Gūnia

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Gūnia. Zūbiškių k., Palomenės sen. Piešė Diana Tomkuvienė.

Gūnia – išausto audeklo užtiesalas vežimo sėdynei (pasostei) apkloti, arkliams ir važiuojančiųjų kojoms nuo šalčio apsaugoti. Gūnios buvo audžiamos tokia pačia, kaip ir lovatiesių, audimo technika. Šiokiadienės gūnios buvo paprastesnės, dažniausiai pakulinės, šventadienės – ryškių spalvų, vilnonės. Kai kada, norint jas daugiau išpuošti, kraštai apsiuvami įvairiaspalviais vilnonių siūlų kuteliais arba apmezgami.

Gūnios – tai kur ant važelių (rogių) užsitiesia. Tai ant rogių sėdynės išaudžia divoniuką užsitiesti, su kutosėliais. Jos specialiai neausdavo. Jei lieka nuo lovatiesės, tai apsiuva gražiai ir patiesia ant sėdynės. Čia kad mandriai būtų, maišo juk nesideda (Beištrakiai).






Šaltiniai

  • Kaišiadorių muziejaus archyvas. B. 561. Žižliauskaitė L. Kalendoriniai ir šeimos papročiai, etnografinių daiktų aiškinimai, tautosaka. 2004 m. L. 3;
  • Kaišiadorių muziejaus archyvas. B. 605. Etnografinių žodžių paaiškinimai. 2005 m. L. 7.

Literatūra

  • Baltrušaitis V., Žižliauskaitė L. Kaišiadorių etnografinis žodynėlis. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2006. - P. 43;
  • Lietuvos etnografijos bruožai. – Vilnius, 1964. - P. 322;
  • Niunkienė-Tallat-Kelpšaitė G. Audiniai // Panemunių dzūkai: straipsnių rinkinys / red. A. Vyšniauskaitė. – Vilnius: „Mokslas“, 1970. - P. 118.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos