Gečionys

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Gečionys (Gieczany) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte de westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).
Gečionių kapinės. 2008 m. R. Gustaičio nuotr.
Gečionių kapinėse. 2008 m. R. Gustaičio nuotr.
Sudaužyti antkapiai Gečionių kapinėse. 2008 m. R. Gustaičio nuotr.

Gečionys, kaimas Palomenės seniūnijoje, 9,5 km į rytus nuo Palomenės, 15 km į šiaurės rytus nuo Kaišiadorių. Per kaimą teka Gamanta. Šalia kaimo - Gečionių miškas (plotas 36,7 ha). Šiame miške (ne kasmet) peri juodasis gandras.

Turinys

Istorija

Gečionys paminėti 1744 m. Žaslių parapijos gyvenviečių sąraše. 1795 m. Gečionių palivarkas su 1 sodyba ir 11 gyventojų priklausė V. Hopenui. Palivarko mediniai pastatai buvo prie Gamantos ir bevardžio upelių. Palivarke buvo bravoras. 1854 m. Gečionių dvaras priklause dvarininkui Pomarnackiui. 1853 m. dvare gyveno 17 gyventojų katalikų (pirmasis sąraše - Augustas Pomarnackis, 52 m. amžiaus). 1850 m. jis valdė 360 dešimtinių žemės. Apie 1860 m. dvare gyveno 26 gyventojai katalikai. 1881 m. minimi treji Gečionys - kaimas, palivarkas ir užusienis. 1923 m. dvaro sodyboje gyveno 75 gyventojai. 1925 m. išparceliuotas Gečionių dvaras, Slajų palivarkas ir atskiri sklypai, priklausę V. A. Pac-Pamarnackiui. Dvare buvo 215,1 ha, palivarke - 34,51 ha (iš viso 282,83 ha žemės). 81,46 ha dviejuose sklypuose (pagal įstatymą) palikti dvarininkui. Žemės sklypai parceliacijos metu buvo skirti ir aplinkiniams Valkakiemio, Rudžių, Lėlių, Bertešiūnų kaimams, be to, dalis žemės liko valdžios žinioje. 1931 m. Gečionyse buvo 14 sodybų ir 115,7 ha žemės. Kaime buvo pradinė mokykla, kuri, 1938 m. sausio 1 d. duomenimis, buvo 4 metų kurso, 3 komplektų, joje mokėsi 130 mokinių. Pirmaisiais vokiečių okupacijos metais (1941) Gečionių pradinėje mokykloje dirbo Pranas Kralikauskas (vedėjas), M. Paulavičiūtė, M. Matačiūnaitė. 1940 m. buvo nacionalizuotas Gečionių dvaras su 133,47 ha žemės, priklausęs L. Pamernackienei. 1945 m. įkalinti 2 gyventojai (Kaskučiai). 1946 m. birželio 18 d. partizanai iš Vilniaus karinės parduotuvės pagalbinio ūkio, įsikūrusio Gečionyse, paėmė kulkosvaidį, automatą ir 5 granatas. 1946 m. rugpjūčio 27 d. įskundus NKVD agentui, gyventojo P. Petrusevičiaus sodybos slėptuvėje suimtas partizanas Z. Nauminas (slapyvardis Žukelis) iš Padalių kaimo. 1947 m. - 17 sodybų, 68 gyventojai, 2000 m. - 8 sodybos, 9 gyventojai. Kaime yra senos kapinės (nenaudojamos), kuriose telikę keli aplūžę antkapiniai paminklai. Buvusio dvaro sodyba sunaikinta.

Vietovardžiai

Gečionių pradžios mokyklos mokytojas Julius Perednis 1935 m. spalio mėnesį užrašė Gečionių dvaro vietovardžius. Pateikėjas - Juozas Rusonis, gimęs Gečionių dvare.

Cegelnia – nenaudojama žemė. Lygi, apaugusi krūmais, molėta. 1/3 ha dydžio. Tarp vieškelio ir Gečionių dvaro.

Gojus – ariama žemė. Vieta pakili, molinga. 6 ha dydžio. Į rytus nuo dvaro, prie dešiniojo Gamantos upelio kranto. „Dabar gyvena Januškevičius”.

Kapeliškiai – ariama žemė. 3 ha dydžio. Žema vieta, keturkampio formos, tarp Gečionių ir Lėlių miško.

Kapinės – kapinynas. Smėlis, 20x40 m dydžio. 200 m nuo Gečionių dvaro į šiaurę.

Pagamantys (vietos tarme Pagamante) – pieva. Prie molio, žemė, žema vieta. 4 ha dydžio. Prie Gamantos upelio dešiniojo kranto, 300 m nuo dvaro.

Prūdas – ežerėlis. Pailgas, tarp mažų pakilumų. 200x100 m dydžio. 300 m nuo dvaro sodybos.

Raudonas tiltas – tiltas. Brasta per Gamantos upelį. Eina kelias į Lėlių kaimą.

Skynymas – pieva. Molis, krūmais apaugus pieva. 1 ha dydžio. Prie Gečionių miško, į vakarus nuo Gečionių dvaro.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 143.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos