Gansonys

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Gansonys (Ganusańce) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte des westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).
Gansonys ir apylinkės 1932 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.
Gansonių senkapis 2007 m. R. Gustaičio nuotr.
Gansonių senkapis 2007 m. R. Gustaičio nuotr.

Gansonys, kaimas, buvęs Žaslių apylinkėje, 4,5 km į šiaurės rytus nuo Žaslių, 14 km į šiaurės rytus nuo Kaišiadorių. Šalia buvo Gansonių miškas (26,9 ha).

Turinys

Istorija

1567 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pašauktinių sąrašuose minimas Stanislovas Michnovičius iš Ganusovičių – vėliau vadintų Gansonimis. 1795 m. Gansonių bajorkaimyje buvo 7 sodybos ir 39 gyventojai, 1830 m. - 8 sodybos. 1853 m. Gansonių bajorkaimyje buvo 5 sodybos, 22 gyventojai katalikai. 1863 m. sukilime dalyvavo Gansonių bajoras B. Ivickis. 1897 m. bajorkaimyje gyveno 79 gyventojai, buvo 222 dešimtinės žemės. 1923 m. Gansonių kaime - 7 sodybos, 55 gyventojai. 1927 m. gyveno 13 šeimų, 50 gyventojų katalikų. Daugiausia Stabinskų ir Paulauskų šeimų - po tris. 1931 m. kaime buvo 9 sodybos ir 206,93 ha žemės. Kaimas su 243,35 ha žemės į vienkiemius išskirstytas 1934 m. Didžiausio sklypo (51,56 ha) savininkas - K. Stabinskas. 1937 m. gyveno 57 gyventojai katalikai. 1940 m. Gansonių dvaro savininkams Kaziui ir Antaninai Stabinskams palikta 30 ha žemės (iš viso turėjo 43,76 ha žemės). 1944-1945 m. įkalinti 5 gyventojai (tarp jų - ir minėtasis K. Stabinskas). 1947 m. buvo 7 sodybos, 35 gyventojai. Kaimas panaikintas 1986 m. Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimu.

Vietovardžiai

Eiriogalos pradžios mokyklos mokytojas Juozas Gudelis 1935 m. lapkričio mėnesį užrašė Gansonių kaimo vietovardžius. Pateikėjai: Kazys Stalinskas, gimęs Gansonių kaime ir Ignas Adukonis bei Juozas Adukonis, gimę Eiriogalos kaime.

Apie kaimą užrašė: „Gansonių kaimo gyventojai baudžiavą nėjo”.

Bakišovas – kalnas. Smėlėta žemė tarp laukų. Apie 0,5 ha dydžio. Nuo kaimo į rytus. „Gavo vardą nuo sermėgos bekėso”.

Juodgojus (vietos tarme Juodgajus) – miškas. Paviršius dumblo. Apie 10 ha dydžio. Nuo kaimo į vakarus. „Labai tankus buvo miškas. Nuo to vardą gavo - tamsu”.

Kirmėliškės – balos. Dugnas dumblo. Apie 6 ha ploto. Nuo kaimo į rytus. „Toj vietoj yra kelios balos. Pirmiau buvo daug kirmėlių”.

Slajai – kalneliai. Žvyruoti, apie 2 ha dydžio. Nuo kaimo į rytus. Šiuo vardu juos vadina tik to kaimo gyventojai. „Tuose kalneliuose pirmiau rasdavo senovinių ginklų. Dar ir dabar yra žymių, kad buvę sklepai išmūryti iš akmenų”.Vardas „Slajai” kilęs iš to, kad „žemės sluoksniai labai aiškiai skiriasi”.

Bravoro (Bravaro) prūdas – prūdas. Dugnas dumblo, aplink juodžemis. 0,25 ha dydžio. „Prie to prūdo buvo bravoras”.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 241.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos