Geri Vakarai

Iš Kaišiadorių enciklopedija.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Geri Vakarai (Dobry Wieczor) ir apylinkės. 1911 m. vokiečių kariuomenės topografinio žemėlapio fragmentas (Karte de westlichen Rußlands. P. 22. Koszedary).
Geri Vakarai ir apylinkės 1932 m. žemėlapyje. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Retų knygų ir rankraščių skyrius.
Virš šimtą metų skaičiuojantis maumedis Gerų Vakarų kaime. R. Gustaičio nuotr. 2014-02-01
Sudegusio gyvenamojo namo rūsio sienos Gerų Vakarų kaime. R. Gustaičio nuotr. 2014-02-01
Sudegusio gyvenamojo namo rūsio sienos Gerų Vakarų kaime. R. Gustaičio nuotr. 2014-02-01

Geri Vakarai (Dobry Wieczor), kaimas Žiežmarių seniūnijoje, 8,5 km į šiaurės rytus nuo Žiežmarių, 7 km į rytus nuo Kaišiadorių, kairėje geležinkelio Vilnius-Kaunas pusėje, Strošiūnų šilo šiauriniame pakraštyje. Per Gerus Vakarus teka Buktas, Žaslos kairysis intakas.

Turinys

Istorija

Gerų Vakarų užusienis su 2 sodybomis ir 10 gyventojų, priklausęs Rasavos palivarkui, paminėtas 1795 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojų surašymo medžiagoje. Apie 1860 m. Gerų Vakarų kaime gyveno 17 gyventojų katalikų. 1897 m. Gerų Vakarų palivarke, priklausiusiame grafui Pliateriui - 21 gyventojas ir 80 dešimtinių žemės. 1923 m. minimas viensėdis Gerivakarai (1 sodyba, 6 gyventojai). 1930 m. kaimas, turėjęs 54,45 ha žemės (iš Kurniškių palivarko buvo pridėta 19,84 ha), buvo išskirstytas į vienkiemius. Didžiausio sklypo (15,26 ha) savininkai - J. Lukoševičius ir E. Kasteckienė. Kaime paplitusi Zujaus pavardė.

1945 m. spalio 10 d. savo sodyboje įrengtoje slėptuvėje suimtas partizanas Juozas Lukoševičius (slapyvardis Klevas). Areštuotas ir jo tėvas, (kiti du sūnūs buvo pasitraukę į Vakarus). 1949 m. ištremta po 4 Lukoševičių ir Zujų šeimų asmenis.

1931 m. Geruose Vakaruose buvo 5 sodybos, 130,72 ha žemės, 1947 m. - 5 sodybos, 28 gyventojai, 2000 m. - 2 sodybos, 9 gyventojai.

Vietovardžiai

Kurniškių pradžios mokyklos mokytojas Jonas Cibulskas 1935 m. lapkričio mėnesį užrašė Gerų Vakarų kaimo vietovardžius. Pateikėjai - Teresė Zujūtė ir Jonas Lukoševičius, gimę Gerų Vakarų kaime.

Beržynas – kalnelis. Aukštokas, apaugęs įvairiais medžiais. Apie 4 ha dydžio. Į rytus nuo kaimo, ribojasi su Kascilausčiznos kaimo žeme.

Buktas – upelis. Prasideda prie geležinkelio esančiame Gojaus raistely ir teka skersai geležinkelio į Žaslą.

Gojus – raistas. Šlapoka vieta, apaugusi juodalksniais. 100x50 m dydžio. Apatinė Beržyno dalis vadinasi Gojumi.

Kačergos kalnas – kalnas. Žvyras. Iš šiaurės raistas, kitur aplink - dirbama žemė. Apie 2 ha dydžio. „Kalno išvaizda panaši į kačergą”.

Kampas – ariama žemė ir pieva. Iškirsto miško vieta. Žvyras. Apie 2 ha dydžio. Kaimo pietvakarinė laukų dalis. „Kasant bulves, seniau kartą su kauptuku iškasė sidabrinį šaukštelį”.

Kašagorinė (vietos tarme Kašahorinė) – ariama žemė. Kalnelis – priemolis. Apie 0,5 ha dydžio. Šalia ūkininko Lukaševičiaus sodybos.

Lazdynų kalnas – kalnelis. Apaugęs lazdynais ir pušaitėmis. Apie 1 ha dydžio. Kiek į pietus nuo Beržyno.

Liepkalnis – krantas. Viršus ariamas, šlaitas apaugęs liepomis. 250x100 m dydžio. Į pietus nuo kaimo apie 300 m. „Čia esama barsukų”. „Liepkalnis - vieta apaugusi liepomis”.

Soželka – stovi vanduo. Aplink gera pieva, vidury - duburys. 40x20 m dydžio. Prie pat Šasnioko, pietų pusėje.

Šasniokas – kalnelis. Pats viršus ariamas, visas šlaitas apaugęs pušaitėm ir berželiams. Apie 1 ha dydžio. Šalia vieškelio, einančio iš Žaslių į Žiežmarius.

Šaltiniai

  • Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių kartoteka. Lietuvos žemės vardynas.

Literatūra

  • Gustaitis R. Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas. - Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001. - P. 284.

Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Nuorodos