Gegužinis

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Gegužinis (Gegužynė), kaimas Kruonio seniūnijoje, 10 km į pietvakarius nuo Kruonio, 25,5 km į pietvakarius nuo Kaišiadorių. Per Gegužinį teka Revelis (Viekšnios intakas).

Turinys

Istorija

Gegužinio užusienis su 20 dešimtinių žemės 1848 m. priklausė valstybiniam Kruonio dvarui. Tuo metu čia gyveno B. Zykaus šeima. Apie 1860 m. užusienyje gyveno 50 gyventojų katalikų. 1897 m. - 39 gyventojai, 59,36 ha žemės, 1923 m. - 8 sodybos, 57 gyventojai, 1931 m. - 8 sodybos ir 56,8 ha žemės. Kaimas su 75,66 ha žemės į vienkiemius išskirstytas 1935 m. Didžiausio sklypo (17,87 ha) savininkas - Antanas Zykus, Adomo. Visi kaimo gyventojai tuo metu turėjo Zykaus pavardę. 1937 m. kaime - 51 gyventojas katalikas, 1947 m. - 8 sodybos, 32 gyventojai, 2000 m. - 3 sodybos, 4 gyventojai.

Iš Gegužinio kilęs žymiausias Darsūniškio apylinkių knygnešys, savamokslis menininkas Pranas Zykus (1882-1944).

Vietovardžiai

Sekionių pradžios mokyklos mokytoja Valė Šarkauskaitė 1935 m. lapkričio mėnesį užrašė Gegužinės kaimo vietovardžius. Pateikėjas - Antanas Zykus, gimęs Sekionių kaime.

Eglynas (Aglynas) – ariama žemė. Molio kalnelis. Apie 100 kvadratinių metrų dydžio. 400 m į vakarus nuo kaimo.

Apitvaras – ariama žemė. Baltžemis su moliu, lygi vieta. Apie 7 ha dydžio. 300 m į vakarus nuo Gegužinės kaimo. „Visas kaimas buvo gavęs miško ir buvo jį aptvėręs, todėl ir tą vietą vadina Apitvaru”.

Ajerynas (Arielynas) – pieva. Lygi molėta žemė. Apie 0,5 ha dydžio. 200 m į rytus nuo Gegužinės kaimo.

Bala – pieva. Lygi molėta žemė. Apie 0,5 ha dydžio. Palei Gegužinės kaimą. „Seniau buvo bala, dabar nusausino”.

Beržynas – pieva. Lygi molėta žemė. Apie 1,5 ha dydžio. 70 m į pietus nuo Gegužinės kaimo.

Degimas – ariama žemė. Moėta žemė kalne, Nemuno šlaite. 50 kvadratinių metrų dydžio. 150 m į pietus nuo Gegužinės kaimo.

Dirvonėlis – nedirbama žemė. Molėta žemė kalnely. 50 kvadratinių metrų dydžio. 150 m į pietus Gegužinės nuo kaimo.

Duobelė (Duobela) – bala. Molėta. 50 kvadratinių metrų dydžio ir 2 m gylio.100 m į rytus nuo Gegužinės kaimo.

Giraitė – ariama žemė. Lygi molėta žemė. Apie 2 ha dydžio. 0,5 km į šiaurę nuo Gegužinės kaimo.

Gala laukų – pieva. Lygi smėlio žemė. 1,5 ha dydžio. 200 m į rytus nuo Gegužinės kaimo. „Seniau apie visą Gegužinės kaimo žemę buvo tvora aptverta ir toj vietoj stovėjo vartai, todėl ir vadina tą vietą kur buvo vartai „galalaukų žemė””.

Gelsvopievė – ariama žemė. Baltžemis, lygi vieta. 0,5 ha dydžio. 150 m į vakarus nuo Gegužinės kaimo. „Kadaise arklys išgaišęs”.

Karolničia – ariama žemė. Lygi molėta žemė. 50 kvadratinių metrų dydžio. 150 m į pietus nuo Gegužinės kaimo. „Toj vietoj pasikoręs žmogus Karolis vardu ir praminė Karolničia”.

Kokliapievis – ariama žemė. Lygi molėta žemė. 0,25 ha dydžio. 300 m į vakarus nuo Gegužinės kaimo. „Toj vietoj gyveno Kokliu pavarde žmogus, todėl ir vadina Kokliapievis”.

Perkūn ąžuolis – ariama žemė. Kalne, molėta žemė. 50 kvadratinių metrų dydžio. 100 m į vakarus nuo Gegužinės kaimo. „Toj vietoj perkūnas ąžuolan trenkęs”.

Rabatka – pieva. Kalne, molėta žemė. 0,2 ha dydžio. 200 m į pietus nuo Gegužinės kaimo. „Seniau toj vietoj anglis degindavo”.

Revelis – upelis. 0.5 km ilgio. Teka 100 m į rytus nuo Gegužinės kaimo, įteka į Viekšnią.

Skrodė – pieva. Kalno šlaite, molėta žemė. 1,5 ha dydžio. 30 m į pietus nuo Gegužinės kaimo.

Trakas – ariama žemė. Baltžemis, lygi vieta. 2 ha dydžio. 200 m į šiaurę nuo Gegužinės kaimo.

Vidupievis – ariama žemė. Smėlis, lygi vieta. 2 ha dydžio. 100 m į šiaurę nuo Gegužinės kaimo.

Vidurinė bala – bala. Baltžemis. 100 kvadratinių metrų dydžio. 100 m į šiaurę nuo Gegužinės kaimo.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 82.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos