie valdiško miško. „Siuvėjas seniau valdė”.

Klevynės – ariama žemė. Klonis. 5 ha dydžio. 100 metrų nuo Skritulio į pietvakarius. „Seniau augo gražūs klevai”.

Lomena – upelis. 35 km ilgio. 1,5 km į rytus nuo Aitekonių vieškelio. „Išteka iš Kaišiadorių miest. raistų, įteka į Nerį ties Poligonu. Ties Aitekoniais gilumo siekia 2 m. ir platumo 5 m. Žuvingas”.

Lomena – pieva. Lygi, šlapia. 15 ha dydžio. Dešinėje Lomenos upelio pusėje. Yra daug durpių.

Lieptai – pieva. Lygi, gera. 2 ha dydžio. Apie 250 m į vakarus nuo Aitekonių kaimo.

Meškos guolis – pieva. Lygi, šlapia. ¾ ha dydžio. Apie 200 m į rytus nuo Klevynių. „Seniau buvo miškas ir meškos gulėdavo”.

Moliokasai – iškastos molio duobės. 1 ha dydžio. Į rytus nuo Skersinių. „Žmonės ūkio reikalams kasdavo molį”.

Naujoko pievelė – lygi pieva. Apie 0,5 ha dydžio. Tęsiasi nuo Romato kojos į pietvakarius. „Dirbo ūkininkas Naujokas”.

Našliukų margai – ariama žemė. Lygi, 4 ha dydžio. Nuo Klevynių į pietus.

Padeksnys – pieva. Lygi, gera, ¾ ha dydžio. Į šiaurę nuo Pakęsčio.

Paduobelis – lygi pieva. 4 ha dydžio. Į pietvakarius nuo Savikyno.

Pakęstys – pieva. „Aplink pieva, viduryje saliukė”. 1,5 ha dydžio. Į pietus nuo Padeksnio. „Spalgenos uogos auga. Žmonės pasakoja, kad čigonai vaikydavosi mergas, nuo to mergos turėdavo nukęsti, pakęsti”.

Paprūdė – pieva. Lygi, gera, 1,5 ha dydžio. Į vakarus nuo Duobos, abipus vieškelio. „Pavasarį vanduo apsemia. Dėl to Paprūdė”.

Paraistys – pieva, raistas. Žema vieta, apaugusi krūmais. 5 ha dydžio. Į šiaurės vakarus nuo Pakęsčio.

Pavidugirys – bala. Didelė kupstynė. 1 ha dydžio. Nuo Meškos guolio į rytus.

Palomenis – pieva. Lygi, gera, 8,5 ha dydžio. Į rytus nuo Alksniabalės, kairėje Lomenos upės pusėje.

Reznyčia – pieva. Klonis, 0,5 ha dydžio. Į pietus nuo Lieptų. „Senovėje buvo arklių piaunama vieta”.

Romato koja – pieva. 0,5 ha dydžio. Šiaurės vakaruose ribojasi su Romato raistu. „Žemės kampas prieina prie Romato raisto labai panašus į žmogaus koją”.

Savikynas – miškelis. Įdubimas. 4 ha dydžio. Į šiaurės vakarus nuo Žydų dirvono. „Ten auga grybai savykai ir uogos”.

Skersiniai – lygi pieva. 2 ha dydžio. Į vakarus nuo Paprūdės. „Seniau žmonės buvo rėžiais, skersiniais išsidaliję pievą”.

Skritulės (Skritules) – ariama žemė. Lygi, 1,5 ha dydžio. Apie 300 m į šiaurę nuo Kriaučpievio. „Seniau buvo tarp miško dirvonas. Piemens suginę mušdavo skritulį”.

Žydų dirvonas – ariama žemė. Kalnuota, 3 ha dydžio. Į rytus nuo Savikyno. „Seniau žydai ją dirbo”.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 142-143.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos