Gastilonys

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Gastilonys (Gostyłany) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte des westlichen Rußlands. O. 22. Kowno.
Gastilonys ir apylinkės 1931 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.

Gastilonys, kaimas, buvęs Rumšiškių apylinkėje, 4,5 km į šiaurės vakarus nuo senųjų Rumšiškių, 20,5 km į vakarus nuo Kaišiadorių, Nemuno dešiniajame krante (237,9 km nuo upės žiočių). Į Nemuną per kaimą tekėjo upelis Jokūbinės. Buvo kapinės. Į šiaurės rytus nuo buvusios kaimavietės yra išlikęs Gastilonių miškas.

Turinys

Gastilonių botaninis zoologinis draustinis

Gastilonių miške įkurtas botaninis zoologinis draustinis. Tai būdingas senovinių aliuvinių lygumų augaviečių miškas, turtingas įvairių augalų ir gyvūnijos. Viena unikaliausių Gastilonių miško zoologinių vertybių - ypač retų Lietuvoje žinduolių - didžiųjų miegapelių populiacija.

Velnio pirties rėva

Žemiau Gastilonių, Nemune, buvo rėva, vadinta Velnio pirtimi. Apie ją profesorius S. Kolupaila 1950 rašė: „Sako, čia seniau kyšojo iš vandens du akmenys smailiom viršūnėm; sielininkai sakydavo: velnias maudosi, pasinėręs ligi ausų; plauk tyliai, nedrumsk vandens, kad nesupyktų ir nepakištų smaigalio iš dugno... Nemuno vaga čia plati ir sekli, pilna akmenų. Rėva pasižymi ypatingai dideliu kritimu. 1,5 km tarpe vanduo krinta 0,6 m, vidutinis nuolydis 38 cm/km, dar didesnis, kaip Velnio Tilto. Velnio Pirtį daug kartų taisė. 1874-1875 metais iš išimtų akmenų sukrovė išilginį pylimą prie dešiniojo kranto. Ties tuo pylimu pasidarė tiesi, pakankamai gili ir patogi laivams vaga. Daug akmenų iš šios rėvos išėmė po 1890 metų Kauno tvirtovei statyti. Dabar Velnio Pirtis nėra pavojingesnė, kaip kitos Nemuno rėvos: per keliolika metų joje neįvyko rimtesnių avarijų”.

Kaimo vardo kilmė

Profesoriaus Aleksandro Vanago nuomone, kaimo vardas kilęs nuo pavardės Gastila.

Istorija

Dar 1899 m. archeologas Pokrovskis minėjo, kad Gastilonyse, ant Nemuno kranto, randama akmeninių kirvių. Gastilonys pažymėti XVII a. vidurio Nemuno upės ir apylinkių žemėlapyje, kuris šiuo metu saugomas Švedijoje. Kaimas minimas 1744 m. Rumšiškių parapijos gyvenviečių sąraše. 1923 m. kaime buvo 44 sodybos ir 228 gyventojai. Kaimas (340,34 ha žemės) į vienkiemius išskirstytas 1936 m. Didžiausio sklypo (11,82 ha) savininkai - Jurgis ir Ona Jasilioniai. Tarpukario metais kaime buvo vandens matavimo stotis.

Šiame kaime daraktoriavo Zigmas Aleksandravičius, vėliau dirbęs Josvainių (Kėdainių r.) pašto viršininku. Nuo 1920 m. minima pradinė mokykla, kurioje 1938 m. sausio 1 d. mokėsi 35 mokiniai, 1957-1958 mokslo metais mokėsi 31 mokinys.

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Gastilonyse buvo stambus vokiečių kariumenės atsparos punktas. 1946 m. buvo 35 sodybos, 48 gyventojai. Pokario metais (1950) žuvo partizanas Stasys Matakas iš Gastilonių. 1944-1952 m. įkalinti 7 gyventojai, 1949 m. ištremti 5 Matakų šeimos asmenys ir M. Drumstienė. 1948 m. rudenį kaimo galulaukėje buvo užkasti 9 žmonės, nužudyti sovietinių smogikų Naujasodžio kaimo Grikšelių sodyboje.

Kaimas panaikintas 1961 m. Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku; šiuo metu vietoj Gastilonių kaimo tyvuliuoja Kauno marios.

Prisiminimai apie kolūkio kūrimą

Kaišiadorių muziejuje saugomi S. Tatarūno, 1948-1951 m. dirbusio Rumšiškių valsčiaus vykdomojo komiteto pirmininku, prisiminimai, susiję su Gastilonimis. Rumšiškėse, Byliškėse, Aštrage buvo pavienių valstiečių, kurie atsisakė stoti į kolūkius, o Gastilonių kaimo valstiečiai vienbalsiai nesutiko stoti į kolūkį, nors pravedus pokalbius individualiai, jie norėjo stoti. Būdavo, nuvyksta aktyvas į vietą, pasikalba individualiai su kiekvienu valstiečiu ir organizuoja visuotinį susirinkimą. Valstiečiai, išgirdę apie susirinkimą, bėga į valtis ir plaukia į kitą Nemuno pusę, o moterys, likusios namuose, užsideda ant galvų suvilgytus į vandenį rankšluosčius ir rėkia: „Oi, galvą, galvą skauda, galvą! Bėkite iš namų“. Taip būdavo visuose namuose ir kartodavos nuolatos”. Buvo duoti nurodymai išsiaiškinti, kodėl taip yra, nes minėtame kaime gyveno mažažemiai valstiečiai. Paaiškėjo, kad valstiečiai bijo stoti į kolūkį dėl „Riešuto“ partizanų būrio, kuriame buvo minėto kaimo valstietis S. Matakas. 1950 m. pavasarį sunaikinus Aštrago miške bunkerį, kuriame žuvo partizanas S. Matakas, o kiti buvo suimti, Gastilonių k. valstiečiai „kolektyviai, visi kaip vienas pareiškė norą stoti į kolūkį, paaiškindami, kad ankstesnė nestojimo priežastis buvo baimė, nes S. Matakas gąsdino, jog visus, kurie stos į kolūkį, išžudys kaip šunis”.

Vietovardžiai

Grabučiškių pradžios mokyklos ( veikusios Gastilonių kaime) mokytoja Brigyda Čerkauskaitė 1935 m. spalio mėnesį užrašė Gastilonių kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Juozas Matakas, gimęs šiame kaime.

Babrukų bala – bala, apie 1 ha dydžio. Nuo kaimo į vakarus apie 0,5 km.

Babrukų ravas – upelis, įteka į Nemuną. „Teka tik smarkiai palijus. Vasarą išdžiūsta”.

Balė – pieva, apie 17 ha dydžio. Nuo kaimo į rytus apie 5 km. „Ta pieva praminta todėl tokiu vardu, kad ji niekados neišdžiūsta”.

Balelė (Balalė) – pieva, apie 6 ha dydžio. Nuo kaimo į rytus apie 3 km.

Griaužinės – ariama žemė, apie 6 ha dydžio. Nuo kaimo į rytus apie 0,5 km.

Ilgoji – pieva, apie 1,5 ha dydžio. Nuo kaimo į rytus apie 3,5 km.„Šią pievą Ilgąja pavadino, kad seniau buvo ilgų gyvačių”.

Karčupio ravas – upelis, apie 1,5 km ilgio. Teka kaimo vakarinėje dalyje, įteka į Nemuną.

Lygė – pieva, apie 18 ha dydžio. Nuo kaimo į rytus apie 3 km.

Miknaupis – ariama žemė, apie 3 ha dydžio. Nuo kaimo į rytus apie 0,5 km. „Ta žemė tokiu vardu vadinama, kad seniau ją dirbo žmogus, kuris turėjo vardą Mikolo”.

Panuotakis – ariama žemė, apie 8 ha dydžio. Nuo kaimo į rytus apie 0,5 km. „Tą vardą gavo ji nuo to, kad per tą žemę seniau buvę išminti panų laumių takai, kurios eidavusios skalbti į ravą, tekantį per šį žemės plotą”.

Paluogės – ariama žemė, apie 15 ha dydžio. Nuo kaimo į rytus apie 0,5 km.

Palugių ravas – upelis. Nuo kaimo į rytus apie 0,5 km.

Kryžius – apie 0,5 km nuo kaimo, prie Rumšiškių vieškelio. „Tas kryžius yra pastatytas prieš 50 metų, kad Gastilonių kaimą, sergantį „koleros” liga, išgydytų”.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 208.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos